Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos, Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko, Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Ž. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. personalinės įmonės skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Savo reikalavimus pareiškėjas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas (toliau – Tabako kontrolės įstatymas), kurio pažeidimu buvo apkaltintas pareiškėjas, įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., pagal paėmimo aktą paimti cigarečių pakeliai buvo teisėtai įgyti iki Tabako kontrolės įstatymo įsigaliojimo bei atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus dėl tabako gaminių ženklinimo. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 4-195 cigaretes, paženklintas pagal senesnius reikalavimus, įmonės galėjo įsigyti iki 2004 m. gegužės 1 d., tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs draudimas prekiauti cigaretėmis, pažymėtomis pagal ūkio ministro 1998 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 213 patvirtintus reikalavimus, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo interesus, nes teisės aktuose neišspręstas klausimas, kaip įmonė po 2004 m. gegužės 1 d. turėtų elgtis su cigaretėmis, pažymėtomis pagal reikalavimus, galiojusius iki 2004 m. gegužės 1 d.

Byloje surinktų įrodymų vertinimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Tabako kontrolės įstatymo ir ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 4-195 „Dėl įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių patvirtinimo“, įsigaliojusio nuo 2004 m. gegužės l d., reikalavimus.

Pareiškėjo argumentus, kad pagal Prekių paėmimo aktą paimti cigarečių pakeliai buvo įgyti teisėtai, t. y. iki Tabako kontrolės įstatymo įsigaliojimo, ir jais buvo galima prekiauti iki 2004 m. rugsėjo 30 d., teismas pripažino nepagrįstais, motyvuodamas tuo, kad ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 4-195 yra nurodyta, jog šiuo įsakymu nustatyti tabako gaminių ženklinimo reikalavimai įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir nuo šios datos draudžiama realizuoti cigaretes, kurių ženklinimas neatitinka nurodytų reikalavimų.

1. Teisės aktais uždraudus nuo 2004 m. gegužės l d. parduoti, laikyti ir gabenti teisėtai įgytus tabako gaminius, pažymėtus pagal ūkio ministro 1998 m. birželio 17d. įsakymu Nr. 213 patvirtintų taisyklių reikalavimus, nebuvo išspręsta klausimo, kaip įmonė po 2004 m. gegužės l d. turėtų elgtis su cigaretėmis, pažymėtomis pagal reikalavimus, galiojusius iki 2004 m. gegužės l d. Neišsprendus tokių tabako gaminių realizavimo tvarkos, įmonės, kuriose liko tokių tabako gaminių, savaime tapo pažeidėjomis. 2000 m. vasario 23 d. Konstitucinio Teismo nutarimu Vyriausybės 1998 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl 1998 metų pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo“ 6.4. papunkčiu patvirtintos Lietuvos Respublikoje pagamintų ir parduodamų alkoholinių gėrimų ženklinimo 1998 metų pavyzdžio banderolėmis tvarkos 5 punktas ta apimtimi, kuria didmeninės prekybos įmonėms nuo 1998 m. birželio l d., o kitoms įmonėms – nuo 1998 m. rugpjūčio l d. draudžiama prekiauti seno pavyzdžio banderolėmis paženklintais Lietuvos Respublikoje pagamintais alkoholiniais gėrimais, juos gabenti, laikyti prekybos bei viešojo maitinimo įmonių sandėliuose, prekybos salėse, administracinėse patalpose ir kitose vietose, nenustačius, kokia tvarka ir sąlygomis šios įmonės po Vyriausybės nustatytos datos gali realizuoti dar iki draudimų nustatymo teisėtai įsigytus joms nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikoje pagamintus alkoholinius gėrimus, paženklintus seno pavyzdžio banderolėmis, buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio l daliai, 46 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Remiantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu įmonės veiksmai susidariusioje situacijoje netgi gali būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas, kuriuo buvo siekiama apsaugoti savo turtinius interesus – nuosavybę. Apginti savo teisėtų interesų kitomis priemonėmis įmonė negalėjo, nes kitos priemonės, nenustačius, kokia tvarka ir sąlygomis įmonė po 2004 m. gegužės l d. galėtų realizuoti cigaretes, pažymėtas pagal reikalavimus, galiojusius iki 2004 m. gegužės l d., reikštų savo turto – teisėtai įgytų parduoti cigarečių – sunaikinimą. Be to, nors formaliai teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, reali žala dėl tokių veiksmų niekam nebuvo padaryta.

2. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje numatyta ekonominė sankcija už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų draudimų pažeidimą yra bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo mastą, t. y. į tai, kad nuo 2004 m. gegužės l d. nustatyto tabako gaminių ženklinimo neatitiko ir buvo išimti tik 33 cigarečių pakeliai, kurių bendra vertė yra 121,95 Lt, taip pat į įmonės ekonominius rodiklius ir kt., net ir minimali bauda būtų neadekvati padarytam pažeidimui.

3. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte juridiniams asmenims nustatytas draudimas parduoti, laikyti bei gabenti tabako gaminius be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialiųjų ženklų – banderolių. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 5 dalį už 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto draudimo nepaisymą numatyta ekonominė sankcija yra bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų. Šiuo atveju teisės aktai nustatė tvarką ir sąlygas, kada gali būti prekiaujama tabako gaminiais, paženklintais seno pavyzdžio banderolėmis. Nors formalūs Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimo požymiai nekelia abejonių, pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta sankcija - bauda 10 000 Lt, pagal padaryto pažeidimo pobūdį, mastą yra per griežta. Su seno pavyzdžio banderolėmis buvo paimti tik 7 cigarečių pakeliai, kurių bendra vertė 31,5 Lt. Toks kiekis tikrai negalėjo pažeisti ir niekaip nepažeidė Tabako kontrolės įstatymo nustatytų valstybės tabako kontrolės politikos pagrindų ir principų.

4. Įstatymas tik teismui suteikia teisę, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį bei kitas įstatymų nurodytas ir nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnio l dalis). Įmonei pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas paskirta bauda (ekonominė sankcija) savo esme yra administracinė nuobauda ir jos neskyrimo klausimas spręstinas vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis, kaip ir sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos neskyrimo. Teismas sprendime tokios galimybės iš esmės nesvarstė ir jokių motyvų, kodėl negali būti pakeista paskirtoji įmonei bauda, nenurodė. Nagrinėjamu atveju jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žala dėl pareiškėjo veiksmų nepadaryta. Šios aplinkybės pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalį laikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tai, kad nustatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra mažareikšmiai, taip pat laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šiai bylai išspręsti yra reikšmingi du aspektai: ekonominių sankcijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, teisinė prigimtis, vertinant ją atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos papildomų protokolų nuostatas, ir galimi dvigubo baudimo uždraudimo (ne bis in idem) principo, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, pažeidimai tais atvejais, kai už tą pačią veiką individualiai įmonei skiriamos ekonominės sankcijos, o šios įmonės savininkui – administracinė nuobauda pagal ATPK.

1. Dėl ekonominių sankcijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės 26 straipsnio 5 dalį, teisinės prigimties

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės ir joje vartojamos sąvokos „baudžiami“, įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymu leidėjas siekė ir prevencinių tikslų, tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme. Taigi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatytos ekonominės sankcijos (baudos) pagal joms priskiriamas funkcijas ir tikslus galėtų būti siejamos su baudžiamąja arba administracine atsakomybe. Atsižvelgdama į tai, kad įstatyme nurodyta bauda gali būti taikoma tik juridiniam asmeniui, o jos viršutinė riba yra žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą baudos juridiniam asmeniui maksimalų dydį, taip pat į Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje vartojamą formuluotę „jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turi būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus.

ATPK numatytos veikos nuo nusikalstamų veikų iš esmės skiriasi tik pavojingumo visuomenei pobūdžiu, nes už šiuos pažeidimus skiriamos sankcijos pagal įstatymą dažnai sutampa su sankcijomis, skiriamomis už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, kad, nuteisus asmenį už tą pačią veiką, už kurią jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, jis yra neteisėtai nubaudžiamas du kartus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003). Be to, įstatyme įtvirtinta ekonominė sankcija tam tikrais atvejais gali būti prilyginama kriminalinei bausmei, atsižvelgiant į jos griežtumą ir taikomos sankcijos dydį. Į tai turi būti atsižvelgiama vertinant, ar skiriant ekonomines sankcijas nebuvo pažeistas ne bis in idem principas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas ne bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.

Ne bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas ne bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės.

