Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Mažeikių r. sav., baustas administracine tvarka, teistas 2019 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigoti 6 mėnesis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. vengė nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d., atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis nevykdė Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d., nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 243 straipsnyje.

V. B. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį dienos nepamena, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei I. S.. Dėl šio įvykio 2019-04-12 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, jam buvo paskirta 6 mėnesius išdirbti viešuosius darbus įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui, kuriuos jis sąžiningai išdirbo. Jam tai pat teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o būtent, kaip jis suprato, lankytis pas psichiatrą. Jis tikrai pripažįsta, kad smurtinį elgesį keičiančiose programose jis nedalyvavo, nes turėjo eiti į darbą ir paskirtų programų valandos jam sutapdavo su darbo laiko valandomis. Kadangi jis su sugyventine uždirba tik minimumą, tai dėl sunkios finansinės padėties bijojo prarasti darbą, todėl ir nesudalyvaudavo smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 59-60).

V. B. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2019 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė sumažinta bausmė – viešieji darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės naudai ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 35-38);

- 2019 m. spalio 25 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad V. B. vengia atlikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-04-12 nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 22-23);

- 2019 m. gegužės 13 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kuriame pažymėta, jog V. B. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir terminais, galimomis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę, baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą (b. l. 24-31);

- 2019 m. spalio 24 d. VšĮ „Papildoma mylia“ pranešimu, kuriame nurodoma, kad V. B. ne kartą buvo informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, tačiau programoje nedalyvavo (b. l. 34).

BK 243 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, kadangi jis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, žinodamas kur vyksta užsiėmimai, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (t. y. iki 2019 m. lapkričio 3 d.) baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė, tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių (b. l. 61-63).

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: anksčiau teistas, bausmę atlikęs (b. l. 46-47, 35-38), administracine tvarka baustas (b. l. 48-49), dirbantis (b. l. 41-42), įvertinus tai, jog V. B. neišklausė nei vienos programos dalies, V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliai BK 47 straipsnyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytai baudai - 21 MGL dydžio bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ir baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. B. kardomoji priemonė nepaskirta ir iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

V. B. išaiškintina, jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti 2019 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 21 (dvidešimt vieno) MGL (1050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) MGL (700,00 Eur (septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (V. Kudirkos g. 4A, Mažeikiai). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. B., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės V. B. neskirti.

jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pa-keisti baudą areštu.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti V. B..

Informuoti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.