Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-211 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 213 str. 1 d. - bauda 5 MGL dydžio, turimais duomenimis bauda sumokėta;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - bauda 5 MGL dydžio, turimais duomenimis bauda sumokėta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G., įgydamas turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, įvykdė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „GTV Group ir KO“ aikštelės teritorijoje, kuri yra adresu Kaunas, Kalantos g. 16, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo ir iki 2013 m. vasario 12 d., 13 val. 30 min., minėtos aikštelės teritorijoje pardavinėjo automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), detales: variklio dangtį, priekinį bamperį, priekinio bamperio apdailos juostą, priekinį dešinės pusės sparną, priekinį kairės pusės sparnas, radiatorių komplektą su dviem ventiliatoriais ir išsiplėtimo bakeliu, radiatorių tvirtinimo detalę (metalinę), galinio bamperio tvirtinimo rėmą (balkį), du šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, dvi priekinio stiklo valytuvų kojeles su šepetėliais, du priekinius purvasargius, vidurinės salono dalies plastikines apdailos detales, du priekinius posparnius, oro filtro dėžę su dangteliu, elektrinį aušinimo sistemos vožtuvą, variklio skyriaus purvasargį, variklio skyriaus apdailos detales, plastikinę bagažinės dėžę (dugno apdaila), vairą, pedalų komplektą, du priekinius saugos diržus, kurių bendra vertė 20214,66 Lt, žinodamas, kad šios detalės gautos nusikalstamu būdu, - tokiu būdu įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą.

Kaltinamojo kaltę įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 84-85, 93-95, 132-133), taip pat neabejotinai įrodo: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 32), liudytojų J. A. D. (b. l. 8, 15-23), R. A. (b. l. 24-25), V. Š. (b. l. 28-31) parodymai, apžiūros protokolai (b. l. 10-14, 40-53, 54-67), kratos protokolas (b. l. 34-35, 38-39), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis 2013-08-06 Nr. 140-(1745)-IS1-2777 ir 2013-09-05 Nr. 140-(1746)-IS1-4360 (b. l. 71-72, 75) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, įgydamas turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, įvykdė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d.

BK 189 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (BK 11 str. 2, 3 d.).

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, prašo skirti kuo švelnesnę baudą (b. l. 134).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 1 d., gali būti paskirta bausmė - bauda iki 500 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - nesunkus tyčinis nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 105-106), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 101-104; ATPK 36 str.). Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, be to, iš alternatyvioje sankcijoje numatytų bausmių ji yra pati švelniausia; kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu; į bausmę – baudą įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme (BK 66 str. 2 d.; BPK 140 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - baudą 22 MGL dydžio (2860 Lt);

į paskirtą bausmę įskaičius laikiną sulaikymą nuo 2013 m. vasario 12 d. 13 val. 30 min. iki 2013 m. vasario 14 d. 11 val. 30 min. (b. l. 78, 79), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (66 str. 2 d., LR BPK 140 str. 9 d.,), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę - baudą sumažinti 4 MGL ir laikyti, jog paskirtoji bausmė – bauda yra 18 MGL dydžio (2340 Lt);

paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinus vienu trečdaliu nustatyti, jog K. G. paskirta bausmė – bauda 12 MGL dydžio (1560 Lt – vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt litų);

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.