- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- AN2-67-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00011-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko M. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. gruodžio 3 d. R. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 5 d., 14 val. nevykdė pareigos atvykti į policiją, policijos pareigūnui pareikalavus. 2020 m. lapkričio 5 d., 14 val. buvo kviečiamas atvykti į Tauragės AVPK apklausai, tačiau neatvyko. Šaukimas jam buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d. Tokie R. A. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. A. nutraukta nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas M. D. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, patraukiant R. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam administracinę nuobaudą – baudą nuo 30 iki 50 Eur.
3.1. Nurodo, jog teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad įvertinęs policijos įstaigos pateiktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinius paaiškinimus, nenustatė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog R. A. tyčia nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją. 2020 m. gruodžio 2 d. (turėtų būti – 2020 m. gruodžio 3 d.) R. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis nevykdė pareigos atvykti į policiją, policijos pareigūnui pareikalavus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. su nusižengimu nesutiko.
3.2. Institucija teigia, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo tiriamas 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai transporto priemonės „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus. Už tai nustatyta atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. ANK 611 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), nurodyta, jog kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
3.3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. R. R. A. surašė 2020 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 85-ANR_P-11468-2020 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir išsiuntė paštu. 2020 m. spalio 20 dieną (gauta 2020-10-23 Nr. 85-AP-2398) R. A. pateikė paaiškinimą ir prašymą, kuriame teigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką padarė ne jis, o jo artimas šeimos narys, kurio tapatybės, vadovaudamasis savo konstitucine teise, nenori atskleisti. Taip pat prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam nutraukti. Atsižvelgus į pateiktas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nevykdymą, administraciniu nurodymu siūlant susimokėti pusę minimalios baudos (ANK 610 straipsnis). R. A. paaiškinime atsisakė nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, pastarojo anketinius duomenis, ir, remdamasis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, nurodė pasinaudosiantis konstitucine teise neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.
3.4. Institucijos nuomone R. A. negali remtis ir vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, susijusiomis su draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius (Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), bylose dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už pareigos nurodyti vairuotojo tapatybę nevykdymą ar netinkamą vykdymą, yra pripažinęs, kad gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti (Konvencijos 6 straipsnio) (2004-07-08 sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); 2007-06-29 m. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). Tai tik asmens, kuris įregistruotas kaip automobilio savininkas, pareiga pateikti informaciją, kas vairavo automobilį; paprastas faktas – asmuo, kuris vairavo automobilį, – pats savaime nėra kaltinantis (2004-07-08 sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98).
3.5. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-04-12 nutarime, pasisakydamas dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, pažymėjo, jog žmogus, naudodamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali nevykdyti jam, kaip nuosavybės objekto savininkui, įstatymų nustatytų pareigų; šios garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) ja remdamasis galėtų neatlikti pareigų, susijusių su jam priklausančia transporto priemone, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; vien tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį, inter alia savo šeimos narį.
3.6. Institucija nurodo, jog tiriant bylą buvo siekiama rinkti duomenis, susijusius su nusižengimu, padarytu 2020 m. spalio 3 d. 8.04 val., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), išsiaiškinant visas nusižengimo aplinkybes. Todėl remiantis ANK 593 straipsniu, kuriame įtvirtinti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, buvo siekiama į apklausas iškviesti R. A. artimus šeimos narius, tarp jų ir tėvą – R. A.. 2020 m. lapkričio 5 d. 14 val. R. A. buvo kviečiamas atvykti į Tauragės apskrities VPK apklausai, tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d. R. A. gavo Tauragės apskrities VPK šaukimą 2020 m. lapkričio 5 d. 14 val. atvykti į apklausą pas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistę M. J.. Reaguodamas į šaukimą išsiuntė specialistei M. J. savo rašytinį 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl neatvykimo į apklausą. Iš esmės paaiškino, kad supranta, jog yra kviečiamas į apklausą policijoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas šeimos nariui – sūnui R. A., todėl informavo, kad neatvyks. Pažymėjo, kad priklauso rizikos grupei, atsižvelgiant į karantino situaciją, negali rizikuoti vien tam, kad nuvyktų į policijos įstaigą tam, kad praneštų apie savo atsisakymą dalyvauti apklausoje.
3.7. Institucija pažymi, jog atsižvelgiant į rašytinį R. A. 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl neatvykimo į apklausą policijos įstaigoje, jis nebuvo tenkintas, nes viena iš priežasčių prašyme buvo paminėta, jog R. A. neatvyks dėl karantino, tačiau Lietuvos Respublikoje karantinas dar nebuvo paskelbtas. Jis buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas). Institucijos nuomone ši priežastis neatleidžia R. A. nuo atsakomybės atvykti. Taip pat jis negali vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis dėl esamo teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos.
