Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2008-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-783/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2008-11-27
Bylos Nr.
1-74-783/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
O. K.
Kaltinamasis
A.V.
Advokatai
Nijolė Petkevičienė
2008 m. lapkričio 27 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorams Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, Augenijui Gelčiui,nukentėjusiajam O. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Nijolei Petkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2004-07-29 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK129 str. 2 d. 8 p. 6 m. laisvės atėmimo, 2008-02-21 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš 2 m. 2 mėn. 29 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2008 m. gegužės 14 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) tai yra viešoje vietoje, ranka sudavė vieną smūgį O. K. į galvos sritį, taip dėl minkštųjų audinių sumušimų kairiųjų vokų-skruosto srityje ir viršutinio antro kairio kandžio vainiko lūžio nežymiai nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą, tuo šiais įžūliais veiksmais A. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešają tvarką.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino bei parodė, jog tą dieną su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, nors neneigia, jog buvo priėjęs prie jo ir su juo buvusių asmenų, tačiau nei konfliktą sukėlė, nei smūgį sudavė. Kodėl jį nukentėjusysis ir kiti asmenys apkalba, pasakyti negali, priešiškumo tarp jų ir šių aikštėje buvusių asmenų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. V. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis O. K. parodė, jog 2008-05-14 prie jo ir aikštėje buvusių draugų priėjo A. V., A. K. ir M. J., pradėjo bendrauti su merginomis, po to tarp jų kilo konfliktas ir A. V. smogė jam vieną kartą į veidą, išmušė dantį. Nors teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis pirmas pasakė A. V. įžeidžiamą žodį, pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 11-12), jog pirma konfliktą pradėjo A. V., pasiūlęs jam ir R. Š. eiti muštis, o po to kumščiu sudavęs jam į veidą, jis A. V. neįžeidinėjęs, O. K. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis yra kaltinamajam atleidęs, jam neturi pretenzijų.

Liudytoja K. B. parodė, jog mokslo metų pabaigoje, datos neprisimena, jai, S. P., R. Š., G. M. ir O. K. būnant aikštėje, prie jų priėjo vaikinai, tarp kurių buvo ir A. V.. Jie pradėjo merginų prašyti telefonų numerių, tarp R. Š. ir A. V. kilo konfliktas, triukšmas. Paties smūgio, kurį sudavė A. V. O. K., nematė, ji tik atsisukusi pamatė, kad iš O. K. nosies bėga kraujas. Suprato, jog smūgį sudavė A. V., nes jis arčiausiai buvo O. K.. Dėl kilusio konflikto, sumušto O. K. buvo išsigandusi.

Liudytoja S. P. parodė, jog datos nebepamena, ji su draugais buvo aikštėje, kai priėjo A. V. su draugais, pasisveikino, paprašė jų telefono numerių, ėmė provokuoti, vienas iš jų jos draugo klausė, kas būtų jei jis trenktų merginai į veidą, kartu su ja buvę vaikinai, tarp jų ir O. K., į provokacijas nieko nesakė, tačiau nežiūrint į tai, A. V. kumščiu smogė O. K. į veidą.

Liudytojas M. J. parodė, jog datos nebepamena, jis, A. V. ir A. K. miesto aikštėje priėjo prie ant suoliukų sėdinčių panelių bei paprašė telefono numerių. Su panelėmis buvo ir vaikinai. Merginos telefonų numerių nedavė. Jie su panelėmis pasikalbėjo ir nuėjo, jokio konflikto tarp jų ir su panelėmis buvusių vaikinų nekilo. Pagarsinus M. J. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 27), kai jis apklaustas tyrėjo nurodė, kad buvo kilęs konfliktas, liudytojas M. J. parodė, jog tyrėjas netinkamai suprato jo paaiškinimą „bendravimas“ ir sumaišė jį su „konflikto“ reikšme.

Liudytojas A. K. parodė, jog buvo aikštėje kartu su A. V. ir M. J., prašė merginų telefono numerių, tačiau nematė, kad tarp A. V. ir O. K. būtų kilęs konfliktas, smūgio taip pat nematė.

Liudytojas M. B. parodė, jog buvo aikštėje, matė, kad prie O. K. ir su juo buvusios kompanijos nuėjo A. K., M. J. ir A. V.. Teigia, jog prieš nueidami prie O. K., buvo sustoję ir prie jų, tai yra jo ir vaikino, pravarde Robinas, vardas – R., tačiau pasisveikinę, tarp jų ir A. K., nuėjo link O. K. ir ten buvusių panelių. Teigia, kad konflikto tarp A. V., M. J., A. K. ir kitos kompanijos, nebuvo, jis su Robinu nuo anos kompanijos sėdėjo kažkur už 100 metrų.

Liudytojas R. Š. parodė, jog datos nebepamena, prie jų priėjęs A. V. su draugais pradėjo konfliktuoti, smūgiavo O. K. į veidą, paties įvykio aplinkybių nebepamena. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14-15), liudytojas patvirtino, jog parodymai, kad iš pradžių A. V. siūlė jam ir O. K. muštis su juo dviese, sakė, kad jei mušis dviese prieš jį, kiekvienas atskirai mažiau nukentės, grasino, kad apšlapins tiek jo, tiek O. K. galvą, ir O. K. pradėjus juoktis, A. V. smūgiavo O. K. į galvą, yra teisingi.

