Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-221-290/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
1S-221-290/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68149-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-221-290/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68149-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 91-274 netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. V. nuteistas:

1.1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėniams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas D. V. panaikintas.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. balandžio 18 d., o jos pabaiga – 2020 m. birželio 18 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m gruodžio 19 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 5 mėnesiai 29 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 91-274 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 91-274 atmetė.

4. Nuteistasis skundžia šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai labiau tiktų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės, tačiau šiuo atveju jo atliktos bausmės dalis didesnė, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis remtis netikslinga.

4.2. Nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais jį charakterizuojančiais duomenimis. Teigia, kad jis tik 2020 m. vasario 24 d. gavo socialinio tyrimo išvadą. Anksčiau buvo susipažinęs tik su jos paskutiniu lapu, pasirašydamas. Galimai šis dokumentas buvo suklastotas, todėl jo parašas turi būti laikomas negaliojančiu. Pasak nuteistojo, išvadoje pateikti melagingi, tikrovės neatitinkantys faktai dėl neįvykusio pokalbio su juo, todėl šis dokumentas iš esmės turi būti laikomas negaliojančiu. Socialinio tyrimo išvados 4.1–4.10, 5.2, 7.1 ir 7.2 punktus reikia taisyti, juose galimai yra nusikalstamų veikų apraiškų.

4.3. Nesutikdamas su socialinio tyrimo išvados 4.6 punktu, nuteistasis teigia, kad įkalinimo įstaigoje jis alkoholio nevartoja, vengia destruktyvių grupių, laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Be to, nei atlikdamas bausmę, nei laisvėje jis nėra vartojęs narkotinių medžiagų.

4.4. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo motina patyrė avariją, yra iš dalies nedarbinga, serga depresija, todėl jį paleidus lygtinai, tai padėtų išspręsti ir šias problemas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis D. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Priešingai nei teigiama skunde, didesnės nei minimalios BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės dalies atlikimas, taip pat susiklosčiusios šeiminės aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių laikymąsi bei jo pažangą pataisos proceso metu traktuoti kaip mažiau reikšmingą sprendžiant dėl galimybės jam taikyti probaciją. Šiuo atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą OASys metodika, D. V. nustatoma vidutinė (53 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 66 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (32 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingai nei teigiama skunde, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek Komisija nutarime visiškai pagrįstai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, apie nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti sprendė atsižvelgdami į aprobuota OASys metodika jam nustatytą svertinių balų kiekį ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kriminogeninius veiksnius.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, tiek ir pakartotinai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju D. V. nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje (smurtavo prieš savo senelę), jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Šis nusikaltimas priskiriamas prie nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio, kadangi jis, būdamas net keturis kartus teistas, ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi tiek nuteistojo pažanga pataisos proceso metu eliminuojant alkoholio vartojimo riziką ir smurtinio elgesio pakartotinumą turi būti tokia akivaizdi ir įtikinama, kad sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių nuteistojo teistumų už analogiško pobūdžio smurtinius nusikaltimus skaičius, tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos švelnesnės rūšies bausmės, taip pat taikyta probacija, kurios sąlygas nuteistasis pažeidė, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata apibrėžiama, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Atsakant į skundo argumentus pažymėtina, kad abejonių socialinio tyrimo išvadą parengusios specialistės L. K. kompetentingumu bei turima kvalifikacija, reikalinga atlikti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą OASys metodika, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Ginčydamas socialinio tyrimo išvados teisėtumą, nuteistasis nepateikė jokų objektyvių jo teiginius patvirtinančių duomenų. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, priėmusi sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, nagrinėjęs nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, išsamiai ir motyvuotai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu ir atsižvelgė į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas išsamiai įvertino tiek Komisijos nutarimo pagrįstumą, tiek nuteistojo asmens byloje pateiktus lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingus dokumentus, išdėstydamas atsisakymo tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo motyvus.

11. Socialinio tyrimo išvadoje bei 2019 m. gruodžio 17 d. išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis jam numatytas priemones vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, lanko pozityvaus užimtumo priemones bei atvirus AA susirinkimus. Be to, jis palaiko socialinius ryšius bendraudamas su motina. Tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

12. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Ir vis tik, nepaisant to, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, tačiau jam vis dar išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Kintančius veiksnius sudaro nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nors atlikdamas bausmę nuteistasis supranta ryšį tarp savo veiksmų ir nusikalstamo elgesio, jo nemenkina, su pataisos įstaigos personalu bendrauja tinkamai, tačiau jis pataisos įstaigoje vis dar nevengia destruktyvių nuteistųjų grupių, kas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, taip pat pasirinkdavo leisti laiką tarp kitų teisės pažeidėjų ir teigia, kad jo nusikalstamą elgesį įtakojo aplinka, vertintina kritiškai. Tokį manymą patvirtina ir tai, kad nuteistojo situacijos analizė vis dar paviršutiniška, jo ateities planams trūksta konkretumo, jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Taigi vis dar išliekant nepakankamiems nuteistojo konfliktų sprendimo įgūdžiams, kyla pagrįstų abejonių, ar jo impulsų konfrolė ne izoliacijos sąlygomis išliks pakankama, kad užtikrintų, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad nuteistasis nusikalto impulsyviai, teigia smurtą vartojęs ir grasinęs ji pavartoti dėl prarastos savikontrolės, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, juolab kad iš nuteistojo skundo galima daryti išvadą, jog jis kategoriškai neigia socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, pokalbį su specialiste, kas tik patvirtina, kad jo mąstymas ir elgesys iki šiol nėra koreguojamas išimtinai teigiama linkme.

13. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu, pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau jis, neturėdamas jokios profesinės kvalifikacijos, turėdamas 11 klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu jokios specialybės, kuri padidintų jo galimybes galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu įsidarbinti ir tokiu būdu užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, įgyti nesiekė, išreiškė ketinimus probacijos laikotarpiu užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kaip minėta, darbinė veikla tiek pataisos įstaigoje, tiek ir lygtinio paleidimo laikotarpiu, yra viena iš priemonių, užtikrinančių, kad nuteistasis savo tikslų sieks, o tuo pačiu ir konfliktines situacijas spręs, tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas iš esmės įtvirtinama ir BVK 125 straipsnio 8 dalyje. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu nėra.

14. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas D. V. skundą dėl Komisijos gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 91-274 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo D. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis