- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- 1-1376-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį 8 MGL dydžio bauda;
2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme;
3) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto (bausmė atlikta),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 7.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – brolį G. V., kuriam gulinčiam lovoje kumščiu sudavė mažiausiai penkis smūgius į galvos sritį, ištempė jį iš lovos ant grindų ir tyčia koja spyrė tris kartus į kairį šoną ir du kartus į dešinį šoną, tokiu būdu nukentėjusiajam G. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio skruosto srityje, kaklo kairėje, smakro kairėje, kairio antakio išoriniame krašte, odos nubrozdinimu kaktos dešinėje.
Šiais veiksmais P. V. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to P. V. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tai yra 2018 m. lapkričio 24 d. apie 7.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, po to kai jis savo broliui G. V. sudavė smūgius ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kambaryje ranka griebė nukentėjusiajai L. Ž. už kaklo ir ją smaugė bei kumščiu sudavė vieną kartą L. Ž. į veidą, pataikydamas į kairę akį, tokiu būdu nukentėjusiajai L. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kairio skruosto srityje.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais P. V. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad pas brolį G. V. namuose keturiese, t.y. jis pats, jo sugyventinė L. J., brolio G. V. sugyventinė L. Ž. šventė G. gimtadienį. Gėrė degtinę ir alų. Tarpusavyje nesimušė, nesiginčijo. Pamena tai, kad brolis G. kabinėjosi prie jo sugyventinės L. J., tačiau jokių muštynių nevyko. Vėlai L. J. išėjo viena į namus, jis pats buvo labai girtas, todėl liko nakvoti brolio G. namuose. Kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 24 d. anksti ryte, pas G. į namus atėjo L. J. Jis pats dar buvo neblaivus. Pamena tai, kad ryte jie visi keturiese virtuvėje gėrė degtinę. Dėl girtumo kas vyko gerai nepamena, tačiau pamena tai, kad virtuvėje atėjusi jo sugyventinė L. J. pasakė, kad G. V. delnu jai sudavė per veidą ir kad jai prakirto lūpą. Matė, kad ant sugyventinės L. J. veido, ties lūpa, buvo kraujo. Kaip G. V. jo sugyventinei sudavė per veidą, jis pats nematė. Pamatęs, kad sugyventinė sumušta, jis supyko ir iš virtuvės nuėjęs į kitą kambarį, kur lovoje gulėjo jo brolis G. V., šiam gulinčiam kumščiu sudavė apie penkis smūgius į galvą, ištempė brolį iš lovos ir dar kojomis spyrė, tačiau kiek kartų įspyrė, pasakyti negali. Galėjo broliui, gulinčiam ant žemės, įspirti tris kartus į kairį šoną ir du kartus – į dešinį šoną. Jis buvo labai įsiutęs. Išgirdęs, kad kitame kambaryje rėkia G. sugyventinė L. Ž., jis, palikęs ant grindų savo brolį G. V., nuėjo kitą kambarį ir rėkiančią L. Ž. suėmė ranka už kaklo, kad ši nerėktų, ranka suspaudė jos kaklą. Po to, paleidęs L. Ž. kaklą, jis vieną kartą kumščiu sudavė L. Ž. į veidą. Prisipažįsta, kad jis savo broliui G. V. ir šio sugyventinei L. Ž. sukėlė fizinį skausmą, nes nuo jo suduotų smūgių jie jautė fizinį skausmą. Dėl tokio elgesio jis labai gailisi (b. l. 104 – 105, 106, 110 – 111, 112).