Liudytojas D. T. parodė, jog jis apklausė M. J. ir A. K., užrašė jų parodymus, davė perskaityti, šie perskaitė, savo parašais ir žodžiais patvirtino protokolų teisingumą, A. K. savo ranka ir prierašą padarė, dėl surašytų parodymų teisingumo nei vienam nekilo jokių klausimų ar abejonių.

Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 4) matyti, jog O. K. į policiją kreipėsi 2008-05-15, pareiškime nurodė, kad 2008-05-14 apie 20.30 val. su draugais sėdėjo aikštėje, kai prie jų priėjo vaikins, vardu A., pradėjo konfliktuoti su jo draugais bei smogė kumščiu jam, O. K., į veidą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-8) matyti, jog 2008-05-15, dalyvaujant nukentėjusiajam O. K., apžiūrėta įvykio vieta L. Stuokos-Gucevičiaus a., Kupiškio m., tai yra suoliukai, prie kurių buvo suduota nukentėjusiajam. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog O. K. nustatytas minkštųjų audinių sumušimai kairiųjų vokų-skruosto srityje ir viršutinio antro kairio kandžio vainiko lūžis, sužalojimai padaryti paveikiant kietu buku daiktu kairiąją veido pusę, galimai suduodant kumščiu, prieš 1-2 paras iki apžiūros, dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš parodymo atpažinti pagal nuotraukas (b.l. 16-17) matyti, jog R. Š. iš nuotraukų atpažino A. V. kaip asmenį, sužalojusį O. K.. Iš parodymo atpažinti pagal nuotraukas (b.l. 21-22) matyti, jog K. B. iš nuotraukų atpažino A. V. kaip asmenį, sumušusį O. K.. Iš parodymo atpažinti pagal nuotraukas (b.l. 24-25) matyti, jog S. P. iš nuotraukų atpažino A. V. kaip asmenį, sužalojusį O. K..

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. V. 2008 m. gegužės 14 d. apie 20 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) aikštėje, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį O. K. į galvos sritį, taip dėl minkštųjų audinių sumušimų kairiųjų vokų-skruosto srityje ir viršutinio antro kairio kandžio vainiko lūžio jį sužalodamas, tuo šiais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei pažeidė viešają tvarką. Nors kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį O. K., nukentėjusiojo, liudytojų K. B., S. P., R. Š. parodymais (dėl smurto fakto, kaltinamojo elgesio konflikto metu) netikėti nėra pagrindo, jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, pagrindų, dėl kurių šie asmenys galėtų apkalbėti kaltinamajį, nenustatyta, pats kaltinamasis jų nenurodė, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (specialisto išvada, parodymai atpažinti pagal fotonuotraukas). Nors nukentėjusysis apklausiamas teisiamajame posėdyje lyg ir teigė, jog jis pirmas įžeidė kaltinamąjį, dėl ko šis, pasak nukentėjusiojo, lyg ir turėjo moralinę teisę jam suduoti smūgį, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai aiškino apie įvykio aplinkybes, kur apie jokius įžeidimus kaltinamojo atžvilgiu jis neaiškino, antra vertus, jau paminėtų liudytojų parodymai teisme, pagarsinti R. Š. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu apie tam tikrus konflikto pradžios ypatumus (siūlymą R. Š. ir O. K. eiti muštis, grasinimą apšlapinti galvas), duoda pagrindą teigti, jog O. K. teisiamajame posėdyje apklausos pradžioje nurodytas aplinkybes, jog tai jis pirmas įžeidė kaltinamąjį, paaiškino norėdamas tik sušvelninti kaltinamojo padėtį dėl padarytos veikos ir tuo padėti kaltinamajam dėl tik jam suprantamų motyvų. Teismas atmeta liudytojų M. J., A. K. ir M. B. parodymus, jog kaltinamasis prieš O. K. nesmurtavo, ir vertina juos tik kaip siekimą padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, tuo labiau, jog objektyviai nustatyta, kad sužalojimas buvo padarytas tą vakarą, konflikto, kuris įvyko L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, metu, ir kaltinamojo, paminėtų liudytojų, liudijančių kaltinamojo naudai, parodymai, kad kaltinamasis nesmurtavo, logiškai nepaaiškinami, kadangi sužalojimas, pasak asmenų, buvusių aikštėje, padarytas kaip tik tuo metu, kai buvo priėjęs kaltinamasis su draugais, ir niekas kitas sužaloti nukentėjusiojo negalėjo. Kita vertus, liudytojų M. J., A. K. ir M. B. parodymai yra prieštaraujantys tiek kitų liudytojų parodymams, tiek ir pačių paaiškinimams: M. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo užsiminęs, kad konfliktas tarp jų ir nukentėjusiojo su draugais buvo (b.l. 26-27), teisiamojo posėdžio metu teigė, kad konflikto nebebuvo; liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jo konflikto metu nebuvo prie nukentėjusiojo, kadangi jis tuo metu buvo nuėjęs prie M. B., su kuriuo šnekėjosi (b.l. 28-29), nors pastarasis tos aplinkybės, jog A. K. buvo priėjęs jau po to, kai M. J., A. K. ir A. V. nuėjo prie nukentėjusiojo, nepatvirtino, priešingai, teigė, jog po to, kai A. K. pasisveikino, jis su M. J. ir A. V. nuėjo link O. K. su draugais ir daugiau nebegrįžo. Todėl teismas daro neginčytiną išvadą, jog ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios akivaizdžios priežasties prisikabino prie aikštėje sėdėjusių asmenų ir, demonstruodamas nepagarbą jiems, prieš vieną iš jų smurtavo, taip jį nežymiai sužalodamas, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, todėl kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Nors kaltinamojo gynėja advokatė N. Petkevičienė teigia, jog bylos aplinkybės liudija apie tai, kad kaltinamasis savo veiksmais, jei bus pripažinta, kad jis juos atliko, neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos, todėl turėtų būti išteisintas, su tuo negalima sutikti: konfliktas įvyko viešoje vietoje, aikštėje, matant kitiems asmenims, ir kaltinamasis net jei ir būtų pripažinta, kad konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, negalėjo nesuprasti, jog jis savo veiksmais, savo elgesiu viešoje vietoje pažeidžia nustatytas elgesio taisykles ir to siekia. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį iki įvykio būtų sieję kažkokie asmeniniai santykiai, nesutarimai, priešingai, nukentėjusysis kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo, su juo nėra iki to įvykio bendravęs. Be to, kaip matyti iš įvykio aplinkybių, kaltinamojo elgesys – siūlymas dviems asmenims eiti pasimušti nurodant, jog jei šie prie jį mušis dviese, tai nukentės mažiau, grasinimas šlapintis ant nukėntėjusiojo O. K., R. Š. galvų kitaip, kaip ciniškas požiūris į gatvėje sėdinčius jam nepažįstamus asmenis ir noras iškelti save aukščiau jų, negali būti suvokiamas, ir traktuoti tai kaip asmeninius nesutarimus būtų teisiškai nepagrįsta. Šie nustatyti kaltinamojo veiksmai (siūlymas muštis, grasinimai apšlapinti kitų asmenų galvas), kartu su kitais kaltinamajam inkriminuotais veiksmais, taip pat sudaro Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau prokurorai neprašo A. V. pripažinti kaltu ir dėl šių veiksmų, o pats teismas negali praplėsti kaltinimo ribų sunkindamas kaltinamojo padėtį. Be to, negalima sutikti su kaltinamojo gynėjos teiginiais, jog nenustatyta, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis: tiek S. P., tiek K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po kaltinamojo veiksmų išsigando, jautė baimę, nustatyta, jog nei nukentėjusysis, nei ir su juo buvę R. Š., G. M., nesipriešino kaltinamajam, po įžeidžiamų žodžių, panaudoto smurto, niekas nepuolė ginti nukentėjusiojo, nors remiantis nerašyto moralinio elgesio kodekso normomis ir tokio amžiaus jaunuolių pasaulėžiūros ypatumais, turėjo sureaguoti į kaltinamojo įžeidžiamą ir provokuojamą elgesį, ir šis pasyvumas tik liudija apie tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys buvo išsigandę kaltinamojo elgesio ir objektyviai bijojo su kaltinamuoju susijusių veiksmų ir pasekmių, tai ir yra visuomenės rimties sutrikdymas. Be to, liudytojo M. J. parodymai apie tai, kad jų prieiti prie merginų nesulaikė net šalimais buvę merginų vaikinai („Priėjome prie panelių draugiškai pabendrauti, vaikinai – ne kliūtis“), tik patvirtina tiek kaltinamojo, tiek su juo buvusių asmenų niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį bei jo draugus, todėl teigti, kad kaltinamojo veiksmais nebuvo pažeista visuomeninė rimtis, tuo pačiu sutrikdyta viešoji tvarka, nėra pagrindo.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. V. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą (suduotas vienas smūgis), trukmę, padarymo motyvus, sukeltas pasekmes, į nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės skyrimo; taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra teistas, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą, neišnykus teistumui (nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.)), kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos charakterizuojamas patenkinamai, yra jauno amžiaus, nėra sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nėra baustas administracine tvarka, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui, skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo. Paskirta bausmė bendrinama su 2004-07-29 Panevėžio apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (LR BK 64 str. 1, 3 d.)

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo A. V. išieškoma valstybei 27 litai proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei paskirti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2004-07-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės, galutinai A. V. paskirti 2 m. 8 mėn. (dviejų metų aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2008-02-21 iki 2008-02-27 ir nuo 2008-06-28 iki 2008-07-07 įskaitytinai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią laikyti nuo jo sulaikymo momento.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. V., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. V. valstybei 27 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Virginijus Skaraitis