- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- eI1-4030-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00298-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- O. L., ADB Gjensidige
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinę žalą, atsiradusią dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI), dėl danties skausmo tris kartus kreipėsi į medikus, t. y. 2017 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. liepos 18 d. Pirmą kartą jam buvo paskirta odontologo konsultacija, antrą kartą – konstatuota, kad pacientas skundėsi dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės protinio danties skausmų, gydytoja rekomendavo ištraukti tą dantį ir planine tvarka nukreipė gydytojo burnos chirurgo konsultacijai ir gydymui, trečią kartą – jam buvo paskirti danties nuskausminimui vaistai Ibuprofenas. Pareiškėjas buvo užregistruotas burnos chirurgo konsultacijai Odontologijos centre 2017 m. rugsėjo 13 d. 13 val., tačiau paskirtu laiku negalėjo atvykti, nes paskirtosios konsultacijos dienai buvo išvežtas į Pravieniškių PN. Pravieniškių PN pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad paciento J. S. sveikatos istorijoje įrašų apie paskirtą gydytojo burnos chirurgo konsultaciją nėra, todėl Pravieniškių kolonijos darbuotojai neturėjo pagrindo J. S. konvojuoti numatytai konsultacijai, kadangi apie ją nežinojo. Šiaulių TI informavo, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L. 2017 m. birželio 22 d. užregistravo pareiškėją gydytojo burnos chirurgo konsultacijai poliklinikos Odontologijos centre ir žodžiu informavo jį apie numatytos konsultacijos datą ir laiką, tačiau įrašų apie numatytą konsultaciją sveikatos istorijoje nepažymėjo. Pravieniškių kolonijos administracija apie pareiškėjui paskirtą konsultaciją informuota nebuvo. Pagal J. S. skundą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius atliko neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Nr. D11-484-1/2017 ir 2017 m. lapkričio 24 d. surašė ataskaitą Nr. D17-278-(1.27.), kurioje konstatuota, kad 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. pacientui J. S. Pravieniškių PN-AK asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.
Dėl išdėstytų įvykių pagal pareiškėjo skundą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius atliko dar vieną neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Nr. D11-484-2/2017 ir 2017 m. gruodžio 6 d. surašė ataskaitą Nr. D17-288-(1.27.), kurioje konstatuota, kad 2017 m. birželio 22 d. pacientui J. S. Šiaulių TI asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus: Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L., užregistravusi pacientą gydytojo burnos chirurgo konsultacijai VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Odontologijos centre, nepažymėjo šios informacijos paciento ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir neperdavė minėtos informacijos Pravieniškių PN-AK, tuo pažeisdama eilę ataskaitoje išvardintų norminių aktų reikalavimų.
Tokiu būdu Šiaulių TI medicinos darbuotojų kaltė dėl netinkamų medicininių paslaugų teikimo pareiškėjui nustatyta. Dėl laiku nesuteiktų būtinų medicininių paslaugų pareiškėjas kentė labai didelį danties skausmą, nemigą, jautė pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, negalėjo valgyti, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Negaudamas reikiamų medicininių paslaugų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: kentė didelį fizinį skausmą, dvasinį diskomfortą, dėl didelio skausmo jį netgi svaigino, pykino, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo jokių bendravimo galimybių ir neturėjo jėgų tokiam jų elgesiui pasipriešinti. Ši bloga savijauta trukdė pareiškėjui netgi duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikų padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad apskundė Šiaulių TI veiksmus LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, iš kurios 2019 m. spalio 31 d. gavo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 56-159. Šiuo sprendimu komisija nusprendė, kad atlygintina žala pareiškėjui nebuvo padaryta, o dėl susidariusios situacijos, kuomet jis nebuvo nuvežtas paskirtajai konsultacijai, kaltas pats pareiškėjas, reikiamai nebendradarbiavęs su įkalinimo įstaiga. Su tokiu komisijos sprendimu pareiškėjas nesutinka. Jis yra įkalintas asmuo, jo galimybė „bendradarbiauti“ su įkalinimo įstaigos administracija, paveikti administracijos sprendimus labai ribota. Nurodo, kad pranešė atsakovui, kad jam skirta konsultacija, tačiau niekaip negalėjo pateikti paskirtosios konsultacijos įrodymų. Patikrinti gautą informacija privalėjo pati įkalinimo įstaigos administracija.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog 2017 m. birželio 21 d. pareiškėją konsultavo Šiaulių TI gydytojas odontologas, kuris jam paskyrė gydytojo burnos chirurgo konsultaciją. Pravieniškių pataisos namų pateiktame Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo paaiškinime nurodyta, kad paciento J. S. sveikatos istorijoje įrašų apie paskirtą gydytojo burnos chirurgo konsultaciją nėra, pažymėta, kad pacientas grįžęs iš Šiaulių TI į Pravieniškių pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl galimai užsakytos gydytojo specialisto konsultacijos nesikreipė. Taip pat nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai neturėjo pagrindo pacientą J. S. konvojuoti numatytai konsultacijai, kadangi apie ją nežinojo.
Šiaulių TI informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – ir VASPVT), kad Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė 2017 m. birželio 22 d. užregistravo pareiškėją gydytojo burnos chirurgo konsultacijai Poliklinikos Odontologijos centre ir J. S. žodžiu buvo informuotas apie numatytos konsultacijos datą ir laiką. 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Pravieniškių koloniją. Kadangi sveikatos istorija visada pridedama prie nuteistojo asmens bylos, įrašo apie numatytą konsultacijų sveikatos istorijoje nėra (sveikatos istorija užregistravus pareiškėją konsultacijai, jau buvo jo asmens byloje, kuri buvo perduota pervežimui į kitą įstaigą). Pravieniškių PN-AK apie J. S. paskirtą konsultaciją informuota nebuvo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą informaciją, Pravieniškių PN-AK, neturėdama žodinės ir rašytinės informacijos apie 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui paskirtą gydytojo burnos chirurgo konsultaciją poliklinikos Odontologijos centre, neturėjo pagrindo konvojuoti jo į Šiaulių TI, kuris galėtų užtikrinti tolimesnį konvojavimą į pirmiau paminėtą centrą ar tiesiai į poliklinikos Odontologijos centrą.
Kadangi VASPVT 2017 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje Nr. D17-888-(1.27.) nurodyta, jog 2017 m. birželio 22 d. J. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus, J. S. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, nurodė, kad negavus būtinos paslaugos jis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl prašė atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 56-159, kuriame konstatavo, kad pacientas privalėjo rūpintis savo sveikata ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atlyginti žalą atmestas.
Šiaulių tardymo izoliatorius visiškai sutinka su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 56-159 ir prašo teismo pareiškėjo prašymą dėl neturinės žalos priteisimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausiosios slaugos administratorės konsultacijai buvo užregistruotas 2017 m. birželio 22 d., apie tai J. S. informuotas žodžiu. Kadangi tą pačią dieną asmuo iš Šiaulių TI etapuotas į Pravieniškių PN-AK, asmens sveikatos istorijoje, kuri išsiunčiama kartu su visa asmens byla į įstaigą, kur vyksta asmuo, nebuvo galimybių pažymėti informacijos apie registraciją konsultacijai, kadangi asmens byla jau buvo išnešta.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, 2019 m. birželio 22 d. konvojuotas į Pravieniškių PN, nei karto iki konsultacijos dienos Pravieniškių PN darbuotojams apie registraciją konsultacijai neužsiminė (to neneigia ir pats pareiškėjas), taip galimai siekė piktybiškai sudaryti galimybę neturtinės žalos priteisimui. Taip pat nurodo, kad jokia žala pareiškėjo sveikatai nepadaryta, o nuskausminamuosius vaistus pareiškėjas gavo. Pareiškėjo sveikatai pakenkta nebuvo, ir, nors formaliai pažeidimas į Asmens sveikatos istoriją neįrašant duomenų apie registraciją konsultacijai padarytas, to negalima vertinti kaip pažeidimo, sukėlusio neigiamų padarinių pareiškėjui, kadangi pats pareiškėjas galimai piktybiškai nutylėjo apie jam žinomą registraciją konsultacijai.
Tretysis suinteresuotas asmuo ADB „Gjendidige“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Šiaulių TI veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, todėl reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas, nes nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo O. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, jog dėl neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) negavo reikiamų medicininių paslaugų.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, dėl danties skausmo į medikus kreipėsi tris kartus – 2017 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. liepos 18 d. Byloje ginčo dėl to, kad 2017 m. birželio 22 d. Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L. užregistravo J. S. gydytojo chirurgo konsultacijai 2017 m. rugsėjo 13 d., apie paskirtos konsultacijos laiką ir datą žodžiu informavo pareiškėją, tačiau apie tai įrašo į pareiškėjo sveikatos istoriją neįrašė, nėra. Dėl šios priežasties 2017 m. rugsėjo 13 d., kai pareiškėjui buvo paskirta gydytojo chirurgo konsultacija, pareiškėjas į gydymo įstaigą pristatytas nebuvo, kadangi Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija apie paskirtą vizitą duomenų neturėjo. Anot pareiškėjo, būtent dėl to, kad negavo reikiamų medicininių paslaugų, jis patyrė neturtinę žalą: kentė didelį fizinį skausmą, dvasinį diskomfortą, dėl didelio skausmo jį netgi svaigino, pykino, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo jokių bendravimo galimybių ir neturėjo jėgų tokiam jų elgesiui pasipriešinti. Ši bloga savijauta trukdė pareiškėjui netgi duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi neplaninį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, 2017 m. gruodžio 6 d. akte Nr. D17-888-(1.27.) konstatavo, jog 2017 m. birželio 22 d. J. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus. Nurodyta, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė O. L., turėdama gebėti susirasti, tvarkyti, kaupti, sisteminti, perduoti informaciją, pildyti ir tvarkyti slaugos dokumentaciją, dirbti su įdiegtomis kompiuterinėmis programomis, kaip tai numatyta Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591, 15.7 ir 15.8 papunkčiuose, užregistravusi pacientą gydytojo burnos chirurgo konsultacijai VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Odontologijos centre, nepažymėjo šios informacijos paciento ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir neperdavė minėtos informacijos Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 10.1 papunktį ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1/01-92 patvirtinto Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojo pareigybės aprašymo 10.13 papunktį.
Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, įrašo apie paskirtą konsultacijos laiką ir datą padaryta nebuvo dėl to, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorija jau buvo asmens byloje, kadangi tą pačią dieną pareiškėjas buvo etapuojamas iš Šiaulių TI į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Teismas atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi įstaiga privalo organizuoti savo darbą taip, jog jos darbuotojai turėtų galimybę tinkamai atlikti savo pareigas, šiuo atveju – tinkamai užpildyti medicininius dokumentus prieš išvežant suimtąjį / nuteistąjį į kitą laisvės atėmimo įstaigą. Taip pat teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad pareiškėjas pats nebendradarbiavo su sveikatos priežiūros specialistais, pats nesikreipė dėl konvojavimo planinei burnos chirurgo konsultacijai, todėl galimai nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą konsultaciją, neprivalėjo dar kartą iki jam paskirtos datos papildomai kreiptis dėl jos ar dėl konvojavimo į gydymo įstaigą. Kartu pažymėtina, kad 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas šeimos gydytojui taip pat nurodė, kad skundžiasi danties skausmu, jam buvo paskirtas vaistas Ibuprofenas bei gydytojo odontologo konsultacija.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad viena iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtent paskirtos konsultacijos datos ir laiko neįrašymas į asmens sveikatos istoriją, šiuo atveju yra nustatyti.
