Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1045-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2S-1045-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01766-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
L. B.
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1045-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01766-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija:94.2.2,122.2;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo prašė santuoką, sudarytą tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovui palikti iki santuokos turėtą pavardę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį priimti atsisakyta. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Iš byloje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). CPK 381 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta išimtis, pagal kurią ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą, jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Minėta įstatymo išlyga numato ieškovui galimybę pateikti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą ne visais atvejais, kai ieškovas turi nepilnamečių vaikų, bet tik tuo atveju, jei bylos šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų ir byloje keliami reikalavimai ir klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad bendrų su atsakovu vaikų neturi, todėl reikalavimai dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo ar išlaikymo priteisimo, nekeliami. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei pateikiant ieškinį atsakovui CPK 381 straipsnyje numatyta išimtis netaikytina ir ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui priimti atsisakė bei nurodė ieškovei, kad ji su tokio pobūdžio ieškiniu turi kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino CPK 381 str. 1 d. nuostatas. Minėtos normos dispozicijoje nėra būtinos sąlygos, jog bylos šalys, kaip netinkamai nurodo teismas, privalo turėti bendrų vaikų, todėl aiškinti įstatymą jį susiaurindamas teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, ieškovė viena augina nepilnametį sūnų ir važinėjimas į kitą miestą jai sukeltų didelių nepatogumų, mano, kad jos atveju turėtų būti taikoma CPK 381 str. 1 d. nustatyta išlyga ir ieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei turėtų būti teismingas ieškovės gyvenamosios vietos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė A. B. pateikė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei (b. l. 1 – 2).

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, jog CPK 381 straipsnio 1 dalyje numatyta išlyga, t. y. ieškinys gali būti paduodamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui, taikytina tik tuo atveju, jeigu bylos šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų ir byloje keliami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovė su atsakovu bendrų vaikų neturi, byloje nėra keliami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu, todėl ieškinys turėtų būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismas pernelyg siaurai aiškino CPK 381 straipsnio 1 dalies nuostatą. Minėtos normos dispozicijoje nėra būtinos sąlygos, jog bylos šalys, kaip netinkamai nurodo teismas, privalo turėti bendrų vaikų, todėl aiškinti įstatymą jį susiaurindamas, teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, ieškovė viena augina nepilnametį sūnų ir važinėjimas į kitą miestą jai sukeltų didelių nepatogumų. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir vertina juos kritiškai.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Taigi, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą.

Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose. CPK 381 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, kuriuo pareiškė tik du reikalavimus atsakovui, t. y. santuoką, sudarytą tarp šalių nutraukti dėl atsakovo kaltės bei atsakovui palikti iki santuokos turėtą pavardę (b. l. 1 – 2). Ieškovė savo ieškinyje vienareikšmiškai nurodė, kad bendrų nepilnamečių vaikų ji kartu su atsakovu neturi. Todėl, pateiktame ieškinyje, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra keliami ir reikalavimai, susiję su nepilnamečiais vaikais – jų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir kt. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju yra reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei atsakovui palikti ikisantuokinę pavardę. Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas alternatyvaus teismingumo institutas taikomas tik tuo atveju, kai ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, t. y. tik tokiu atveju ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį tik dėl santuokos nutraukimo, tačiau nekelia jokių reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, todėl šiuo atveju alternatyvusis teritorinis teismingumas netaikytinas, o ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino CPK 381 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad ji viena augina nepilnametį sūnų ir važinėjimas į kitą miestą jai sukeltų didelių nepatogumų, apeliacinės instancijos teismo vertintini kritiškai, kadangi tokių alternatyvaus teritoritorinio teismingumo taikymo pagrindų nenumato įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius