- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-136/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Rūta Mickevičienė, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- AB DnB NORD
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila, Vidmantas Ravinis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir civilinio ieškovo AB DnB NORD lizingas atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Civiliniam ieškovui pripažinta teisė į pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 18 d. lizingo pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. 200707F-259-P , Nr. 200707F-282 bei 2007 m. liepos 31 d. ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. perdavimo naudotis aktų pagrindu gavęs bei priėmęs valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB „DnB Nord lizingas“ turtą – 246 130,02 lt vertės javų kombainą New Holland TX 66 SL, 118 000 lt vertės sėjamąją „Combiseed HT 4000 ir 24 544 lt vertės ražienų skutiką Delta 2008 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tyčia, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarčių 4.7 punkto reikalavimų ir perdavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui visą minėtą jam patikėtą žemės ūkio techniką, tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės 388 674,02 lt vertės UAB „DnB Nord lizingas“ turtą.
Nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims. Nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas byloje esančius duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik prielaidomis, jokio įrodymų vertinimo neatliko.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jo parodymus apie tai, kad negalėdamas AB DnB Nord lizingui sumokėti lizingo įmokų ir ieškodamas galimybės padengti įsiskolinimą, nuteistasis E. B. žemės ūkio techniką perdavė Latvijos Respublikos piliečiui, kuris, kaip manė apeliantas, galėtų surasti pirkėjus. Tokius apelianto parodymus patvirtina byloje esantys duomenys – AB DnB Nord lizingo darbuotojo R. J. parodymai ir byloje esantys banko sąskaitų išrašai. Liudytojas R. J. patvirtino, jog nuteistasis ne kartą kreipėsi į jį prašydamas atidėti įmokų mokėjimą bei prašė pakeisti sutarties sąlygas. Bankas sutarties sąlygų pakeisti nesutiko, todėl pats liudytojas R. J. pasiūlė apeliantui parduoti žemės ūkio techniką ir už gautus pinigus atsiskaityti su banku. Todėl, pačiam lizingo davėjui pasiūlius parduoti žemės ūkio techniką, nuteistasis E. B. ir perdavė Latvijos piliečiui bankui priklausantį turtą. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo tyčios nusikalsti, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika atitinka neatsargaus BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, byloje esantis 2009 m. rugsėjo 14 d. AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog į E. B. banko sąskaitą iš Latvijos kelis kartus buvo pervestos pinigų sumos už parduotą traktorių ir javų kombainą. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, patvirtina, jog jis jau anksčiau yra pardavęs žemės ūkio techniką Latvijos piliečiui, todėl pagrįstai pasitikėjo juo ir perduodamas AB DnB Nord lizingui priklausančią žemės ūkio techniką. Tačiau apygardos teismas dėl šių byloje esančių duomenų visiškai nepasisakė. Be to, apelianto nuomone, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, jog E. B. nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 15 d. nesikreipė į policiją dėl žemės ūkio technikos dingimo. Anot nuteistojo, Latvijos pilietis žemės ūkio techniką išsivežė tik 2008 metų rudenį, o lizingo davėjas į policijos pareigūnus kreipėsi tik 2009 metų kovo mėnesį. Iki to laiko nebuvo jokio pagrindo abejoti ir manyti, kad Latvijos pilietis apeliantą apgavo ir žemės ūkio techniką neteisėtai pasisavino. Apklaustas pirmąjį kartą nuteistasis policijos pareigūnams išsamiai paaiškino visas aplinkybes ir pagrįstai tikėjosi, kad policijos pareigūnai bandys surasti žemės ūkio techniką pasisavinusį asmenį, tačiau to padaryta nebuvo. Pats apeliantas tuomet kreipėsi į policijos pareigūnus su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą to asmens atžvilgiu, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Ir tik apskundus tokį nutarimą teismui, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Todėl, apelianto nuomone, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti asmenį, neteisėtai pasisavinusį žemės ūkio techniką.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad E. B. , perduodamas AB DnB Nord lizingui priklausančią žemės ūkio techniką Latvijos piliečiui, pažeidė lizingo sutarčių 4. 7 punktą. Šis punktas numato, kad draudžiama be lizingo davėjo sutikimo subnuomoti žemės ūkio techniką. Tuo tarpu apeliantas teigia neturėjęs tikslo subnuomoti žemės ūkio techniką – ją Latvijos piliečiui perdavė turėdamas tikslą surasti pirkėjus. Todėl E. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog jis pažeidė būtent 4.7 sutarčių punktą, netinkamai aiškino sutarties nuostatas.
Nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirtąja bausme ir prašo atsižvelgti į tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta dėl sunkios ekonominės situacijos. Skunde teigiama, jog apeliantas yra baigęs tik 8 klases, todėl dėl išsilavinimo stokos nesuvokė savo veiksmų teisinių padarinių. Pasak E. B. , jis veikė sąžiningai, žemės ūkio techniką perdavė trečiajam asmeniui turėdamas tikslą ją parduoti ir atsiskaityti su lizingo davėju. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. B. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistojo nuomone, bausmės paskirtis būtų įgyvendinta paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. atidedant bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu. Būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti žalą civiliniam ieškovui.
Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, arba nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neatsargų nusikaltimą ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Čiupaila apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria civiliniam ieškovui AB DnB Nord lizingas buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra nepagrįsta. Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, jog pareikšto civilinio ieškinio dydis įstatymų nustatyta tvarka yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog ieškovas, kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pateikė visus duomenis, pagrindžiančius tiek nusikalstamos veikos padarymo faktą, tiek ir padarytos žalos dydį. Kartu su civiliniu ieškiniu pareigūnams buvo pateikta ir pažyma, kurioje nurodyta žala (381 555, 24 Lt), kurią nusikalstamais veiksmais ieškovui padarė E. B. . Nuteistasis E. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė antstolio A. Maliukevičiaus kontoros raštus, iš kurių matyti, kad yra priimtas vykdyti AB DnB Nord lizingas pateiktas 2008 m. lapkričio 21 d. vykdomasis raštas dėl 56 348 Lt išieškojimo. Tačiau, apelianto teigimu, vykdomojo rašto priėmimas vykdyti nereiškia, kad jis yra įvykdytas, o jame nurodyta suma išieškota. Nuteistasis E. B. apygardos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pagal šį vykdomąjį raštą jis būtų atlyginęs bent dalį žalos ieškovui. Tuo tarpu iš E. B. apygardos teismui pateikto 2010 m. vasario 24 d. tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. 672738 matyti, kad pastarasis civiliniam ieškovui sumokėjo 200 Lt. Todėl, apelianto teigimu, būtent šią 200 Lt sumą apygardos teismas turėjo minusuoti iš pareikšto civilinio ieškinio sumos ir priteisti iš nuteistojo likusią – 381 355, 24 Lt dydžio sumą.
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Čiupaila prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendį – AB DnB Nord lizingas pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo E. B. 381 355, 24 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą atmesti; civilinio ieškovo AB DnB Nord lizingas atstovas advokatas A. Čiupaila prašė civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti; prokurorė prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas, o civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama E. B. apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistąjį E. B. , liudytojus R. J. , J. V. , A. M. , įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad E. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl lizingo sutarčių pagrindu jam patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, o jo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis E. B. 2007 m. liepos 18 d., 2007 m. liepos 19 d. su AB DnB Nord lizingu sudarė lizingo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Nr. 200707F-259 ir Nr. 200707F-282, pagal kurias lizingo įmonė įsipareigojo suteikti finansavimą javų kombaino „New Holland TX 66SL“ (246 130,02 Lt vertės), sėjamosios „Combisee HT 4000“ (118 000 Lt vertės) bei ražienų skutiko „Delta“ (24 544 Lt vertės) įsigijimui. 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 20 d. šių sutarčių pagrindu nuteistasis E. B. priėmė naudotis ir valdyti jam patikėtą AB DnB Nord lizingui priklausantį turtą – javų kombainą „New Holland TX 66 SL“, sėjamąją „Combiseed HT 4000“ bei ražienų skutiką „Delta“ (t.1 b.l. 8-27). Pasirašydamas šias sutartis apeliantas įsipareigojo AB DnB Nord lizingui laiku mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike, saugoti lizingo objektą ir tinkamai juo rūpintis bei neperleisti teisės naudotis lizingo objektu be lizingo davėjo sutikimo.
Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde aiškindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes E. B. teigė, jog 2007 metų vasarą sudarė lizingo sutartis su AB DnB Nord lizingu dėl javų kombaino, sėjamosios ir ražienų skutiko, kurių bendra vertė 388 674, 02 Lt, pirkimo. Pirmąsias įmokas turėjo pradėti mokėti 2007 metų rudenį. Tačiau tais metais buvo didelės liūtys, jis patyrė daug nuostolių ir negalėjo įmokėti nustatytų sumų. Dėl šių priežasčių kreipėsi į lizingo bendrovę prašydamas atidėti įmokų mokėjimą metams, t.y. iki 2008 metų rudens. Lizingo davėjas sutiko atidėti įmokų mokėjimo terminą iki prašomos datos. Kadangi 2008 metų rudenį grūdų supirkimo kainos nukrito ir E. B. taip pat neturėjo galimybės mokėti už žemės ūkio techniką, jis vėl žodžiu kreipėsi į banko darbuotoją R. J. ir paprašė atidėti įmokų mokėjimus dar vieneriems metams. R. J. apeliantui pasakė, kad AB DnB Nord lizingas nesutinka atidėti įmokų mokėjimo termino dar vieneriems metams ir žodžiu paaiškino galimybę su lizingo davėjo žinia ir sutikimu žemės ūkio techniką parduoti, o už gautus pinigus padengti susidariusį įsiskolinimą. Tuomet apeliantas susisiekė su Latvijos piliečiu, žinodamas tik jo vardą ir telefono numerį, ir pasiūlė pasiimti žemės ūkio techniką bei surasti jai pirkėjus. Apeliantas teigė žinojęs, kad atsiradus pirkėjui, lizingui priklausančio turto kainą turėjo suderinti su AB DnB Nord lizingo atstovais, tačiau minėtu Latvijos piliečiu pasitikėjo, manydamas, kad pastarasis suras pirkėją, todėl perdavęs jam patikėtą žemės ūkio techniką lizingo davėjo apie tai neinformavo. Po to, kai Latvijos pilietis išsivežė žemės ūkio techniką, apeliantas buvo kelis kartus su juo susisiekęs telefonu, o vėliau jis nustojo kelti ragelį. E. B. taip pat teigė, jog jis turėjo pagrindą pasitikėti Latvijos piliečiu, kuriam atidavė žemės ūkio techniką, kadangi jau ir anksčiau minėtas Latvijos pilietis yra pirkęs iš jo technikos ir visada atsiskaitydavo laiku.
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. J. parodymų, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintų BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, matyti, kad AB DnB Nord lizingas nesutiko tenkinti E. B. prašymo antrą kartą atidėti lizingo įmokų mokėjimo termino. Liudytojas R. J. žodžiu paaiškino nuteistajam E. B. , kad jis gali jam patikėtą žemės ūkio techniką parduoti, tačiau tam turi gauti raštišką lizingo davėjo sutikimą (t. 3 b.l. 18-20).
Taigi, iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, jog apeliantas, pasirašęs su AB DnB Nord lizingo sutartis dėl javų kombaino, sėjamosios ir ražienų skutiko pirkimo, žinojo ir suprato, kad šis turtas jam nepriklauso. Taip pat jis neabejotinai suprato, kad jam patikėtą žemės ūkio techniką perduoti trečiajam asmeniui galėjo tik apie tai raštu informavęs lizingo davėją ir gavęs iš jo atitinkamą sutikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad jis į lizingą suteikusį AB DnB Nord banką dėl tokio sutikimo nesikreipė ir jo negavo bei veikdamas išimtinai savo nuožiūra jam patikėtą svetimą turtą perleido trečiajam asmeniui.
BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma teisės aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Kaip jau buvo minėta pirmiau, apeliantas pasirašė lizingo sutartis su AB DnB Nord lizingu, kurių pagrindu perėmė pastarajam priklausančią žemės ūkio techniką. Tai reiškia, kad javų kombainas, sėjamoji bei ražienų skutikas nuteistajam E. B. buvo patikėti. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Nuteistasis E. B. , pasirašydamas su AB DnB Nord lizingu minėtas sutartis, be visų kitų sutartyje numatytų reikalavimų, įsipareigojo be lizingo davėjo sutikimo neperleisti teisės naudotis lizingo objektu (Lizingo sutarčių 4. 7 punktas). Tai reiškia, kad lizingo davėjui priklausantį turtą – javų kombainą, sėjamąją bei ražienų skutiką E. B. tretiesiems asmenims galėjo perleisti tik gavęs AB DnB Nord lizingo sutikimą. Tuo tarpu bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad minėtą lizingo davėjui priklausantį turtą nuteistasis E. B. perleido ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenustatytam asmeniui neturėdamas lizingo bendrovės sutikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad E. B. , perleisdamas jam patikėtą lizingui priklausančią žemės ūkio techniką trečiajam asmeniui neturėdamas lizingo bendrovės sutikimo, pažeidė Lizingo sutarčių 4.7 punktą. Tokia jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Visiškai nelogiškas ir neįtikinamas nuteistojo E. B. aiškinimas, jog jis jam patikėtą žemės ūkio techniką nenustatytam Latvijos piliečiui perdavė turėdamas tikslą surasti pirkėją. Pats apeliantas savo parodymuose pripažino, jog nežinojo Latvijos piliečio anketinių duomenų, išskyrus telefono numerį ir vardą. Todėl nelogiška, jog didelės vertės svetimą turtą jis perdavė kitos valstybės piliečiui nepasirašydamas su juo jokios sutarties ar nepasidomėjęs jo anketiniais duomenimis. Ta aplinkybė, kad, pasak apelianto, jis turėjo pagrindą pasitikėti Latvijos piliečiu, kadangi anksčiau jau buvo pardavęs pastarajam žemės ūkio technikos, kolegijos nuomone, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad apeliantas pagrįstai pasitikėjo Latvijos piliečiu perduodamas ir šį jam patikėtą turtą. Juo labiau, nors E. B. gynėjas į bylą pateikė banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, išrašus, iš kurių matyti, kad 2007 m. kovo 15 d. iš užsienio banko sąskaitos į E. B. sąskaitą buvo pervesti pinigai už parduotą traktorių „Belarus“ ir 2007 m. liepos 3 d. buvo atliktas mokėjimas už javų kombainą „Claas Dominator 96“, šie duomenys nepatvirtina, jog minėti pavedimai buvo atlikti būtent to Latvijos piliečio, kuriam nuteistasis perleido AB DnB Nord lizingui priklausančią žemės ūkio techniką. Be to, apelianto nurodytas Latvijos piliečio telefono numeris, kuriuo jis neva susisiekdavo su pastaruoju, pagal byloje esantį Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių departamento raštą, Latvijos Respublikoje neregistruotas arba telefono numeris nurodytas neteisingai (t. 2 b.l. 47).
Kita vertus, netgi pripažinus, kad nuteistasis lizingo davėjui priklausančią žemės ūkio techniką perdavė Latvijos piliečiui, su kuriuo jau anksčiau buvo bendravęs ir pardavęs jam žemės ūkio techniką, tai neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Kaltininko žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiu būdu, tikslu ar kokiam asmeniui svetimas turtas buvo perleistas. Taigi, šiuo atveju neturi reikšmės, kam E. B. perleido AB DnB Nord lizingui priklausančią žemės ūkio techniką ir kokiu tikslu. Esminis požymis šiuo atveju yra tas, kad E. B. jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą perleido tretiesiems asmens neturėdamas sutartyse nustatyta tvarka duoto lizingo davėjo sutikimo turtą perleisti ir dėl tokių E. B. neteisėtų veiksmų AB DnB Nord lizingas neteko jam priklausančio didelės vertės turto.
Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. B. , perleisdamas tretiesiems asmenims jam patikėtą žemės ūkio techniką, pažeidė lizingo sutarčių 4. 7 punktą. Byloje esančių lizingo sutarčių Nr. 200707F-259, Nr. 200707F-282, 4. 7 punkte numatyta, kad lizingo gavėjui griežtai draudžiama perleisti teisę naudotis lizingo objektu be lizingo davėjo sutikimo. Lizingo davėjas turi teisę atisisakyti duoti tokį sutikimą, jei lizingo gavėjas netinkamai vykdo lizingo sutartį ar lizingo davėjas turi duomenų, kad norintis naudotis lizingo objektu asmuo netinkamai vykdys sutartį (t. 1 b.l.8-27). Taigi, lizingo sutarčių 4. 7 punkte numatytas draudimas lizingo gavėjui ne tik subnuomoti lizingo objektą, kaip teigiama E. B. apeliaciniame skunde, bet ir atlikti bet tokius kitus veiksmus, kuriais lizingo objektas būtų perleistas tretiesiems asmenims, t.y. negalima parduoti, nuomoti, subnuomoti, kitokiu būdu perduoti ir pan. lizingo objekto be lizingo davėjo sutikimo. Šiuo atveju bylos duomenis patikimai nustatyta, kad nuteistasis E. B. jam patikėtą žemės ūkio techniką neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarčių nuostatų, perdavė trečiajam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. B. , perduodamas jam patikėtą turtą trečiajam asmeniui, pažeidė lizingo sutarčių 4. 7 punkto reikalavimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad negali būti pripažintas pagrįstu ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad E. B. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal to paties straipsnio 2 dalį, tačiau kaip nusikalstama veika, padaryta dėl neatsargumo. Pasak apelianto, jis, perleisdamas jam patikėtą žemės ūkio techniką, neturėjo tyčios padaryti žalą AB DnB Nord lizingui, taip pat nesiekė tokiu būdu pasipelnyti. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nėra svarbu, ar nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Būtent ši aplinkybė nustatyta byloje. Nors apeliantas ir neigia tyčia iššvaistęs jam patikėtą AB DnB Nord lizingui priklausantį didelės vertės turtą, tačiau kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais byloje esančiais duomenimis, kadangi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Tai, kad nuteistasis E. B. , perduodamas jam patikėtą žemės ūkio techniką tretiesiems asmenims, nesikreipė į lizingo davėją prašydamas sutikimo perduoti pastarajam priklausantį didelės vertės turtą, leidžia manyti, kad apeliantas suprato, jog pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą ir sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti. Spręsdama klausimą dėl E. B. padarytos veikos tyčios formos ir turinio, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis, supratęs, kad Latvijos pilietis neteisėtai pasisavino lizingo davėjui priklausančią žemės ūkio techniką, nesiėmė jokių priemonių ją susigrąžinti – nesikreipė nei į policijos įstaigą, nei į lizingo davėją. Bylos duomenimis paneigiamas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog jis ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus prašydamas nustatyti Latvijos pilietį ir sugrąžinti jam perduotą lizingo bendrovei priklausančią žemės ūkio techniką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. kovo 23 d. į Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatą kreipėsi AB DnB Nord lizingo atstovas ir pranešė, kad E. B. negali grąžinti įmonei priklausančio didelės vertės svetimo turto (t. 1 b.l. 1). Po E. B. apklausos ikiteisminiame tyrime, policijos pareigūnai, siekdami patikrinti pastarojo parodymus dėl žemės ūkio technikos iššvaistymo aplinkybių, kreipėsi į Latvijos Respublikos pareigūnus su prašymu nustatyti nuteistojo parodymuose minimo Latvijos piliečio anketinius duomenis (t. 1 b.l. 46-49), tačiau buvo gautas atsakymas, kad E. B. apklausoje nurodytas Latvijos piliečio telefono numeris Latvijos Respublikoje neregistruotas arba nurodytas neteisingai. Iš byloje esančio Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2009 m. spalio 15 d. rašto matyti, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2009 metų kovo mėnesio į policijos pareigūnus dėl žemės ūkio technikos dingimo nesikreipė (t. 1 b.l. 71-72). Taigi, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, akivaizdu, jog pats nuteistasis E. B. , supratęs, kad Latvijos pilietis neteisėtai pasisavino AB DnB Nord lizingui priklausantį didelės vertės turtą, jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti lizingo davėjui padarytą žalą, nesiėmė. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jis savo ikiteisminiame tyrime duotuose parodymuose nurodė Latvijos piliečio duomenis, pagal kuriuos policijos pareigūnai turėjo galimybę nustatyti jo asmenybę, tačiau sąmoningai to nedarė. Kaip jau buvo minėta pirmiau, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ėmėsi priemonių siekiant nustatyti E. B. parodymuose minimą Latvijos pilietį, tačiau to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – E. B. savo parodymuose nurodė neteisingus Latvijos piliečio anketinius duomenis. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog E. B. , perduodamas tretiesiems asmenims jam patikėtą didelės vertės AB DnB Nord lizingui priklausantį turtą, suprato, jog pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą ir sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti.
Dėl E. B. paskirtosios bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo.
Nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. B. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime pripažino tik patį jam patikėto didelės vertės svetimo turto perleidimo trečiajam asmeniui faktą, tačiau viso proceso metu esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes aiškino sau palankiu būdu, akivaizdžiai prieštaraudamas faktiniams bylos duomenims. Antai, E. B. visą laiką teigė, kad veikė teisėtai, nes svetimą turtą nežinomam Latvijos piliečiui perleido veikdamas su AB DnB Nord lizingo sutikimu. Tačiau tokie apelianto teiginiai paneigiami pirmiau aptartais liudytojo R. J. parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis. Be to, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2009 m. kovo 23 d., gavus AB DnB Nord lizingo atstovo pareiškimą apie galimai E. B. padarytą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad jau iki pirmosios apelianto apklausos ikiteisminiame tyrime pareigūnams buvo žinomos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be to, kaip jau buvo minėta pirmiau, nuteistasis E. B. dar iki lizingo bendrovės atstovo kreipimosi į policijos pareigūnus, žinojo ir suprato, kad jam patikėtas AB DnB Nord lizingui priklausantis turtas yra iššvaistytas ir dėl to lizingo davėjui yra padaryta didelė turtinė žala, tačiau pats jokių veiksmų, stengiantis sušvelninti padarytą žalą, neatliko. Taip pat pažymėtina, jog, norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vien kaltininko prisipažinimo nepakanka. Būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo tada, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (atlygina padarytą žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. B. ikiteisminio tyrimo metu ne tik nesistengė atlyginti padarytos turtinės žalos lizingo bendrovei, bet ir, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas antstolis A. Maliukevičius, vengė susitikimų su antstoliu ir specialiai slėpė savo asmeninį turtą siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Ta aplinkybė, kad perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje apeliantas padengė labai nedidelę dalį – 200 Lt pareikšto civilinio ieškinio, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos E. B. nuoširdžiai gailisi. Esant šioms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi – nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir bausmės skyrimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dalyje. Nuosprendį priėmęs teismas, svarstydamas bausmės skyrimo E. B. klausimą, atsižvelgė ne tik į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes, apelianto asmenybę, šeiminę padėtį), bet ir į kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą, dėl ko AB DnB Nord lizingui buvo padaryta didelė turtinė žala. E. B. yra ūkininkas, vedęs, turintis nepilnamečių vaikų. Anksčiau teistas, tačiau BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnijos seniūnės charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, nesaikingai vartojantis alkoholinius gėrimus ir smurtaujantis prieš sutuoktinę (t. 3 b.l. 108). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymą iš dalies nulėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių E. B. neturėjo galimybės atsiskaityti su banku. Nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių E. B. atžvilgiu byloje nenustatyta.
Už kvalifikuotą turto iššvaistymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinas visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, E. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir dviems mėnesiams, t.y. paskyrė bausmę, mažesnę nei BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia E. B. paskirta bausmė atitinka teisingumo principą ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, baudžiamasis įstatymas numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t.y. už tyčinį, sunkų nusikaltimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.
Dėl civilinio ieškovo atstovo advokato A. Čiupailos apeliacinio skundo.
Civilinio ieškovo AB DnB Nord lizingo atstovas savo apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu toje dalyje, kurioje civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasak apelianto, civilinis ieškovas pateikdamas byloje civilinį ieškinį pateikė ir visus duomenis, pagrindžiančius patirtos žalos dydį. Ta aplinkybė, kad nuteistasis E. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė antstolio A. Maliukevičiaus išduotą vykdomąjį raštą dėl 56 348 Lt išieškojimo dar nereiškia, kad vykdomajame rašte nurodyta suma yra išieškota iš nuteistojo. Apeliantas taip pat teigė, kad, kaip matyti iš byloje esančio tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. 672738, nuteistasis E. B. ieškovui sumokėjo 200 Lt, todėl ši suma turėtų būti minusuota iš sumos, prašomos priteisti civiliniame ieškinyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta juos pagrįstais, todėl šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis keistinas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tokį savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, jog nuteistasis E. B. pirmosios instancijos teisme pateikė antstolio A. Maliukevičiaus išduotą vykdomąjį raštą dėl 56 348 Lt vertės pradelstų mokėjimų išieškojimo iš E. B. . Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie išieškojimo vykdymo eigą, padarė išvadą, kad civilinio ieškovo AB DnB Nord lizingo pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus ir atlikęs įrodymų tyrimą, byloje esančius neaiškumus dėl pareikšto civilinio ieškinio pašalino.
Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 18 d. ir 2007 m. liepos 19 d. AB DnB Nord lizingas su E. B. sudarė lizingo sutartis Nr. 200707F-259 ir Nr. 200707F-282, kurių pagrindu E. B. buvo perduoti naudotis javų kombainas New Holland TX 66, sėjamoji Combiseed HT 4000 ir ražienų skutikas Delta . Nuteistasis nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų lizingo bendrovei, t.y. nemokėjo civiliniam ieškovui už perduotą naudotis turtą ir šį turtą neteisėtai iššvaistė, perleisdamas jį tretiesiems asmenims. Dėl tokių E. B. neteisėtų veiksmų AB DnB Nord lizingas patyrė 381 555, 24 Lt turtinės žalos ir šiai sumai ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1 b.l. 165-169). Prie civilinio ieškinio taip pat pridėta pažyma apie skolos dydį. Pažymėtina, kad viso proceso metu nuteistasis E. B. neginčijo byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. pateikė 2010 m. vasario 24 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 672738, iš kurio matyti, kad jis AB DnB Nord lizingo naudai yra sumokėjęs 200 Lt (t. 3 b.l. 161). Taip pat E. B. apygardos teismui pateikė antstolio A. Maliukevičiaus 2008 m. gruodžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį raštą dėl 56 348, 92 Lt skolos išieškojimo iš E. B. AB DnB Nord lizingas naudai (t. 3 b.l. 167). Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apygardos teismas, byloje nebuvo pateikta daugiau jokių duomenų apie šio išieškojimo proceso eigą. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. raštu paprašė antstolio A. Maliukevičiaus pateikti teismui duomenis apie tai, kada ir kokia suma yra išieškota iš E. B. pagal 2008 m. gruodžio 17 d. pradėtą vykdymo procesą. Iš Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. sausio 24 d. gauto antstolio A. Maliukevičiaus rašto matyti, kad per laikotarpį nuo 2008 gruodžio 17 d. iki 2010 m. sausio 20 d. skolininkui E. B. priklausančioje banko sąskaitoje 2009 m. gruodžio 22 d. rasta ir 2010 m. sausio 7 d. išieškotojui AB DnB Nord lizingui pervesta 1958, 31 Lt. Daugiau jokių piniginių įplaukų į sąskaitą nebuvo. Skolininkas jokio kito areštuotino turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Šias aplinkybes antstolis A. Maliukevičius patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei papildomai paaiškino, kad pats E. B. jokio turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas, savo vardu neturi. Jo atžvilgiu yra pradėtas ne vienas išieškojimo procesas, tačiau jų įvykdyti neįmanoma, kadangi savo turtą E. B. sąmoningai stengiasi nuslėpti, vengia susitikimų su antstoliu.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad civilinio ieškovo AB DnB Nord lizingas pareikštas civilinis ieškinys 381 555, 24 Lt sumai turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir, atsižvelgiant į tai, kad dalį padarytos turtinės žalos (200 Lt ir 1958, 31 Lt) E. B. yra atlyginęs, tenkinamas iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad E. B. atžvilgiu 2008 m. gruodžio 17 d. jau buvo pradėtas išieškojimo procesas pagal AB DnB Nord lizingo naudai išduotą vykdomąjį raštą. Minėtu vykdomuoju raštu buvo siekiama išieškoti AB DnB Nord lizingui E. B. padarytą žalą (56 348, 92 Lt), kuri sudaro tik dalį visos žalos, kurią nuteistasis privalo atlyginti pagal šią apeliacinės instancijos teismo nutartį (379 396, 93 Lt). Todėl iš visos išieškotinos sumos (381 555, 24 Lt) atėmus pagal 2008 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą jau išieškotą pinigų sumą (1958, 31 Lt) ir 200 Lt, kuriuos civilinio ieškovo naudai sumokėjo nuteistasis, likusioji suma (379 396, 93 Lt) iš E. B. išieškotina pagal vykdomąjį raštą, išduotą šios nutarties pagrindu, o ankstesnis vykdomasis raštas grąžintinas išieškotojui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti.
Iš E. B. priteisti 379 396, 93 Lt (trys šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt šeši litai ir devyniasdešimt trys centai) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo AB DnB Nord lizingo naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.