Kaip buvo minėta, už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą atsakovas, remdamasis šio įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, 2004 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 3K04/242, skyrė I. Ž. PĮ 10 000 Lt baudą ir konfiskavo pažeidimo dalyką – cigaretes. Nutarime Nr. 3K04/242 nurodyta, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojų 2004 m. birželio 14 d. tikrinimo metu I. Ž. personalinės įmonės kioske Nr. 7 Vilniuje, Turgaus g., buvo parduodami ir laikomi tabako gaminiai cigaretės, nurodytos 2004 m. birželio14 d. Prekių paėmimo akte, kurių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte, Tabako gaminių pardavimo taisyklių 7, 7.5 punktuose (Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383) įmonėms draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, tabako gaminiai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Ant tikrinimo metu paimtų cigarečių „Marlboro“ (2004 m. birželio 14 d. Prekių paėmimo aktas) pakuočių yra pateikti užrašai „ultra lights“ (ypač lengvos). Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių 7 punktu, užrašai „lengvos“, „ypač lengvos“, „švelnios“, „mažai dervų“ ar kiti užrašai, prekių ženklai, piešiniai, vaizdai ar kiti ženklai, pavadinimai, teigiantys arba darantys įspūdį, kad konkretus tabako gaminys yra mažiau kenksmingas už kitus, ant tabako gaminių pakelių (pakuočių) draudžiami. Paimtų cigarečių pakeliai nepaženklinti, kaip to reikalaujama ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų taisyklių 8, 14, 15 punktuose; nėra nustatytų įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, nenurodytas anglies monoksido kiekis cigaretėse. Remiantis ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų taisyklių 14 punktu, kiekvieno cigarečių pakelio vieno iš šoninių paviršių (trečio didžiausio paviršiaus) apatinėje dalyje nurodomi cigaretėse esančių ar rūkymo metu išsiskiriančių kenksmingų medžiagų kiekiai turi užimti ne mažiau kaip 10 proc. joms skirto cigarečių pakelio paviršiaus ploto. Šios nuorodos ant paimtų cigarečių pakelių minėtų reikalavimų neatitinka.

Taip pat tikrinimo metu nustatyta, kad minėtame kioske parduodamos ir laikomos cigaretės, nurodytos 2004 m. birželio 14 d. Prekių paėmimo akto pozicijoje Nr. 3 be nustatyto pavyzdžio specialiųjų ženklų – banderolių. Šių tabako gaminių inventorizacijos akto, leidžiančio juos realizuoti, laikyti, tikrinimo metu nebuvo pateikta. Tabako gaminių pardavimo taisyklių 7, 7.3 punktuose (Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383) draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius be nustatyto pavyzdžio specialiųjų ženklų – banderolių. Remiantis 2001 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 453 patvirtintos Importuojamų į Lietuvos Respubliką tabako gaminių specialaus ženklinimo tvarkos 3 punktu seno pavyzdžio banderolėmis paženklintais neinventorizuotais tabako gaminiais galima prekiauti dvejus metus nuo naujųjų banderolių pavyzdžių patvirtinimo. Naujo pavyzdžio banderolės buvo patvirtintos 2001 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 141a, kuris įsigaliojo 2001 m. gegužės 26 d. Taigi tikrinimo metu paimtomis cigaretėmis buvo galima prekiauti iki 2003 m. gegužės 27 d.

Tikrinimo metu I. Ž. paaiškino, kad nežinojo, kad negalima prekiauti ženklinimo reikalavimų neatitinkančiomis cigaretėmis, patvirtino, kad cigaretės „Kent“ su seno pavyzdžio banderolėmis nebuvo inventorizuotos.

Pažeisti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalys, 14 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktai.

Šis nutarimas buvo apskųstas teismui.

Tą pačią dieną už nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą I. Ž. PĮ savininkas I. Ž. pagal ATPK 185² straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 150 Lt bauda.