3.8. Institucija teigia, kad R. A. nevykdė pareigos atvykti į policiją, policijos pareigūnui pareikalavus, kai 2020 m. lapkričio 5 d. 14 val. buvo kviečiamas atvykti į Tauragės AVPK apklausai, tačiau neatvyko, taip buvo nustatytas nusižengimas. 2020 m. gruodžio 2 d. 11 val. R. A. buvo kviečiamas atvykti į Tauragės apskrities VPK protokolo surašymui pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį ir apklausai dėl ROIK 20123710483 administracinio nusižengimo bylos tyrimo, tačiau neatvyko. Šaukimas buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 21 d. Remiantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu R. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį, kur jam buvo pasiūlyta susimokėti pusę nuobaudos dydžio – 15 Eur, tačiau R. A. administracinio nurodymo nevykdė, todėl byla buvo nagrinėjama Tauragės apylinkės teisme.
3.9. Institucija nurodo, jog R. A. savo paaiškinime net nurodo, jog jis supranta dėl ko yra kviečiamas (dėl jo sūnui surašyto protokolo ir nusižengimo) ir nurodė galintis naudotis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatyta garantija. 2020 m. gruodžio 21 d. 10.30 val. R. A. buvo kviečiamas atvykti į Tauragės apskrities VPK apklausai dėl administracinio nusižengimo bylos tyrimo ROIK 20123710483, tačiau jam buvo leista nereaguoti į šį šaukimą (paprašyta, kad I. A. perduotų jam informaciją, kad jis gali neatvykti į policijos įstaigą), nes Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas (2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas.). I. A., R. A. sutuoktinė, per savo apklausą perdavė R. A. bei A. A. paaiškinimus, kuriuose jie vėl prašo leisti neatvykti į apklausas ir nurodo, kad jokių parodymų apie savo sūnų ar kitą šeimos narį neduos, nes naudosis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, susijusiomis su draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius (Konstitucija 31 straipsnio 3 dalis). Taip pat pareiškė, kad jei Institucija turi kitų klausimų, nesusijusių su administraciniu nusižengimu, kurio padarymu kaltinamas jų sūnus, į šiuos klausimus gali saugiai atsakyti pateikdami rašytinius paaiškinimus.
3.10. Institucijos vertinimu tokie R. A. argumentai dėl pasinaudojimo Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise yra deklaratyvūs, nes jam nėra žinoma, ko bus klausiama apklausoje. R. A. apklausos metu reikėjo paklausti, ar jam yra žinoma, kas vairavo jo sūnaus R. A. automobilį. Kas vairavo automobilį, savaime nėra kaltinantis faktas. Žmogus, naudodamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę jei jam tai yra žinoma; vien tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį, inter alia savo šeimos narį. Dėl šių priežasčių Institucija mano, jog Tauragės apylinkės teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. A. pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. A. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju R. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį R. A. nutraukė nepagrįstai ir padarė neteisingas išvadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių R. A. veikoje nebuvimo, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
8. ANK 506 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. A. 2020 m. lapkričio 5 d., 14 val. nevykdė pareigos atvykti į policiją, policijos pareigūnui pareikalavus. 2020 m. lapkričio 5 d., 14 val. buvo kviečiamas atvykti į Tauragės AVPK apklausai, tačiau neatvyko. Šaukimas jam buvo įteiktas 2020 m. spalio 27 d. Šių faktinių aplinkybių R. A. neneigė, nurodė, jog šaukimą 2020 m. lapkričio 5 d. 14 val. atvykti apklausai į Tauragės AVPK gavo, tačiau teisinasi tuo, jog savo 2020 m. spalio 29 d. prašyme Institucijai nurodė apsisprendęs neduoti parodymų administracinio nusižengimo byloje prieš savo šeimos narį (sūnų R. A.), todėl į apklausą neatvyks ir to daryti neprivalo. Be to, nurodė, jog tuo metu užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius Lietuvos Respublikoje sparčiai augo, todėl jis negalėjo rizikuoti savo sveikata ir gyvybe vien tam, kad nuvyktų į policiją pranešti apie savo pasinaudojimą teise atsisakyti dalyvauti apklausoje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl R. A. kaltės konstatavo, jog jis reaguodamas į policijos pareigūnės 2020 m. spalio 23 d. išsiųstą šaukimą atvykti į apklausą Tauragės AVPK 2020 m. lapkričio 5 d., šio šaukimo neignoravo ir Institucijai pateikė 2020 m. spalio 29 d. prašymą dėl nedalyvavimo apklausoje, kuriame teisėtai pasinaudojo ANK 582 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise neliudyti prieš savo artimą šeimos narį – sūnų R. A.. Teismas taip pat padarė išvadą, jog jis teisėtai pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nuostata, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tokias išvadas teismas motyvavo tuo, jog R. A. buvo kviečiamas į apklausą, kurioje vienaip ar kitaip būtų duodami parodymai, susiję su jo sūnaus galbūt padarytu administraciniu nusižengimu, o byloje nėra duomenų, jog Institucija būtų atsakiusi į R. A. 2020 m. spalio 29 d. prašymą ar informavusi jį, jog apklausa bus vykdoma dėl kitų aplinkybių, o ne dėl su jo sūnumi susijusios situacijos. Be to, teismas nurodė, jog administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai, atsižvelgdami į COVID-19 pandemiją, galėjo imtis ir kitų priemonių siekiant surinkti reikšmingus duomenis tyrimui atlikti, t. y. paimti rašytinius R. A. parodymus ar organizuoti R. A. apklausą nuotolinio ryšio priemonėmis, o ne ignoruoti asmens raštu pateiktą prašymą. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatavo, kad R. A. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apygardos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog buvo tiriamas administracinis nusižengimas, kuriame R. A. surašytas 2020 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85-ANR_P-11468-2020 (ROIK 20123710483), kuriame jis kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 3 d., 08.04 val., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Classe E“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Institucijos Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis minėtą administracinio nusižengimo protokolą R. A. išsiuntė paštu.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2020 m. spalio 20 dieną R. A. Institucijai pateikė paaiškinimą ir prašymą, kuriame teigė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką padarė ne jis, o jo artimas šeimos narys, kurio tapatybės nenori atskleisti, atsisakė nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, jo anketinius duomenis, ir, remdamasis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, nurodė pasinaudosiantis konstitucine teise neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Taip pat prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jam nutraukti. Dėl šių aplinkybių turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl R. A. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Tačiau R. A. paaiškinime atsisakė nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, jo anketinius duomenis, ir, remdamasis Konstitucijos 31 straipsnio nuostatomis, nurodė pasinaudosiantis konstitucine teise neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.
