Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-361-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
1A-242-361-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
G. A.
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr.1A-242-361/2008

Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.;

1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.1.10.3.; 1.1.8.10.5.;

1.1.8.1.; 1.1.7.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjai advokatei Monikai Motiejauskienei,nuteistajam G. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dėl 620 litų vertės turto vagystės iš R. R., paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 1500 litų vertės turto vagystės iš A. B., paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta, iš dalies ją sudedant su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir G. A. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-14 nuosprendį, ir suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą bei atvirai pagrobė svetimą turtą, būtent:

jis 2007-09-17, laikotarpiu nuo 07.30 val. iki 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. A., esant laisvam priėjimui, iš koridoriuje kabėjusios striukės vidinės kišenės pagrobė R. R. 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L 6“, kuriame buvo nukentėjusiojo materialiai nevertinama „Tele 2“ abonentinė kortelė, ir vonioje iš rūbų pagrobė 120 litų.

Be to, jis 2007-09-17, laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 09.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, A. B. laikant rankoje, atvirai pagrobė jo 1500 litų vertės telefoną „Nokia E 60“, kuriame buvo nukentėjusiojo materialiai nevertinama „Omnitel“ „Extra“ kortelė.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. A. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes jo padarytuose veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties.

Nuteistasis teigia, kad jam turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos BK 22 str., kadangi nusikaltimas nebuvo įvykdytas, iš anksto planuotas, mobilusis telefonas nebuvo panaudotas savanaudiškiems tikslams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis ir jo mama leido S. M. ir K. V. pagyventi bute pora parų, tačiau neįtarė, kad jos teiks seksualines paslaugas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. M. ir K. V. ilgą laiko tarpą užsiiminėjo prostitucija ir pačios pasirūpindavo sau klientų.

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog jie skambino pagal skelbimą laikraštyje „Vakarų ekspresas“ į S. M. telefoną ir tarėsi dėl seksualinių paslaugų suteikimo. K. V. juos sutiko prie namo, paėmė pinigus ir palydėjo į butą.

Nuteistasis pažymi, kad S. M. ir K. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus siekdamos išvengti baudžiamosios atsakomybės bei norėdamos padaryti nusikaltimo kaltininku. Jis nesikėsino pasisavinti A. B. mobiliojo telefono, tiesiog neįžvelgdamas nusikaltimo sudėties iš žmoniškumo norėdamas pakrauti mobilųjį telefoną taip pasielgė. Vėliau pats ieškojo būdų kaip grąžinti pas jį paliktą telefoną.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo G. A. kaltės bei jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

Nuteistojo G. A. apeliacinio skundo teiginiai, kad jo padarytuose veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties, yra nepagrįsti.

Nuteistojo G. A. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: nukentėjusiųjų A. B., R. R. ir liudytojų S. M. bei K. V. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, pagrįsti ir logiški. Nuteistojo kaltę taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta rašytinė medžiaga.

G. A. matė, kad nukentėjusieji yra nekonfliktiški (paties nuteistojo parodymais – „nekriminalinio veido“) ir neblaivūs, todėl nusprendė lengvai pagrobti jų turtą (pinigus ir mobiliuosius telefonus). Be to, nukentėjusieji pirko nelegalias paslaugas, todėl darytina išvada, jog nuteistasis tikėjosi, kad nukentėjusieji netekę mobiliųjų telefonų vengdami viešumos nesikreips į teisėsaugos institucijas.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis G. A. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą, t. y. 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola L 6“, kuriame buvo nukentėjusiojo materialiai nevertinama „Tele 2“ SIM kortelė, bei iš jo drabužių pagrobė 120 litų. Todėl apylinkės teismas jo veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 1 d., nes G. A. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja S. M. teisme patvirtino ikiteisminiu tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nukentėjusiojo striukė kabojo koridoriuje ir ji matė, kaip G. A. traukė pinigus iš tos striukės kišenės. Po to G. A. jai pasiūlė telefoną „Motorola“ už 100 ar 50 Lt, sakydamas, jog jis priklauso jo mamai. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad po butą tuo metu niekas daugiau nevaikščiojo (b. l. 32–33, t. 2). Tai, kad 2008 05 22 Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. A. dėl S. M. 2007 09 16 įvykusio sumušimo dar nerodo, kad jos parodymais negalima remtis.

Be to, liudytoja K. V. teisme patvirtino, kad kai vaikinas išėjo iš buto, bute likus jai ir S., G. pasakė, kad paėmė iš minėto vaikino mobilųjį telefoną, tačiau markės nepaminėjo ir telefono joms nerodė. Po to G. A. pasiūlė pirkti S. mobiliojo ryšio sidabrinės spalvos telefoną „Motorolla“ už 50 litų, sakydamas, kad šį telefoną parduoda jo motina (b. l. 33, t. 2).

Ta aplinkybė, jog nuteistasis G. A. nukentėjusiesiems buvo pristatytas kaip klientas, leidžia teigti, kad jis atvykusiems vaikinams savo buvimu siekė nesukelti įtarimo. Jis norėjo, kad atvykę vaikinai jaustųsi natūraliau, atsipalaiduotų pirkdami seksualines paslaugas, kurių metu, esant laisvam priėjimui, nuteistasis galėjo nesunkiai patikrinti nukentėjusiojo striukę ir pagrobti iš jos pinigus bei mobilųjį telefoną.