Nutarime Nr. 1K04/91 nurodyta, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojų 2004 m. birželio 14 d. tikrinimo metu I. Ž. personalinės įmonės kioske Nr. 7, Vilniuje, Turgaus g., buvo parduodami ir laikomi tabako gaminiai cigaretės, nurodytos 2004 m. birželio 14 d. Prekių paėmimo akte, kurių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte, Tabako gaminių pardavimo taisyklių 7, 7.5 punktuose (Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383) įmonėms draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio l dalimi, tabako gaminiai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Ant tikrinimo metu paimtų cigarečių „Marlboro“ (2004 m. birželio 14 d. Prekių paėmimo aktas) pakuočių yra pateikti užrašai „ultra lights“ (ypač lengvos). Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių 7 punktu užrašai „lengvos“, „ypač lengvos“, „švelnios“, „mažai dervų“ ar kiti užrašai, prekių ženklai, piešiniai, vaizdai ar kiti ženklai, pavadinimai, teigiantys arba darantys įspūdį, kad konkretus tabako gaminys yra mažiau kenksmingas už kitus, ant tabako gaminių pakelių (pakuočių) draudžiami. Paimtų cigarečių pakeliai nepaženklinti, kaip to reikalaujama ūkio ministro 2003m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų taisyklių 8, 14, 15 punktuose; nėra nustatytų įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, nenurodytas anglies monoksido kiekis cigaretėse. Remiantis ūkio ministro 2003m. gegužės 23d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų taisyklių 14 punktu, kiekvieno cigarečių pakelio vieno iš šoninių paviršių (trečio didžiausio paviršiaus) apatinėje dalyje nurodomi cigaretėse esančių ar rūkymo metu išsiskiriančių kenksmingų medžiagų kiekiai turi užimti ne mažiau kaip 10 proc. joms skirto cigarečių pakelio paviršiaus ploto. Šios nuorodos ant paimtų cigarečių pakelių minėtų reikalavimų neatitinka.

Taip pat tikrinimo metu nustatyta, kad minėtame kioske parduodamos ir laikomos cigaretės, nurodytos 2004 m. birželio 14 d. Prekių paėmimo akto pozicijoje Nr. 3 be nustatyto pavyzdžio specialiųjų ženklų – banderolių. Šių tabako gaminių inventorizacijos akto, leidžiančio juos realizuoti, laikyti, tikrinimo metu nebuvo pateikta. Tabako gaminių pardavimo taisyklių 7, 7.3 punktuose (Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383) draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius be nustatyto pavyzdžio specialiųjų ženklų – banderolių. Remiantis 2001 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 453 patvirtintos Importuojamų į Lietuvos Respubliką tabako gaminių specialaus ženklinimo tvarkos 3 punktu seno pavyzdžio banderolėmis paženklintais neinventorizuotais tabako gaminiais galima prekiauti dvejus metus nuo naujųjų banderolių pavyzdžių patvirtinimo. Naujo pavyzdžio banderolės buvo patvirtintos 2001m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 141a, kuris įsigaliojo 2001 m. gegužės 26 d. Taigi tikrinimo metu paimtomis cigaretėmis buvo galima prekiauti iki 2003 m. gegužės 27 d.

Pažeisti Tabako gaminių pardavimo taisyklių 7, 7.3, 7.5 punktai (Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383).

Šis nutarimas nebuvo apskųstas, I. Ž. jam skirtą baudą sumokėjo.

Administracinės nuobaudos paskyrimas vertintinas kaip „asmens nubaudimas“, todėl ir šioje byloje I. Ž. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, pripažintina, kad jis už savo padarytą teisės pažeidimą buvo nubaustas.

Kaip matyti iš nutarimų teksto, veika, už kurios padarymą ekonominė sankcija buvo pritaikyta I. Ž. PĮ, ir paskirta administracinė nuobauda I. Ž. visais savo požymiais sutampa, todėl teisėjų kolegija konstatuoja veikų tapatumo faktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime ne bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo.

Kaip buvo minėta, I. Ž. PĮ ir jos savininkas I. Ž. buvo nubausti už tą pačią veiką. Taigi sprendžiant, ar tokiu būdu nebuvo pažeistas ne bis in idem principas, turi būti atsakyta į klausimą, ar fizinis asmuo I. Ž. ir juridinis asmuo – I. Ž. PĮ, kurios savininkas yra tas pats I. Ž. , realiai yra tapatūs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnį ir 2.50 straipsnio 4 dalį I. Ž. PĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnį, individuali įmonė valdo jos nuosavybėn perduotą turtą ar individualios įmonės vardu nuosavybėn įgytą turtą. Iš to darytina išvada, kad civiline teisine prasme individuali įmonė ir jos savininkas yra du skirtingi subjektai. Toks teisinis reguliavimas visiškai atitinka civilinės apyvartos poreikius ir kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, tačiau jis negali būti tiesiogiai perkeliamas į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės sritį.

Bausmės, administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskirtis sietina su pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija. Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į pažeidėjo valią, todėl svarbu nustatyti, ar I. Ž. ir I. Ž. PĮ valia yra vieninga. Už tą pačią veiką patraukti atsakomybėn fizinis ir juridinis asmuo turi turėti skirtingas ir savarankiškas valias.