12. Norėdami išsiaiškinti šio administracinio nusižengimo (ROIK 20123710483) padarymo aplinkybes, vadovaudamiesi ANK 593 straipsniu, kuriame išdėstyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, Institucijos pareigūnai į apklausas policijoje iškvietė R. A. šeimos narius, tarp jų ir jo tėvą R. A., todėl policijos pareigūnų reikalavimas R. A. atvykti į policiją buvo teisėtas.
13. Darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas, nutraukdamas R. A. administracinę teiseną pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prie save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Nagrinėjamos bylos kontekste, apeliaciniame skunde pagrįstai pateikiama nuoroda į EŽTT praktiką dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už pareigos nurodyti vairuotojo tapatybę, pagal kurią gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą, nepažeidžia teisės tylėti (Konvencijos 6 straipsnio) (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). EŽTT praktikoje nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės tylėti ir teisės neduoti prieš save kaltinančių parodymų nėra absoliučios. Pavyzdžiui, byloje Allen prieš Jungtinę Karalystę EŽTT konstatavo, kad reikalavimas pareiškėjui pateikti deklaraciją apie jo turtą nepriverčia jo atskleisti kokios nors informacijos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, nors už informacijos nepateikimą jam ir grėsė bausmė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmens, kuris įregistruotas kaip automobilio savininkas, pareiga pateikti informaciją, kas vairavo automobilį ir tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį inter alia savo šeimos narį (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 8/2010-132/2010).
14. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams siekiant išsiaiškinti administracinio nusižengimo (ROIK 20123710483) aplinkybes (automobilį „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį), R. A. 2020 m. lapkričio 5 d. apklausai Tauragės AVPK buvo iškviestas teisėtai. Apygardos teismo vertinimu šiuo atveju Institucija neturėjo iš anksto suformuotos nuostatos patraukti R. A. sūnų R. A. ar kitus šeimos narius administracinėn atsakomybėn, siekė tik nustatyti minėtą automobilį vairavusį asmenį, o šis faktas pats savaime nėra kaltinantis. Be to, R. A. negalėjo žinoti, apie kokias būtent aplinkybes jo bus klausiama apklausoje. Todėl jis nepagrįstai atsisakė atvykti į policiją remdamasis konstitucine teise neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju R. A. negalėjo remtis minėta konstitucine teise, jo nurodomos aplinkybės dėl COVID-19 viruso pavojaus taip pat nelaikytinos pakankamomis pateisinti policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymą, nes su administraciniu nusižengimu ROIK 20123710483 susijusius duomenis apie tai, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz Classe E“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jis Institucijai galėjo pateikti ir kitomis (nuotolinėmis) priemonėmis, tačiau tai padaryti apskritai atsisakė. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir į Konstitucijos garantuojamos teisės neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius turinį, darytina išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimas atvykti į apklausą policijoje negali būti traktuojamas kaip minėtos konstitucinės teisės pažeidimas. R. A. nagrinėjamu atveju privalėjo atvykti į policiją apklausai, o tai padaryti nepagrįstai atsisakydamas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje.
15. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra R. A. kaltės. Dėl šios priežasties skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2021-01-14 nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtinas naujas nutarimas ir R. A. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje.
16. Už ANK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims yra numatyta bauda nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
17. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
18. Teismas, skirdamas R. A. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (R. A. dėl administracinio nusižengimo neprisipažįsta ir nesigaili, atsisako vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą), R. A. asmenybę (dirbantis, vedęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), taip pat į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, R. A. skirtina minimali ANK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų R. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti, ir konstatuoja, kad minimali sankcijoje numatyta bauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
R. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti R. A., kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.