- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-176-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01918-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 11 d. priimto nutarimo Nr. 91-369 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d.2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-369 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nevykdė pakoreguotame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės (nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių), t. y. buvo baustas drausmine nuobauda. Todėl padaryta išvada, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad šiuo atveju nėra formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, tai pat nėra nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką jo elgesiui.Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su papildomais apribojimais. Skunde nuteistasis nurodo, kad savo elgesį koreguoja į gerąją pusę nuo pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Tai įrodo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (75 balai). Apylinkės teismas neatsižvelgė į faktą, jog jis nutraukė visus ryšius su asmenimis (draugais, pažįstamais), kurie ateityje gali daryti jam netinkamą įtaką. Jis sprendžia turimas problemas vykdydamas individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose. Taigi, teismas neobjektyviai ir atmestinai svarstė jo lygtinio paleidimo klausimą. Skunde pažymima, kad socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažyma patvirtina, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. įvykdė visas būtinąsias sąlygas, kurioms esant galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Teismas privalo kiekvieną atvejį vertinti individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, tuo tarpu jo atveju apylinkės teismas priėmė formalų sprendimą.Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo sprendžiantis teismas (arba nagrinėjantis skundą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą) vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai skunde pažymi pats nuteistasis, lygtinio paleidimo taikymas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepritarė nei Komisija, nei apylinkės teismas. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad A. K. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 bausmės), kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį paprastai sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas nepadarė vertinimo klaidos, konstatuojant, jog nuteistasis neatitinka formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, kadangi jis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės nepažeidinėti nustatytos tvarkos, buvo baustas drausmine nuobauda. Tokia išvada padaryta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko D. Ž. Ž. (b. l. 19), analogiška išvada pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu A. K. iš viso padarė devynis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, dėl kurių jam aštuonis kartus paskirtos drausminės nuobaudos, kartą apsiribota pokalbiu (b. l. 17). Paskutinė nuobauda gauta 2017 m. gegužės 29 d., nors 2017 m. rugsėjo 7 d. ji buvo panaikinta prieš terminą ir šiuo metu yra nebegaliojanti, tačiau tai nekeičia fakto, jog nuteistasis savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja, jo elgesys nėra nepriekaištingas. Šios išvados nepaneigia ir gauti penki paskatinimai, akivaizdu, jog skatinimo priemonės nuteistajam nėra veiksmingos ir neatgraso nuo tolesnio režimo reikalavimų pažeidinėjimo.Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog lygtinio paleidimo A. K. taikymui nėra nustatytas ir materialusis pagrindas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 balai pagal OASys metodiką, tokiu atveju būtina konstatuoti, jog nuteistasis padarė itin reikšmingą, akivaizdžią pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nors A. K. praeitais mokslo metais mokėsi ir baigė Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos želdinių tvarkytojo specialybę, o šiais metais mokosi statybininko – apdailininko specialybės, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja laisvalaikio užimtumo renginiuose, tačiau tai nėra kuo nors ypatingos, išskirtinės aplinkybės, rodančios, jog nuteistasis aktyviai stengiasi keisti turimas elgesio bei mąstysenos problemas. A. K. išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti yra svarbus kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, jo darbinė motyvacija nėra stipri. Pataisos namuose jis yra atsisakęs apmokamo darbo, pats į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo nė karto nėra kreipęsis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. K. dirbti norėtų, tačiau neranda tinkamo darbo pasiūlymo. Nepaisant to, bylos medžiagoje yra pateikta MB „K.“ direktoriaus pažyma (b. l. 20), kad A. K. bus įdarbintas įmonėje pagalbiniu darbuotoju. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši įmonė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), o nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nuteistajam iki darbovietės reikėtų važiuoti daugiau nei 80 km, kas, įvertinus nuteistojo darbinę motyvaciją bei galimą gauti atlyginimą, dirbant pagalbinio darbuotojo pareigose, verčia abejoti A. K. realiu įsidarbinimu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teigia nedirbantis dėl sveikatos problemų, nors dalinis darbingumas jam nėra nustatytas. Tai tik patvirtina, jog A. K. vengia darbinio užimtumo ir ieško įvairių dingsčių savo neveiklumui pateisinti.Pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis buvo lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Skunde A. K. teigia, kad nutraukė ryšius su visais jam neigiamą įtaką galinčiais padaryti asmenimis, tačiau teisėjų kolegija tokį teiginį vertina kaip deklaratyvų. Nuteistasis nedalyvavo jokiose programose ar užsiėmimuose, kurie padėtų ugdyti valią, konfliktinėse situacijose ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Šiuo metu nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, jo savianalizė pakankamai vienpusiška, A. K. akcentuoja stipriąsias savo savybes, tačiau negali įvardyti nė vienos charakterio/asmenybės savybės, kurią norėtų pakeisti ar patobulinti. Be to, nuteistasis dėl savo nemalonios padėties yra linkęs kaltinti draugų įtaką ir jauną amžių, jis pasitiki „savo sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kas užkerta kelią priimti specialistų pagalbą.Nuteistojo mąstymo nesikeitimą patvirtina ir palaikomos kriminalinio pasaulio nuostatos. A. K. atvirai deklaruoja požiūrį, kad jam neformaliosios nuteistųjų tradicijos yra aktualios. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. K. priežiūros laikotarpiu į priežiūrą reagavo minimaliomis pastangomis, nesilaikė jam keliamų įpareigojimų, dalį atsakomybės jis perleidžia, jo nuomone, ne nuo jo priklausančioms aplinkybėms, pavyzdžiui, pareigūnų elgesiui. Taigi, nuteistasis nesugeba atsiriboti nuo nuteistųjų bendrijoje galiojančių nerašytų taisyklių laikymosi, todėl nepagrįsta tikėti nuteistojo teiginiu, kad visus ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis jis nutraukė.Vien pozityvus laisvalaikio leidimo būdas nerodo didelių pastangų integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių teises bei teisėtus interesus. Jokių duomenų apie aktyvų A. K. dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Savo iniciatyva jis nesiima jokių veiksmų, galinčių padėti jam mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. K. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos.Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas A. K. skundas dėl lygtinio paleidimo instituto jam netaikymo, yra aiškiai ir išsamiai motyvuota. Nutartis nėra nei formali, nei deklaratyvi. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nuostatas, todėl nuteistojo A. K. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.