Kaip jau buvo nustatyta šioje byloje, pareiškėjas į jam paskirtą konsultaciją pas gydytoją chirurgą 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo nuvežtas dėl to, jog apie šį vizitą nebuvo padaryta įrašo jo asmens sveikatos istorijoje, o Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, nežinodama apie paskirtą konsultaciją, neorganizavo pareiškėjo etapavimo į gydymo įstaigą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į gydytoją Pravieniškių pataisos namuose, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje bendrosios praktikos slaugytoja pažymėjo, kad J. S. kreipėsi dėl danties skausmo, duotos dvi Ibuprofeno 400 mg tabletės. 2017 m. spalio 11 d. vidaus ligų gydytojas sveikatos istorijoje be kita ko nurodė, kad J. S. skundėsi danties skausmu, skyrė Ibuprofeną ir patarė kreiptis į gydytoją odontologą. 2017 m. lapkričio 13 d. sveikatos istorijoje įrašyta, kad pareiškėjas nusiskundimų sveikatai neturi. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, konstatuoja, kad nors pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo nuvežtas gydytojo chirurgo konsultacijai, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., kai kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų medikus, nesikreipė į odontologą, neprašė, jog būtų iš naujo paskirta konsultacija pas gydytoją chirurgą, o nuo 2017 m. spalio 11 d. jokių įrašų apie tai, jog pareiškėjas skundėsi danties skausmu, nėra įrašyta. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis kentė didelį fizinį skausmą, dvasinį diskomfortą, dėl didelio skausmo jį netgi svaigino, pykino, jį kankino depresinės nuotaikos, kad dėl nuolatinės blogos savijautos pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo jokių bendravimo galimybių ir neturėjo jėgų tokiam jų elgesiui pasipriešinti, pažymi, kad šioje byloje vertinama neturtinė žala, kuri galėjo kilti dėl to, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 13 d. nebuvo etapuotas gydytojo chirurgo konsultacijai, todėl tai, jog pareiškėjui dantį skaudėjo jau nuo 2017 m. birželio mėnesio ir dėl to jis patyrė tam tikras kančias ir diskomfortą, nėra vertinama šioje byloje. Šiuo atveju pripažintina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., kuomet kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų gydytoją, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą. Tačiau jau 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Pažymėtina, kad teikiamos medicininės pagalbos būdas ir kokybė nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pastebėtina, kad po 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pats nei karto nesikreipė pas odontologą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors šioje byloje nagrinėjamas ginčas ne dėl to, kad atitinkamos medicininės (odontologijos) paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos netinkamai, bet dėl to, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdamas jam priskirtoje viešojo administravimo srityje, neužtikrino (neorganizavo) medicininės pagalbos suteikimo, tačiau pažymėtina, kad kaip matyti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimo „Dėl J. S. pareiškimo“ Nr. 56-159, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, komisija nusprendė, jog atlygintina žala sveikatai, teikiant medicinines (odontologijos) paslaugas pareiškėjui J. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, padaryta nebuvo.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo mastą, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2042-662/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-239-502/2020 ir kt.), sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais, kadangi truko tik vieną dieną. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo nenuvežimas gydytojo chirurgo konsultacijai pažeidė pareiškėjo teises, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kitą dieną buvo suteikta medicininė pagalba, spręstina, kad toks pažeidimas galėjo sukelti nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigais, atlyginimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas organizuojant tinkamą medicininį gydymą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrė išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, iš viso 509,66 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, šio straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu būdu bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, tačiau, įvertinus prašomos priteisti neturtinės žalos (10 000,00 Eur) dydį ir taikytą satisfakciją, o skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos taip pat valstybei. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju procesinės šalys sutampa, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir šiuo pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo J. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, organizuojant tinkamą medicininį gydymą, buvo pažeista.
Likusioje dalyje pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.