Be to, iš asmens parodymo atpažinti 2007-09-20 protokolo matyti, kad R. R. atpažino G. A. kaip asmenį, jį apvogusį ir buvusį nusikaltimo metu bute, Taikos pr. 27-3, Klaipėdoje (b. l. 24–27, t. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Kartu pažymėtina, kad tuo metu, kai dingo nukentėjusiojo R. R. mobilusis telefonas ir pinigai, bute, be nuteistojo G. A. ir liudytojų, kitų asmenų daugiau nebuvo, vadinasi, tik jis ir galėjo pavogti minėtą nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad G. A. nesikėsino pasisavinti A. B. mobiliojo telefono ir taip pasielgė tiesiog iš žmoniškumo, norėdamas jį pakrauti, yra nepagrįsti.

G. A. atvirai pagrobė A. B. mobilųjį telefoną, todėl apylinkės teismo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo G. A. kaltė byloje visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis neprašė pakrauti telefono, reikalavo jį grąžinti, tačiau nuteistasis jį vis tiek įsinešė į butą. Ta aplinkybė, jog G. A. teigia norėjęs grąžinti nukentėjusiajam telefoną, paneigta abiejų nukentėjusiųjų parodymais, nes tik išėjęs iš buto G. A. lauke buvusiems nukentėjusiesiems liepė kuo greičiau pasišalinti pasakydamas „dinkit iš čia“. Tai parodo, jog G. A. turėjo tikslą negrąžinti nukentėjusiajam telefono.

Nuteistasis G. A. teisminio nagrinėjimo metu atsakydamas į prokuroro klausimą parodė, kad nukentėjusysis A. B. prašė jo atiduoti telefoną (b. l. 17, t. 2), o į kitą prokuroro klausimą net pripažino: „galima sakyti „taip“, aš paėmiau telefoną nuo nukentėjusiojo A. B. per prievartą“ (b. l. 18, t. 2).

Be to, apklausiamas teisme nuteistasis G. A. dar paaiškino, kad nukentėjusysis A. B. buvo išsigandęs, jo veidas nekriminalinis, o jis pats iš nusikalstamo pasaulio (b. l. 21, t. 2). Tokiu būdu pats nuteistasis netiesiogiai patvirtino, kad nukentėjusieji suprato, jog jis yra pavojingas bei agresyviai nusiteikęs ir kad nukentėjusieji iš jo pusės dar gali sulaukti nemalonumų, todėl, nebereikalavę pavogtų daiktų, jie išvažiavo. Vadinasi, G. A. atvirai pagrobė A. B. turtą.

Nuteistojo G. A. kaltė dėl A. B. turto pagrobimo yra visiškai įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Iš asmens parodymo atpažinti 2007-09-20 protokolo matyti, kad A. B. atpažino G. A. kaip asmenį, jį apvogusį ir buvusį nusikaltimo metu bute, (duomenys neskelbtini)(b. 1. 38–41, t. 1).

Be to, iš daiktų pateikimo 2007-09-19 protokolo matyti, kad iš G. A. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E 60“ priklauso A. B. (b. l. 7, t. 1).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad abi jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Būnant visiems kieme (nuteistajam G. A. ir nukentėjusiesiems), G. A. nukentėjusiesiems pasakė: „dinkit iš čia“, ir šie išvažiavo. Tuo metu nuteistasis jau buvo užvaldęs pagrobtą A. B. ir R. R. turtą, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl BK 22 str. taikymo yra nepagrįsti.

G. A. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytas nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Pažymėtina, kad apelianto skundas yra nelogiškas, nes iš pradžių nuteistasis teigia, kad nežinojo, jog S. M. ir K. V. užsiiminės prostitucija, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus ir taip siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės bei norėjo jį padaryti nusikaltimo kaltininku, kitoje apeliacinio skundo dalyje nuteistasis jau pabrėžia, jog S. M. jo labai bijojo ir buvo jo „sekso vergė“.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina priešinga išvada, kad G. A. gerai žinojo, jog merginos (S. M. bei K. V.) užsiiminėja prostitucija. Be to, nuteistasis net padėjo merginoms tuo verstis – užleido jo mamai priklausantį butą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad G. A. nukentėjusiesiems buvo pristatytas kitu klientu, siekiant sudaryti jiems laisvesnę atmosferą.

G. A. anksčiau jau penkis kartus teistas ir teistumui neišnykus padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Teismas pagrįstai nenustatė G. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė į jo elgesį prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo (į tai, kad asmuo nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nekeičia gyvenimo būdo, nesistengia gyventi pagal bendražmogiškąsias taisykles).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino G. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Teismas paskirdamas bausmę nuteistajam už 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyrė didesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad jo įvykdyto nusikaltimo metu jau galiojo baudžiamojo įstatymo pataisa, kuria bausmė už atvirą turto pagrobimą (BK 178 str. 2 d.) buvo dar labiau sugriežtinta (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija), todėl bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nėra didesnė už straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, G. A. paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisingos bei optimalios.

Nuteistąjį išteisinti ar kitaip keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis