Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda; 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 1 d. – 4 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) bauda; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu 10 MGL (1300 Lt) bauda; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2016 m. birželio 9 d., apie 1.00 val., automobilyje VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės statramstyje neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – 0,03 g. metamfetamino ir 0,076 g. amfetamino, iki kol nurodytu laiku, t. y. 2016 m. birželio 9 d., apie 01.00 val. prie namo Vilniuje, Ateities g. 37 policijos pareigūnai minėto automobilio apžiūros metu vairuotojo pusės statramstyje minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

V. D., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis buvo sulaikytas reido metu ir automobilyje rado psichotropines medžiagas, tame pačiame automobilyje jis buvo sulaikytas ir anksčiau, prie kelis metus, bet tada nebuvo daroma krata su šunimi, o šį kartą automobilį apžiūrėjo su šunimi ir rado narkotines medžiagas, jos buvo užkritę už plastmasės automobilyje. Galvojo, kad anksčiau, kai buvo atlikta krata, ir rado viską, tai buvo gal prieš dvejus metus, tada dar vartojo narkotikus. Nežinojo, kad narkotinės medžiagos vis dar yra automobilyje, automobilio kratos metu jis nedalyvavo. Vėliau buvo suimtas, paleistas iš teismo posėdžių salės, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, automobilis visą tą laiką stovėjo kieme. Kada įsigijo nurodytas narkotines medžiagas, papasakoti negali, nes neatsimena. Nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, turi dukterį 8 metų, nori ją padėti auginti, planuoja įsidarbinti ir dirbti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. irgi pripažino savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų, nurodė, kad gailisi, parodė iš esmės analogiškas aplinkybės kaip ir apklausiamas teisiamajame posėdyje (b. l. 71-72).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulis V. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 23:50 val. specialiųjų priemonių metu Laisvės pr.-Ukmergės g, sankryžoje pastebėjo automobilį, kuris neprivažiavęs patikros sustojo. Su specialistu R Š. privažiavo prie sustojusio automobilio, paaiškėjo, kad tai automobilis VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje sėdėjo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Vaikinų nerimas jiems sukėlė įtarimų, tačiau, apžiūrėjus automobilį, nieko nerado. Patikrinus duomenų bazę, paaiškėjo, kad naudojant šį automobilį buvo įvykdyta vagystė, taip pat vienas iš asmenų buvo teistas. Į įvykio vietą buvo iškviestas kinologas (V1739). Tarnybinis šuo pažymėjo automobilio statramstį ir vairuotojo pusės statramstyje po apdaila buvo rasta švirkštų ir plastikinių maišelių su baltais milteliais. Vairuotojas ir keleivis buvo pristatyti į 1 PK. Automobilis uždarytas į saugomą aikštelę (b. l. 2).

Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulės L. M. 2016 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. birželio 9 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. K., apie 00.05 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Ateities g. 37 Kelių policijos ekipažui reikalinga pagalba apžiūrint automobilį, kuriame gali būti paslėptos narkotinės medžiagos. Atvykus minėtu adresu buvo nurodyta apžiūrėti automobilį VW, v.n. (duomenys neskelbtini). Narkotinių medžiagų paieškai automobilyje buvo panaudotas tarnybinis šuo „Gilza“. Tarnybinis šuo, apieškojęs automobilį, automobilio priekinėje, kairės pusės dalyje, statramsčio apdailoje rado ir pažymėjo 2 polietileninius maišelius, kurių viduje buvo gelsvos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos ir 1 polietileninį maišelį, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos bei išpakuotas švirkštas (b.l. 3).

Automobilis VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas surašant 2016 m. birželio 9 d. apžiūros protokolą, automobilį užfiksuojant fotonuotraukose (b. l. 15-22).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2941)-ISI-3710 nurodyta, kad :

„1. Gelsvos spalvos miltelių iš vieno iš užspaudžiamų plastikinių maišelių, paimtų 2016-06-09 automobilyje VW CARAVELLE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė 0,021 g ir psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai.

Gelsvos spalvos miltelių iš antro užspaudžiamo plastikinio maišelio, paimtų 2016-06-09 automobilyje VW CARAVELLE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga -metamfetaminas, kurio masė 0,009 g ir psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai.

Baltos spalvos miltelių iš trečio užspaudžiamo plastikinio maišelio, paimtų 2016-06-09 automobilyje VW CARAVELLE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga -amfetaminas, kurio masė 0,076 g ir psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai.

2. Ant švirkšto, paimto 2016-06-09 automobilyje VW CARAVELLE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidinio paviršiaus yra psichotropinių medžiagų - metamfetamino ir amfetamino pėdsakai.

3. Tirti pateiktose nuoplovose, paimtose nuo V. D. rankų, yra psichotropinių medžiagų - metamfetamino ir amfetamino pėdsakai“ (b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

V. D. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė atitinkamą kiekį psichotropinių medžiagų.

Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Taigi nurodytoje nuostatoje baudžiamoji atsakomybė yra nustatyta už alternatyvias veikas, kas reiškia, kad bet kurio iš šių konkrečių veiksmų padarymas (nustačius ir kitus būtinuosius sudėties požymius) yra pakankamas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 str. 2 d.