Nukentėjusysis G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis su savo sugyventine L. Ž. ir broliu P. V. bei jo sugyventine L. J. gėrė alkoholinius gėrimus ir šventė jo gimtadienį. Tarpusavyje nesipyko. Vėlai vakare L. J. iš jų namų išėjo, o brolis P. liko pas juos nakvoti, nes buvo labai girtas. Kitos dienos, t.y. lapkričio 24 d., rytą, galėjo būti apie 06.30 val., L. J. atėjo pas juos ieškoti P. Jie keturiese vėl gėrė likusią degtinę. Išgertuvių metu jo sugyventinė L. Ž. ir brolio sugyventinė L. J. dėl kažko tarpusavyje susipyko ir pradėjo viena kitą įvairiais žodžiais keikti. Jis pamatė, kaip L. J. virtuvėje pastūmė jo sugyventinę L. Ž.. Kadangi konfliktas kilo jo namuose, jis supyko ant L. J. ir liepė šiai išeiti iš namų. Tačiau L. J. jam priešinosi, ji nenorėjo išeiti iš jo namų. Jis savo rankos delną pridėjo prie L. J. veido ir ją nestipriai stumtelėjo, kad ji išeitų iš jų namų. Tačiau L. nėjo. Ar jis L. praskėlė lūpą, nežino, nepastebėjo ant L. veido kraujo. Jis L. nesudavė smūgio, jis šią tik stumtelėjo, norėdamas, kad ji išeitų iš jo namų. Tačiau L. nėjo iš jų namų, todėl jis nuėjo į kambarį ir atsigulė. P. V. tuo metu buvo virtuvėje, jis girdėjo, kad P. sugyventinė L. J. P. sakė, kad jis ją veja iš namų. Tuo metu, jam kambaryje gulint lovoje, prie jo priėjo jo brolis P. V. ir jam kumščiu sudavė apie penkis smūgius į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to P. V. jį ištempė iš lovos ant grindų ir koja jam gulinčiam spyrė tris kartus į kairį šoną ir du kartus – į dešinį šoną, taip pat sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to P. V. iš kambario, kuriame jį mušė, nuėjo į kitą kambarį, kuriame tuo metu buvo jo sugyventinė L. Ž.. Išgirdo kad L. Ž. šaukia pagalbos. Suprato, kad P. V. muša jo sugyventinę L. Ž. Jis pats tuo metu buvo kitame kambaryje ir nematė kaip P.s jo sugyventinę mušė. Jis skambino į policiją ir kvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, P. su savo sugyventine pabėgo. Po to pamatė, kad ant jo sugyventinės L. Ž. veido, ties kaire akimi, buvo mėlynė. L. Ž. jam pasakė, kad P. V. ją smaugė ir sudavė jai vieną smūgį į veidą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 29 – 30, 31, 32 – 33, 34).
Nukentėjusioji L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. lapkričio 23 d. vakare jų namuose ji, sugyventinis G. V. ir P. V. su sugyventine L. J. gėrė degtinę, alų ir šventė G. gimtadienį. Jie tą vakarą tarpusavyje nesipyko. Vėlai vakare L. J. išėjo namo, o P. V. dėl girtumo liko pas juos nakvoti. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 06.30 val. pas juos į namus atėjo L. J. Visi jie virtuvėje prie stalo toliau šventė G. gimtadienį, gėrė degtinę. Išgertuvių metu L. J. apie 7 val. pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu L. J. virtuvėje ją nestipriai stumtelėjo, skausmo jai nesukėlė. Tai pamatęs G. V. liepė L. J. išeiti iš jų namų. L. J. nėjo. Tada ji pati nuėjo į kambarį ir kas virtuvėje vyko, nematė. Vėl sugrįžusi į virtuvę, ji pamatė ant L. J. veido, ties lūpa, kraujo. Jai būnant virtuvėje, P. V. iš virtuvės nubėgo į kambarį, kuriame tuo metu gulėjo G. V., ir ėmė mušti lovoje gulintį G. V. Ji paskui P. irgi nuėjo į kambarį ir pamatė, kaip P. V. kumščiais smūgiavo gulinčiam G. Į kurias vietas P. sudavė G. smūgius, ji nematė, ir nematė, kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių, nes pamačiusi, kad P. muša gulintį lovoje G., išbėgo iš kambario ir nubėgo į kitą kambarį. Ji išsigandusi šaukė, spiegė. Atėjęs pas ją į kambarį P. V. viena ranka griebė jai už kaklo ir ją smaugė. Ji pajuto stiprų skausmą. Tuo metu P. V. sugyventinė L. J. P. V. nuo jos atitraukė. P. V., paleidęs jos kaklą, kumščiu sudavė jai vieną kartą į jos kairę akį. Po suduoto smūgio P. V. su L. J. išėjo iš jų namų. Dėl suduoto P. V. smūgio į kairę akį ji juto stiprų skausmą, jai labai skaudėjo akį. Po to ji nuėjo pas G. V. ir pamatė ant šio veido, ties kaire akimi, paraudimą. G. jai pasakė, kad jį gulintį lovoje mušė P. V. Ir dar minėjo, kad P. jį ištempė iš lovos ant grindų ir gulintį ant grindų spardė. Ji pati šito nematė, nes buvo kitame kambaryje. Ji pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, pas teismo med. ekspertus nuvyks nusistatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 45 – 47, 48).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. J. parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. vakare G. V. namuose ji su sugyventiniu P. V., L. Ž. ir G. V. gėrė degtinę ir alų. Tarpusavyje nesipyko. Vėlai vakare ji viena išėjo namo. P. V. buvo labai girtas, todėl pasiliko nakvoti brolio namuose. Anksti ryte, galėjo būti apie 6.30 val., ji nuėjo pas G. V. Jie vėl keturiese virtuvėje gėrė likusią degtinę. Begeriant, G. V. pradėjo jai neduoti gerti degtinės. P. V. į stikliuką jai įpylė degtinės, G. V. paėmė jai už rankos, kad ji neimtų už stikliuko, iš jos stikliuko išpylė degtinę. Ji, sėdėdama prie stalo, atsisuko į stovintį G. V., o šis tuo tarpu kumščiu jai sudavė vieną kartą į lūpą, ją prakirto, pradėjo bėgti kraujas. Ji juto skausmą. Tuo metu iš kambario į virtuvę atėjo L. Ž., kuri pradėjo ją ginti. G. įsiuto ir kumščiu sudavė vieną kartą L. Ž. į veidą. P. V. pakilo nuo kėdės ir virtuvėje, priėjęs prie stovinčio G. V., šį stūmė, G. V. virtuvėje krito ant grindų. Tada P. V. kumščiais sudavė smūgius gulinčiam ant grindų G. V. į galvą. Kiek sudavė smūgių, ji nežino, jų neskaičiavo, bet jų buvo ne vienas, P. V. ant grindų gulinčio G. nespardė. Ji po to atitraukė P. V. nuo G. Kai P. V. virtuvėje mušė G., L. Ž. buvo kitame kambaryje, išsigandusi rėkė. L. nematė, kaip buvo mušamas G. Tokio dalyko, kad P. V. kambaryje lovoje muštų gulintį G. V. ir po to jį ištrauktų iš lovos ant grindų ir spardytų, nebuvo. Pats konfliktas vyko virtuvėje. Tokio dalyko, kad ji išgertuvių metu konfliktuotų su L. Ž., o po to G. ją varytų iš jo namų, irgi nebuvo. P. V. iš virtuvės į kambarį, kuriame buvo L. Ž., nebuvo nuėjęs. Prie jos akių sugyventinis P. V. nesudavė nė vieno smūgio L. Ž., jos nesmaugė. Ji tik matė, kad G. V. kumščiu sudavė vieną kartą L. Ž. į veidą. L. Ž. ant veido galėjo atsirasti sužalojimas nuo G. V. kumščiu suduoto smūgio į veidą. Po to ji su P. V. abu išėjo iš G. namų. Kai jie išėjo į namus, G. virtuvėje paliko gulėti ant žemės. Ji pati ryte išgėrė apie penkis stikliukus degtinės, visas konflikto smulkmenas gerai prisimena (b. l. 60 – 62, 63).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad konflikto metu P. V. gyvenamojo namo patalpoje sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis savo broliui G. V., tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Ant smurtą patyrusio asmens veido pažymėti sužalojimai – kraujuojanti žaizda, kraujosruva (mėlynė), ant kairio šono – patinimas (b. l. 8 – 11).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. lapkričio 24 d. 07.53 val. L. Ž. nustatyta vidutinis 2,30 promilių girtumo laipsnis, G. V. 07.59 val. nustatytas vidutinis 1,99 promilių girtumo laipsnis, L. J. 08.21 val. nustatytas sunkus 2,67 promilių girtumo laipsnis ir P. V. nustatytas vidutinis 1,98 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 13,14 – 18).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kaklo kairėje, smakro kairėje, kairio antakio išoriniame krašte, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Ž. poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairio skruosto srityje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l.58).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kad jis 2018 m. lapkričio 24 d. apie 7.00 val. išgertuvių metu kilus konfliktui tyčia smurtavo prieš šeimos narį – brolį G. V., kuriam gulinčiam lovoje kumščiu sudavė mažiausiai penkis smūgius į galvos sritį, ištempė jį iš lovos ant grindų ir tyčia koja spyrė tris kartus į kairį šoną ir du kartus į dešinį šoną, po ko kambaryje ranka griebė nukentėjusiajai L. Ž. už kaklo ir ją smaugė bei kumščiu sudavė vieną kartą L. Ž. į veidą, pataikydamas į kairę akį. P. V. yra nukentėjusiojo G. V. brolis, t. y. jis yra nukentėjusiojo artimas giminaitis, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kaklo kairėje, smakro kairėje, kairio antakio išoriniame krašte, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. Ž. poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairio skruosto srityje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotina, kad nukentėjusiųjų patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas yra P. V. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiesiems išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad P. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 123 – 126, 127). Civilinio ieškinio nukentėjusieji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: P. V. tris kartus teistas (b. l. 70 – 90), baustas administracine tvarka, turi penkias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 91 – 95), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 69), nedirba (b. l. 96), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 97). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant, ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas paskiria kaltinamajam P. V. vieną, BK IX skyriuje numatytą, baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskiros bausmės laiką įskaitomas P. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 11.00 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 10.41 val. (b. l. 63, 64) (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti su G. V. ir L. Ž. (b. l. 121 – 122) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį P. V. per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įskaityti į paskirtos bausmės laiką P. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 11.00 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 10.41 val., (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų drabų valandoms.
Palikti galioti P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti su G. V. ir L. Ž. iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam P. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam P. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.