Civilinėje teisėje juridinio asmens pirminiais požymiais laikomi: a) fizinių asmenų organizacinis vieningumas; b) civilinis teisnumas ir veiksnumas; c) civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Baudžiamųjų ar kvazibaudžiamųjų sankcijų taikymo procese yra svarbus tik pirmasis juridinio asmens požymis – fizinių asmenų organizacinis vieningumas, kuris pasireiškia vidine juridinio asmens struktūra ir šios struktūros sudėtinių dalių sujungimu į vieną visumą. Fizinių asmenų organizacinio vieningumo nustatymas juridiniame asmenyje leidžia daryti išvadą apie atskirą nuo šio asmens dalyvių juridinio asmens valią, bei galimybę bausmės, nuobaudos ar ekonominės sankcijos taikymu paveikti savarankišką juridinio asmens valią.

Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusi asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Taigi kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti ne bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą.

Abi nurodytos sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti ne bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad I. Ž. PĮ dirba dvi kiosko pardavėjos ir ateinanti buhalterė. Pats įmonės savininkas I. Ž. vykdo prekių tiekėjo ir kitas funkcijas, prekiauja kioske. Šios įmonės organizacinė struktūra susideda iš keleto fizinių asmenų, kurie, siekdami juridinio asmens tikslų, derina tarpusavyje faktinius ir teisinius veiksmus, vienaip ar kitaip dalyvauja formuojant savarankišką, nuo šios įmonės savininko nepriklausančią juridinio asmens valią, pasirenkant teisėtus ar neteisėtus ūkinės veiklos vykdymo būdus. Įmonės savininko I. Ž. , tiesiogiai padariusio neteisėtą veiką bei nubausto bauda, ir atsakomybėn traukiamo juridinio asmens – I. Ž. PĮ valios darant neteisėtą veiką skirtumas yra pirmas požymis, leidžiantis už nubausto fizinio asmens padarytą veiką taikyti ekonomines sankcijas juridiniam asmeniui – I. Ž. PĮ.

Kaip jau minėta, pagal CK 2.33 straipsnį ir 2.50 straipsnio 4 dalį I. Ž. PĮ laikoma neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Priverstinai išieškant iš I. Ž. PĮ atsakovo paskirtą ekonominę sankciją, būtų vadovaujamasi CPK nuostatomis. Kadangi I. Ž. nuosavybės teise priklausančios I. Ž. PĮ turtas neatskirtas nuo I. Ž. turto, baudos priverstinio išieškojimo atveju jis rizikuoja prarasti ne tik įmonės, bet ir savo asmenį turtą (CPK 673 straipsnis). Taigi ekonominė sankcija, paskirta I. Ž. PĮ, potencialiai gali tiesiogiai paveikti asmeninę I. Ž. nuosavybę, nepaisant to, kad prieš tai sumokėdamas jam, kaip fiziniam asmeniui, už administracinį teisės pažeidimą paskirtą baudą, jis jau kartą patyrė turtinio pobūdžio neigiamus padarinius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje egzistuoja fizinio asmens – I. Ž. , ir juridinio asmens – I. Ž. PĮ, nuosavybės sutapimas.

Taigi šioje byloje nustatyta, kad ekonominė sankcija juridiniam asmeniui – I. Ž. individualiai įmonei ir administracinė nuobauda fiziniam asmeniui – I. Ž. buvo paskirtos už tą pačią veiką. Vertinant atsakomybėn patrauktų asmenų tapatumą nustatyta, kad šių subjektų valia, susijusi su pasirinktu neteisėtu elgesiu, yra skirtinga, tačiau administracinės nuobaudos ir ekonominės sankcijos taikymo neigiami padariniai realiai gali paveikti vieno ir to paties asmens, t. y. įmonės savininko I. Ž. , turtinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas už tą pačią neteisėtą veiką nubaudęs I. Ž. administracine nuobauda – 150 Lt bauda ir I. Ž. PĮ paskyręs ekonominę sankciją – 10 000 Lt baudą ir cigarečių konfiskavimą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ne bis in idem principą.

Kadangi jam paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) I. Žukovskis jau yra sumokėjęs, o teismui yra apskųstas nutarimas skirti ekonominę sankciją, dar nėra įvykdytas, taisant susidariusią teisinę padėtį, yra naikinamas atsakovo 2004 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 3K04/242, kuriuo paskirta ekonominė sankcija I. Ž. PĮ. Kartu naikintinas ir šio nutarimo teisėtumą patvirtinęs pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprend ž i a:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimą.

Panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2004 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 3K04/242.

Sprendimas neskundžiamas.