Anksčiau minėtais teisėtai surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, - pirmiausia kaltinamojo parodymais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais - nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d., apie 1.00 val. prie namo Ateities g. 37, Vilniuje, sustabdžius automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jame (vairuotojo pusės statramstyje) buvo rasta psichotropinių medžiagų: 0,03 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,076 g. psichotropinės medžiagos amfetamino. V. D. pripažino, kad minėta psichotropinė medžiaga yra jo, ji rasta jo automobilyje (b. l. 23, 26). Nurodė, kad apie šias seniai įsigytas psichotropines medžiagas jis pamiršo, jos automobilyje buvo dar prieš ankstesnį įvykį, susijusį su psichotropinėmis medžiagomis, už kurį jis buvo nuteistas 2015 m. nuosprendžiu, todėl kadangi ankstesnio įvykio metu automobilis buvo apieškotas, galvojo, kad minėtas medžiagas jau prieš tai rado pareigūnai, negalvojo, kad jos vis dar yra automobilyje.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad nuo tiksliau nenustatytos dienos ir laiko iki 2016 m. birželio 9 d., 01.00 val., iki automobilį apieškojo policijos pareigūnai, V. D. laikė automobilyje (vairuotojo pusės statramstyje), t. y. turėjo savo žinioje psichotropines medžiagas: 0,03 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,076 g. psichotropinės medžiagos amfetamino (nurodytas kiekis patvirtintas specialisto išvadoje). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nurodytas psichotropinių medžiagų kiekis buvo laikomas su tikslu jas platinti, pripažintina, jog ši veika kvalifikuotina kaip psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtas laikymas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vertinant rastų psichotropinių medžiagų kiekį, kiek tai reikšminga veikos kvalifikavimui, pažymėtina, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nedidelis metamfetamino kiekis yra iki 0,2 g., nedidelis amfetamino kiekis – iki 0,2 g. Taigi rastas minėtų medžiagų kiekis atitinka nedidelį šių psichotropinių medžiagų kiekį, nustatytą minėtose rekomendacijose. Savo ruožtu sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą, neturint tikslo platinti (ATPK 44 str. 1 d.), atribojimą, teismas reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, kad nors rastų psichotropinių medžiagų kiekis yra beveik dvigubai mažesnis nei nedidelio kiekio viršutinė riba (nedidelis kiekis, kaip minėta, iki 0,2 g.; rasta iš viso 0,106 g psichotropinių medžiagų), tačiau vis dėlto teismas pažymi, kad kaltinamasis laikė dviejų rūšių psichotropines medžiagas, kurios yra itin pavojingos, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis jau ne kartą yra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Taigi šios aplinkybės lemia, jog nagrinėjama veika negali būti vertinama kaip siekianti tik administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, o priešingai – yra pagrindo vertinti, jog ši veika yra pakankamai pavojinga tam, kad už tai kiltų būtent baudžiamoji atsakomybė.

Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. D. jau minėtomis aplinkybėmis bei laiku neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - 0,03 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,076 g. psichotropinės medžiagos amfetamino.

Kaltinamajame akte V. D. inkriminuojami ir kiti alternatyvūs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai – t. y. minėto psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtas įgijimas ir gabenimas. Tačiau teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje pastarieji kaltinimai V. D. nėra įrodyti.

Pažymėtina, kad nustatant kiekvieną iš alternatyvių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, turi būti aiškiai nustatytas kiekvieno iš jų padarymo faktas, aplinkybės – tarp jų veikos padarymo data, laikas, vieta, kitos reikšmingos aplinkybės, tai pagrindžiant atitinkamais įrodymais. Atitinkamos veikos padarymas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Vertinant V. D. inkriminuojamą kaltinimą neteisėtai įgijus nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pakankamus šios veikos inkriminavimui požymius, o būtent – nėra aiškus ir nepagrįstas jokiais įrodymais psichotropinių medžiagų įgijimo laikas, vieta, būdas (įgijimas gali pasireikšti eile skirtingų veiksmų - pirkimu, radimu ir pan., įgyjama gali būti atlygintinai ar ne, ir pan.). Nors kaltinamasis nurodė, kad jis kažkada (gal prieš dvejus metus) įsigijo šias medžiagas, tačiau detaliau aplinkybių nenurodė, nes, kaip nurodė, tai buvo seniai, todėl tiksliai neprisimena. Jokių kitokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes dėl minėtų psichotropinių medžiagų įgijimo, byloje nėra. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinimas įgijus minėtas medžiagas yra grindžiamas iš esmės prielaida, išplaukiančia iš jau nustatytos aplinkybės apie psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą iki jos buvo rastos. Tačiau, kaip minėti, kiekvienas kaltinimas turi būti pagrįstas įrodymais ir negali būti preziumuojamas ar daromos prielaidos.

