Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti 492,35 Eur (1 700 Lt) ir 434,43 Eur (1 500 Lt) turėtų išlaidų, patirtų naudojantis advokato teisinėmis paslaugomis skundžiant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. birželio 27 d. ir 2013 m. spalio 15 d. nutarimus, priimtus administracinio teisės pažeidimo teisenoje. Tačiau 492,35 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bei Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalis dėl priteistų 1 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nustačius, kad nebuvo pagrindo teigti, jog pareigūnas, priėmęs sprendimą nutraukti administracinės bylos teiseną, atliko neteisėtus veiksmus (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Teismo vertinimu, kadangi vienos dalies pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų atlyginimo klausimą yra išsprendęs bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjo prašymą dėl likusios dalies atstovavimo išlaidų taip pat turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Teismas taip pat pažymėjo, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas buvo numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 279 straipsnyje, nustačiusiame, jog nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d., 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais vykdant teisės aktais jiems nustatytas funkcijas bei priimant 2013 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 86-67-ATS-37 ir 2013 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 86-67-ATS-250, kuriais buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Kadangi aptariamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl, pareiškėjo nuomone, pareigūnų neteisėtais veiksmais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant nutarimus padarytos žalos atlyginimo, todėl ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis T-26/2017, priimta byloje G. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, antstolis M. P.; 2014 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. T-68-2014, priimta byloje V. B. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariato; 2014 m. vasario 18 d. nutartis Nr. T-2-2014, priimta byloje V. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys