- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- A15.-3242-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02930-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. J. (I. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. J. 2020 m. liepos 2 d. 23.01 val. Vilniuje, Subačiaus g. 95, vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ypatumus, kelio vingyje įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, automobilio keleivei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio nepasiliko įvykio vietoje, su kuria vairuotojas yra susijęs, pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais I. J. pažeidė KET 9, 14, 117, 119, 127, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. J. į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai ir laiku, pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo nusiustas el. paštu (b. l. 1). Neatvykimo priežastys nenustatytos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Tyrimo metu I. J. parodė, kad 2020 m. liepos 2 d., apie 23.00 val. jis vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio paprašė iš savo pažįstamo K. Z., kuris sutiko jam duoti automobilį. K. Z. ne kartą jį matė vairuojantį automobilį, neklausė, ar jis turi teisę vairuoti. Nuvažiavo Subačiaus gatve nuo Pavilnio pusės, iki Subačiaus g. esančios „Maximos“, kur turėjo pasiimti merginą. Tuo metu truputį lijo, asfaltas buvo šlapias. Buvo kelio vingis, važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Kelias buvo siauras, posūkyje automobilį sumėtė, mano, kad dėl šlapios dangos, ir automobilio galinė dalis išslydo į priešpriešinę eismo juostą, kur tuo metu važiavo greitosios pagalbos automobilis, ir kliudė automobilį. Dar bandė suvaldyti automobilį. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Išsigando, todėl nuvažiavo. Yra baustas už tai, kad vairavo automobilį be teisės vairuoti. Toks įvykis kilo pirmą kartą, todėl išsigando. Labai gailisi dėl šito įvykio. 2020 m. liepos 3 d., ryte, susiskambino su K., susitarė susitikti, atvažiavo su automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas, papasakojo jam situaciją ir nusprendė iškviesti policiją. Alkoholio nevartojo (b. l. 53).
ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir I. J. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:
- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-kuopos 1-būrio vyriausiojo patrulio M. M. (M.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 2 d., 23.01 val., dirbant kartu su O. G., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Subačiaus g. 95, prieš kelias minutes Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė GMP Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (brigada (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi L. K. (L. K.), kuris paaiškino, kad vairuodamas Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Subačiaus g. link Pakraščio g., pastebėjo į jį važiuojantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio viduryje automobilis kliudė vairuojamą Renault ir jį apgadino. Po eismo įvykio automobilis Opel pristabdė, bet nesustojęs nuvažiavo toliau link Drujos g. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) išsivežė Renault keleivę A. Š. į Lazdynų ligoninę. Renault vairuotojui L. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 promilės girtumas. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo, liudininkų nebuvo. Eismo įvykio vietoje rasta veidrodžio dalis (b. l. 28);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, 2020 m. liepos 2 d., 23.01 val., Vilniaus aps. KPV TOP gautas pranešimas iš BPC, kad Vilniuje, Subačiaus g. 95, įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d., apie 23.01 val., Vilniuje, Subačiaus g. 95 nenustatytas asmuo, vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu GMP automobiliu Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. K., ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu nukentėjo GMP brigados skubios medicinos pagalbos specialistė A. Š., kuri išleista iš RVU ligoninės gydytis ambulatoriškai nustačius kairės alkūnės sumušimą (b. l. 29);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 3 d., apie 07.47 val. dirbant su spec. A. J. iš VPK OVS gavo pranešimą dėl eismo įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus šiuo adresu kreipėsi pil. K. Z., kuris paaiškino, kad 2020 m. liepos 2 d., apie 18.00 val., įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė I. J. 2020 m. liepos 3 d., apie 07.30 val. pastebėjo, kad automobilis apgadintas. I. J. paaiškino, kad 2020 m. liepos 2 d., apie 23.00 val., vairuodamas minėtą automobilį, Vilniuje, Subačiaus g. padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, su savo kalte sutinka. I. J. teisės vairuoti neturi, paklausus ar blaivus, paaiškino, kad alkoholį vartojo iš ryto (b. l. 30);
- policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad GMP dispečerė pranešė, jog prieš kelias minutes automobilis kliudė GMP brigados (duomenys neskelbtini) automobilį ir pasišalino (b. l. 31);
- 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog išnagrinėjęs A. Š. pateiktus medicininius dokumentus bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad A. Š., 2020 m. liepos 3 d. RVUL nustatytas kairės alkūnės patinimas, kuris galėjo būti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 34);
- medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, iš kurio matyti, jog A. Š. padaryto sužalojimo pobūdis – sumušimas; specialioji būklė – kairė alkūnė palpuojant skausminga alkūnkaulio alkūninės ataugos projekcijoje, patinusi. Judesiai pilnos amplitudės, riboti dėl skausmo. Jutimai, kraujotaka nesutrikę (b. l. 36);
- L. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. liepos 2 d., apie 23.05 val. vairuodamas greitosios pagalbos automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Subačiaus g. link Vieverių g. į iškvietimą. Pamatė automobilį, kuris važiavo tiesiai į jį, ir staigiai pasuko vairą į dešinę, bandydamas išvengti susidūrimo. Bet automobilis atsitrenkė jam į kairį šoną ir išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 40);