Dalyje dėl kaltinimo V. D. dėl nurodyto psichotropinių medžiagų kiekio gabenimo, pažymėtina, jog gabenimas savo esme – tai psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad V. D. nurodytas psichotropines medžiagas laikė, t. y. turėjo savo žinioje savo automobilyje VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2016 m. birželio 9 d., apie 01.00 val. prie namo Vilniuje, Ateities g. 37 policijos pareigūnai jas rado.

Duomenų, kad kaltinamasis minėtas medžiagas paslėpęs automobilyje gabeno, turėdamas tikslą jas perkelti iš vienos buvimo vietos į kitą (nustatant ir aplinkybes, būtent iš kurios vietos į kurią vietą), byloje nėra. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo bei byloje surinktų įrodymų, V. D. inkriminuojamas gabenimas iš esmės pasireiškia ta pačia veika (tais pačiais veiksmais), kuri, kaip jau minėta, kvalifikuota kaip šių medžiagų laikymas – t. y. psichotropinių medžiagų laikymas (turėjimas savo žinioje) automobilyje, paslėpus jo statramstyje. Tačiau toks tos pačios veikos (to paties veiksmo) vertinimas ir kaip neteisėto laikymo ir kaip neteisėto gabenimo, neidentifikuojant ir neįrodžius būtinų neteisėto gabenimo kvalifikavimui požymių – šiuo atveju, aplinkybių, iš kokios vietos į kokią buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, siekiant pakeisti jų buvimo vietą – negalimas. Vien ta aplinkybė, kad psichotropines medžiagas laikant (paslėpus) automobilyje, pastarajam automobiliui judant (važiuojant), tuo pačiu buvo keičiama ir psichotropinių medžiagų dislokacija, tačiau nesant duomenų (pagrįstų atitinkamais įrodymais), kad medžiagas buvo siekiama perkelti iš vienos vietos į kitą, nėra pakankama konstatuoti, kad minėtas psichotropinių medžiagų kiekis buvo neteisėtai gabenamas BK 259 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi konstatuotina, kad byloje kaltinimas dėl minėto psichotropinių medžiagų kiekio gabenimo nėra įrodytas ir nenustatytos esminės šiai veikai kvalifikuoti būtinos aplinkybės.

Atsižvelgiant į pastaruosius argumentus, pripažintina, kad kaltinimas V. D. dėl nurodyto psichotropinių medžiagų kiekio neteisėto įgijimo ir gabenimo nėra įrodytas, todėl šios aplinkybės šalintinos iš jam pareikšto kaltinimo.

Tačiau, kaip minėta, BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos yra suformuluotos kaip alternatyvios, taigi ir vienos iš šių veikų nustatymas yra pakankamas išvadai, jog buvo padaryta minėtoje nuostatoje numatyta nusikalstama veika. Todėl konstatavus, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. D. nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2016 m. birželio 9 d., apie 1.00 val., automobilyje VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės statramstyje neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – 0,03 g. metamfetamino ir 0,076 g. amfetamino, pripažintina, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kaltinamajam V. D., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinė nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas, kaip minėta, buvo laikytas nedidelis kiekis dviejų rūšių psichotropinių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gailisi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgtina ir į V. D. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, nedirbantis, išsituokęs, turi nepilnametę dukrą, pagal Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymą, V. D. 2005 m. gegužės 2 d. konsultuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus (b. l. 111), pagal specialisto išvadą Nr. 89TPK-438/2016, nėra duomenų apie laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos momentu, o dėl potraukio narkotikams skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 116); dėl psichikos būklės negydytas ir nekonsultuotas (b. l. 112-113). V. D. teistas 6 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 82-108) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendis, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįsiteisėjęs); baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 79).

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, ypač aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad rastas nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų nėra itin artimas rekomendacijose nustatytai maksimaliai nedidelio kiekio ribai, asmuo gailisi, turi nepilnametę dukrą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. D. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus baudą, jos dydį, atsižvelgiant į tas pačias jau minėtas aplinkybes, nustatant mažesnį nei galimos skirti baudos už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis, y. y. 21 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. D. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. birželio 9 d. 01.00 val. (b. l. 55), paleistas 2016 m. birželio 9 d., 16.02 val. (b. l. 58), todėl šis laikas (1 para), vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtą bausmę, 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

V. D. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika padaryta (psichotropinių medžiagų laikymas nustatytas) 2016 m. birželio 9 d., t. y. nurodytu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu, dėl ko būtų pagrindas taikant Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio nuostatas subendrinti šiais nuosprendžiais skirtas bausmes. Tačiau nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant V. D. galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, ir pastarasis – t. y. 2016 m. spalio 24 d. nuosprendis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje byloje paskirta bausmė nebendrintina su minėtais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, juolab kad šiuo atveju skirta baudos bausmė, kuri bendrinant nėra keičiama (BK 65 str. 2 d.) ir vykdoma atskirai.

Daiktų klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 21 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. D. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 9 d. 01.00 val. iki 2016 m. birželio 9 d. 16.02 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatlikta baudos bausmės dalis yra 12 MGL (451,92 eurų).

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą – baltos spalvos voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje pagal 2016 m. liepos 28 d. kvitą serija BBB Nr. 6PK000996, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.