Telšių apylinkės teismo nutarimas

2024-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-1117/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
II-7-1117/2024
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00039-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Pareiškėjas
L. J.
Advokatai
Vaclovas Akavickis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-7-1117/2024
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00039-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. rugpjūčio 2 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant pareiškėjui L. J., jo atstovui advokatui Vaclovui Akavickiui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Donatui Miliui, Juditai Vilkei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 86-ANR_N-10362-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) 2023 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-10362-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, nes neva 2023 m. sausio 20 d. 13.59 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Raseinių r., vairavo transporto priemonę ir nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 54 km/val.; be to vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti. Su nutarimu nesutinka, nes nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis jokios transporto priemonės nevairavo. Transporto priemonė Mercedes Benz CLS350 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. sausio mėn. į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo jo draugas D. J., kuris paprašė paskolinti automobilį. Jis pats tuo metu buvo Telšiuose, bet automobilis buvo Vilniuje ir jis draugui leido pasiimti automobilį iš nurodytos vietos. Pasinaudojęs automobiliu, D. J. jį informavo, kad galimai viršijo greitį ir buvo užfiksuotas. Iš pradžių D. J. apie tai, kad automobilį galėjo perduoti vairuoti dar kitam asmeniui – D. R., nesakė, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, policijos užfiksuotoje fotonuotraukoje pamačius, kad nusižengimo metu automobilį vairavo ne D. J., jis pradėjo aiškintis, kas buvo tas vairuotojas. Tuomet D. J. pripažino, kad iš Vilniaus važiavo kartu su draugu D. R. ir vienu momentu perdavė šiam automobilį vairuoti, nes pats buvo pavargęs po kelionės iš Jungtinės Karalystės ir miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Kadangi automobilio nevairavo, nėra kaltas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.

Pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo L. J. kaltės. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas tikrasis automobilio vairuotojas, kuris ir turėtų prisiimti atsakomybę už padarytus nusižengimus. Teismo iniciatyva atliktos portretinės ekspertizės aktas, kiti įrodymai nepatvirtina, jog automobilį vairavo pareiškėjas.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Šiaulių apskrities VPK pateiktame atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė su skundu sutiko. Nurodė, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjo naudai, todėl, paaiškėjus aplinkybėms apie kitą galimai vairavusį asmenį, L. J. neturėtų būti baudžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šiaulių apskrities VPK 2023 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10362-2023 L. J. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. sausio 20 d. 13.59 val. Raseinių rajone, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km vairavo transporto priemonę Mercedes Benz CLS350 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 54 km/val., nes važiavo 164 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Be to, jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti. Už šių administracinių nusižengimo padarymą L. J. skirta 575 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (administracinė byla ROIK: 23212946331, b. l. 1-2, 3-4).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento neigė savo kaltę, nuosekliai teigė, jog 2023 m. sausio 23 d. nurodytoje vietoje automobilio nevairavo. Taip pat L. J. bylą nagrinėjant skundžiamą nutarimą priėmusioje institucijoje, buvo pateikęs duomenis, jog nurodytu metu automobilis laikinam naudojimui buvo perduotas D. J. Į bylą pateiktas D. J. paaiškinimas patvirtina, kad iš pradžių atsakomybę už greičio viršijimą prisiėmė D. J., tačiau vėliau, duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo kitas asmuo - D. R. Tai, jog perdavė automobilį vairuoti kitam asmeniui, neatsiklausęs savininko L. J., D. J. teigė nenorėjęs iš pradžių prisipažinti, jautėsi atsakingas už nusižengimą pats, nes tai jis patikėjo pasiskolintą automobilį D. R. Teismo posėdžio metu D. J. patvirtino, kad grįžo į Vilnių iš Jungtinės Karalystės, Lietuvoje neturėjo transporto priemonės, todėl paprašė draugo L. J. pagalbos. L. J. sutiko paskolinti savo automobilį, nurodė vietą Vilniuje, iš kurios šis automobilį gali atsiimti. Prieš važiuodamas į Telšius jis susiskambino su D. R., pasiūlė važiuoti kartu, šis sutiko. Iš pradžių automobilį vairavo jis (D. J.), bet buvo pavargęs po kelionės, pradėjo imti miegas, todėl maždaug ties Raseiniais, jis paprašė automobilį vairuoti D. R., o pats atsigulė ant galinės sėdynės ir užmigo. Parvažiavus į Telšius, D. R. jam pasakė, kad galimai buvo užfiksuotas viršijęs greitį. Jis (D. J.) automobilio Telšiuose L. J. tiesiogiai neperdavė, pastatė nurodytoje vietoje, telefonu pasakė, kad galimai buvo užfiksuotas viršytas greitis. Tokias D. J. nurodomas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas D. R., kuris pripažino vairavęs automobilį, viršijęs greitį ir supratęs, kad galimai yra užfiksuotas. Nors D. J. rašytiniai paaiškinimai, teikti institucijai, nagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 23212946331, b. l. 10, 11), ir teismui (b. l. 29-30), skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų jo paaiškinimų, tačiau jo žodinius paaiškinimus, kaip minėta, patvirtino ir kitas liudytojas D. R. Taigi liudytojų D. J., D. R. paaiškinimai patvirtina pareiškėjo versiją, kad galimai L. J. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonės nevairavo.

Visgi, visoms abejonėms pašalinti, teismo iniciatyva, buvo atlikta portretinė ekspertizė, siekiant nustatyti mobiliu greičio matuokliu užfiksuotą automobilio vairuotoją. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 6 d. ekspertizės akto (b. l. 72-80) matyti, kad nustatyti, ar tiriamajame atvaizde (Šiaulių apskrities VPK pateiktame mobiliu greičio matuokliu užfiksuotame vairuotojo atvaizde) yra užfiksuotas L. J., ar D. R., kurių atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui atlikti, ar kitas asmuo, negalima. Atlikus portretinę ekspertizę, vienareikšmiškos išvados negauta, todėl L. J. versija, jog jis nevairavo automobilio, liko nepaneigta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Šiuo atveju, pareiškėjo kaltės dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Pareiškėjo L. J. nuoseklūs paaiškinimai, liudytojų D. J., D. R. paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, taip pat ir ekspertizės aktas, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad skundžiamame nutarime nurodytus administracinius nusižengimus padarė būtent pareiškėjas L. J. Teismas išnaudojo visas įmanomas galimybes objektyviai tiesai nustatyti (apklausė liudytojus, inicijavo ekspertizės atlikimą), tačiau liko abejonių bei neaiškumų dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės, kurių negalima pašalinti, todėl juos reikia aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus nustatytas, anksčiau aptartas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2023 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 40-ANR­­_N-10362-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė