Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1081-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
e2A-1081-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00781-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Grikevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
Atsakovas
R. G., Z. K.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
M. G.

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1081-123/2015

Teisėja V. Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00781-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Grikevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams Z. K. ir R. G. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams Z. K. ir R. G., kuriuo prašė iš Z. K. priteisti 6950, 88 eurų (24 000 Lt), iš R. G. 2496,52 eurų (8 620 Lt) padarytai žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad M. G. priklausančiame žemės sklype Palangos mieste, Z. K. neteisėtai sužalojo 24 saugotinas paprastąsias pušis, nukirsdamas joms šaknis bei tokiu būdu pažeisdamas saugotinų želdinių gyvybines funkcijas. Tuo tarpu R. G., M. G. priklausančiame žemės sklype Palangos mieste savavališkai, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, organizavo saugotinų medžių - 20 (dvidešimties) paprastųjų pušų kirtimą. Šiais veiksmais atsakovai padarė gamtai žalą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2015-03-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo Z. K., ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, 3 475,44 eurų žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3475,44 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-10-08 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo R. G. ieškovui 2 496,52 eurus žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3475,44 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-10-08 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Z. K. sužalojo, tačiau nepataisomai nepažeidė gyvybinių 24 paprastųjų pušų funkcijų, todėl atmetė atsakovo R. G. teiginius, jog jo veiksmais nepadaryta žala aplinkai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad medžiai buvo sužaloti dar 2013 m. rudenį, tačiau 2014-04-18 jų būklė buvo apibūdinama kaip gera. Iki pat 2014 m. birželio pabaigos, kai buvo įpjauti 8 pušų kamienai, medžiai stovėjo ir nekėlė jokio pavojaus. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, medžių žalojimas buvo atliekamas jau sklypą valdant R. G. ir niekas kitas kaip tik jis pats buvo suinteresuotas medžių pašalinimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai įrodo ir 2014-06-26 atsakovo R. G. teiktas prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijai leisti nukirsti 20 paprastųjų pušų, tačiau R. G. nesulaukęs leidimo pašalino visas 20 pušų. Teismas vadovaudamasis Palangos miesto botanikos parko direktoriaus raštu konstatavo, kad medžiai buvo 15-20 metų amžiaus, geros būklės ir perspektyvūs. Dėl to atsakovas R. G. juos nukirsdamas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą gamtai.

Atsiliepimas

Atsakovas R. G. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodė, kad žalą gamtai padarė Z. K. sunaikindamas pušis pažeisdamas gyvybines jų funkcijas, todėl nepagrįstas sprendimas priteisti iš jo žalos atlyginimą, nes jam jas nukirtus, pušys jau nebeaugo. Apeliantas nurodo, kad botanikos parko direktoriaus samprotavimai apie nukirstas šaknis yra niekiniai ir nepagrįsti, todėl teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Be to, kitam atsakovui Z. K. prisipažinus dėl žalos gamtai ir jo nepaneigus bylos nagrinėjimo metu, ieškinys jam turėjo būti atmestas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje įrodyta, jog Z. K. neteisėtais veiksmais pakenkė medžių būklei ir iš geros ji tapo nepatenkinama, tačiau medžiai nebuvo pasmerkti žūčiai. Tuo tarpu apeliantas R. G. nukirtęs medžius juos visiškai sunaikino, kadangi jis sunaikino nepatenkinamos kokybės medžius žala buvo sumažinta 50 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo byloje iš esmės kilo ginčas, ar apelainto pušų nukirtimas, kai prieš tai jos buvo pažeistos kito atsakovo, sudaro neteisėtus veiksmus bei pagrindą priteisti žalos atlyginimą. Želdinių įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateikiama medžių ir krūmų naikinimo sąvoka, kuri apibrėžiama, kaip neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei. Bent vienas iš šioje sąvokoje atliktų veiksmų yra neteisėtas, jeigu jis atliekamas ne pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog medžių kirtimui, pjovimui arba ar kitokiam pašalinimui reikalingas leidimas. Šis imperatyvas nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų kirtimo vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte. Šiame punkte nustatyta, jog saugotini medžiai gali būti kertami tik turint savivaldybės išduotą leidimą. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą saugotinų medžių kirtimas be leidimo prilygsta medžių naikinimui ir sudaro atskirą deliktą nepriklausomai nuo to, kad prieš tai kitas asmuo šiuos medžius pažeidė kitais būdais. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, aplinkybė, jog medžiai prieš juos apeliantui nukertant buvo jau sužaloti, yra įvertinta, sumažinant žalos atlyginimą per pusę. Jeigu apeliantas be leidimo būtų nukirtęs sveikus medžius, iš jo būtų priteistas dvigubai didesnis žalos atlyginimas (LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“). Dėl to apelianto argumentai, jog medžiai prieš juos nukertant buvo sužaloti, todėl žala iš jo negali būti priteista, yra teisiškai nepagrįsti.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlbina Pupeikienė