- K. Z. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 2 d., apie 18.00 val., perdavė įmonės automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. J., ryte pasiėmęs automobilį, rado jį sudaužytą. Kairiame šone buvo nulaužtas veidrodėlis. 2020 m. liepos 3 d., ryte, perduodant automobilį, pamatė apdaužytą. Vairuotojas prisipažįsta, kad vakar įvažiavo į automobilį. Bandė tartis, kad nekviestų policijos. Apie 8.00 val. iškvietė pareigūnus į (duomenys neskelbtini) (b. l. 47);
- transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūrimas automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta: sugadinta ir nubrėžta visa kairė automobilio pusė, aukštis 65 cm – 82 cm, automobilis be valstybinių numerių. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durelės, užpakalinės kairės pusės durelės, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, nulaužtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlis, išdaužtas priekinis kairės pusės durų stiklas (b. l. 52);
- nuotraukos, iš kurių matyti eismo įvykio vieta ir jo metu GMP automobiliui Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje padaryti pažeidimai (b. l. 61-69);
Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatos Nr. 2434952-11 matyti, kad padaryta žala automobiliui Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po išskaitymo yra 1420,36 Eur su PVM (b. l. 41-43);
VĮ „REGITRA“ duomenų bazės duomenimis 2020 m. birželio 23 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą. Naujasis automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2020 m. birželio 23 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 48);
Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenimis, transporto priemonė Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 4 d. yra laikinai išregistruota (b. l. 49-51).
KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 14 punkte numatyta, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; KET 117 punkte nurodyta, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos; KET 119 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; KET 219 punkte nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismu, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (KET 219.3 punktas); imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (KET 219.5 punktas).
Bylos duomenys patvirtina, kad I. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ypatumus, kelio vingyje įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptini važiavusia transporto priemone ir eismo įvykio metu apgadino abu automobilius, o priešinga kryptimi važiavusio automobilio keleivei, vadovaujantis 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvada, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119 ir 127 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį. Po eismo įvykio I. J. nepasiliko įvykio vietoje, su kuriuo yra susijęs, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus. Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatos matyti, jog padaryta žala automobiliui Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1420,36 Eur su PVM (po išskaitymo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 nutarimu dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
I. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į I. J. asmenybę – per pastaruosius penkerius metus yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja nusižengimai už važiavimą keleiviniu maršrutiniu transportu be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vagystes, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 2-27), todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus I. J. baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis už vidutinį, numatytą straipsnių sankcijose.
Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 423 straipsnio 4 dalis nustato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Bylos duomenys patvirtina, kad I. J. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl manytina, kad yra tikslinga administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kaip jau minėta, I. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę, kadangi skyrus šią administracinio poveikio priemonę, asmuo negalės įgyti šios teisės numatytą laikotarpį. Atsižvelgus į tai, kad I. J. ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino, eismo įvykio metu buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir sutrikdyta asmens sveikata; I. J. daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų darymą, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą I. J. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, o už ANK 423 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus I. J. administracinio poveikio priemonė neskirtina. Atsižvelgus į administracinės atsakomybėn traukiamo I. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir kiekį, manytina, jog yra tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą laikotarpiui didesniam už straipsnio sankcijoje numatyto termino vidurkį, terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo I. J., nuosavybės teise priklauso ne jam pačiam, o juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią transporto priemonę I. J. perdavė jo pažįstamas K. Z. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų leisti daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar K. Z. žinojo ar galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas administraciniams nusižengimams daryti. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Vis tik, atsižvelgus į tai, kad nors I. J. nuolat daro teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, tačiau nagrinėjamu atveju vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę, savo kaltę pripažino, – manytina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nebus efektyvi priemonė, turto konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
I. J. (I. J.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
1) už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;
2) už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, – 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;
3) už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 20122378563.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.