- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- Iv-369-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00011-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-12-06 įsakymą Nr. 20-TE-1043 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“;
2. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-12-07 įsakymą Nr. 20-TE-1047 „Dėl komisaro inspektoriaus V. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“;
3. Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atleisti pareiškėją V. B. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. pagrindu – jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5)nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p., 18 str. 1 d. 4 p., 18 str. 2 d. bei remdamasis 2011-11-29 Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 20-ĮV-35(RN), priėmė įsakymą Nr. 20-TE-1043, kuriuo panaikino jam leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2011-12-07, vadovaudamasis minėtu 2011-12-06 įsakymu ir Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p., priėmė įsakymą Nr. 20-TE-1047, kuriuo atleido jį iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas mano, kad 2011-12-06 ir 2011-12-07 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti. Aplinkybės, dėl kurių panaikintas leidimas pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra aiškios. Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime išaiškino, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti panaikintas tik nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių tolimesnis pareiškėjo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui ir tik papildomai patikrinus pareiškėjo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Atsakovas nenurodė nustatytų asmeninių ar dalykinių savybių, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėjas neneigia, kad buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 2 d. ir BK 183 str. 1 d.. Jo atleidimas iš vidaus tarnybos yra susietas su baudžiamąja byla, kuri yra pasibaigusi, nuosprendis įsiteisėjęs, o bauda sumokėta. 2011-11-22 atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. pagrindu išleisti jį į pensiją pačiam prašant, tačiau atsakovas organizavo pareiškėjo patikrinimą Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje ir to pasėkoje atėmė pareiškėjui specialiąją teisę, kurios turėjimas dėl pareiškėjo prašymo išleisti jį į pensiją tapo nereikalingu, ir atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. pagrindu. Taigi, tokiu būdu netenkino jo prašymo išleisti į pensiją. Pareiškėjas teigia, kad baudžiamoji byla neturi būti susijusi su jo išėjimu į pensiją. Pareiškėjas taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 2011-03-24 jam buvo surengta neeilinė atestacija, kurios metu buvo pateikta teigiama jo charakteristika, tačiau išvada - netinka eiti pareigas, nors iki tol buvo vienas geriausių darbuotojų, puikiai sutarė su vadovybe.
Atsiliepimas
Atsakovas – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 14-16) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas teisėtai bei pagrįstai. 2011-11-29 Kauno apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija, remiantis 2011-11-22 tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR5-679 išdėstytais motyvais, priėmė sprendimą (2011-11-29 protokolas Nr. 20-ĮV-35(RN)) siūlyti Kauno apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kuri žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo". Tai buvo padaryta dėl to, kad policijos pareigūnas (pareiškėjas), galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos, du kartus pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – Kauno apskrities VPK lėšas. Akcentavo, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, buvo nesąžiningas, naudojosi valstybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai, o asmeninei naudai gauti, kaltę pats pripažino atlygindamas turtinę žalą. Nusikalstamos veikos faktas įrodytas, o tai yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai, dėl to negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu, asmeninės ir dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos sudėtis įrodyta, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti Kauno pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo". Atsakovo atstovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas išleisti jį į pensiją savo paties prašymu, netenkintas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai pateikė tokį prašymą. Kada padaroma nusikalstama veika anksčiau nei pateikiamas prašymas atleisti iš tarnybos, pirmumo teisė teikiama atlikti tarnybiniam patikrinimui, todėl šiuo atveju ir buvo sušauktas Specialiosios ekspertų komisijos posėdis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2011-11-22 tarnybiniu pranešimu (b.l. 20) kreipėsi į Kauno apskrities VPK viršininką ir nurodė, jog Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje yra sustabdyta tarnybinio patikrinimo medžiaga (2011-05-05 reg. Nr. 20-G-4148) dėl policijos pareigūno (pareiškėjo) veiksmų. 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d. ir 183 str. 1 d.. Pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos magistralinių kelių priežiūros būrio vadu, 2011-04-04 ir 2011-04-15, pasinaudojęs tarnybine kortele, įsipylė benzino į savo asmeninį automobilį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos – kaltinamojo sutuoktinės atsakomybėn 1 metų laikotarpiui, o baudžiamoji byla nutraukta. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2010-02-13 Kauno apygardos teismas panaikino 2011-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – pareiškėjui atėmė teisę 3 metus dirbti valstybės tarnyboje bei paskyrė 910 Lt baudą (b.l. 26-29, 38-41, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Kauno apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija (toliau –Komisija) 2011-11-29 posėdyje (20011-11-29 protokolas Nr. 20-VĮ-35(RN) - buvo pateiktas tik teismo posėdžio metu teismo apžiūrai, kadangi įslaptintas) nutarė rekomenduoti Kauno apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjo leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p., 18 str. 1 d. 4 p. ir 18 str. 2 d., bei atsižvelgdamas į Komisijos 2011-11-29 posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 20-ĮV-35(RN)) ir į Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininko 2011-11-22 tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR5-679 (b.l. 20), Kauno apskrities VPK viršininkas 2011-12-06 įsakymu Nr. 20-TE-1043 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ panaikino leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b.l. 8). Taip pat, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. ir paminėtu 2011-12-06 įsakymu Nr. 20-TE-1043, Kauno apskrities VPK viršininkas 2011-12-07 įsakymu Nr. 20-TE-1047 (b.l. 9) atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2011-12-07(statutinį valstybės tarnautoją, B lygio 9 kategorijos).
Ginčo situacijoje reikšminga tai, kad darydamas galutines išvadas šioje administracinėje byloje, teismas privalo vadovautis nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).
Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas ginčija atsakovo - Kauno apskrities VPK 2011-12-06 įsakymą Nr. 20-TE-1043, kuriuo jam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir 2011-12-07 įsakymą Nr. 20-TE-1047, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos.
Iš skundžiamo 2011-12-07 įsakymo Nr. 20-TE-1047 matyti, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 17 p. pagrindu. Pagal šią teisės normą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Teismas pažymi, kad tokia pareiškėjo turėta specialioji teisė buvo panaikinta (buvo iš jo atimta) pareiškėjo taip pat skundžiamu atsakovo 2011-12-06 įsakymu Nr. 20-TE-1043. Todėl, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Statuto 53 str. 1 d. 17 p. taikymo ypatumą, kuris turi šios teisės normos taikymo tiesiogines sąsajas su atitinkamos specialiosios teisės praradimu, konstatuotina, kad pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas dėl atsakovo 2011-12-06 įsakymo Nr. 20-TE-1043 panaikinimo. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – dėl atsakovo 2011-12-07 įsakymo Nr. 20-TE-1047 panaikinimo laikytinas išvestiniu iš teismo įvardyto pagrindinio reikalavimo. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra paminėto leidimo (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo pagrinde reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymo) 16 ir 18 str. nuostatomis. Pagal šio Įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio Įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. - panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Iš šios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes (LVAT 2011-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -3779/2011 ir kt.). Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime taip pat imperatyviai pabrėžė, kad valstybė turi pareigą garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, o su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, kitiems svarbiems valstybės interesams. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, eidamas pareigas vidaus tarnyboje, buvo statutinis valstybės tarnautojas. a apibrėžia, kad valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi, net nevertinant pareiškėjo veiksmų baudžiamosios atsakomybės kontekste, o vertinant tik tai, kad jis pats atliko neteisėtus veiksmus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir tuo siekdamas asmeninės naudos, pasinaudojo tarnybine degalų kortele bei į savo asmeninį automobilį pylė kurą. Įvertinus faktines aplinkybes, jog pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, atliko priešingus teisei veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, vien tai buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis veikė priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką (ABTĮ 57 str.).
Iš teismui pateiktų įrodymų visumos matyti, kad faktinė situacija, dėl kurios pagal Komisijos išvadą (Įstatymo 13 str. 1 d. 2 p. taikymo prasme - siūlymą paslapčių subjekto vadovui) pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir toliau dirbti su įslaptinta informacija, buvo nustatyta pareiškėjo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, 2010-02-13 Kauno apygardos teismo nuosprendis). Teismas pažymi, kad šis galutinis Kauno apygardos teismo nuosprendis įtvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Toks asmuo oficialiai apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu nusikalstamos veikos padarymu. Pareiškėjas faktinių aplinkybių neneigia, jis pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką. Vertindamas šiuos faktus Įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. taikymo požiūriu, teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais ir padaryta išvada, kad toks pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, neatsakingumą, nepatikimumą, dėl to jis negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jo asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. To visiškai pakanka pripažinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2011-12-06 įsakymą Nr. 20-TE-1043 pagrįstu bei teisėtu (ABTĮ 57 str.).
Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. įtvirtintą teisės normą, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (2010-06-08 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010-10-04 LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant (atimant) pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio Įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 str. 2 d.). Bylos įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas ėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos magistralinių kelių priežiūros būrio vado pareigas. Pagal pareiškėjo užimamos Pareigybės aprašymą (b.l. 33-34) nustatytas specialusis reikalavimas šiai pareigybei 6.6 p. (b.l. 33), o tai reiškia, jog valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad atsakovo įsakymas dėl specialiosios teisės pareiškėjui panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, pareiškėjui panaikinus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p., 2011-12-07 įsakymu Nr. 20-TE-1047 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (ABTĮ 57 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-12-06 įsakymas Nr. 20-TE-1043 turi būti vertinamas sistemiškai su 2011-12-07 įsakymu Nr. 20-TE-1047 bei Komisijos 2011-11-29 protokolu Nr. 20-ĮV-35(RN), tačiau jis nėra išslaptintas ir pareiškėjui žinomas tik tiek, kiek pateikta informacijos 2011-12-28 Kauno apskrities VPK rašte Nr. 20-S-4615. Skundžiamo 2011-12-06 įsakymo teisinis pagrindas nurodytas pačiame įsakyme - t. y. jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. ir 18 str. 1 d. 4 p. Ginčijamo 2011-12-07 įsakymo Nr. 20-TE-1047 teisinis pagrindas taip pat nurodytas pačiame įsakyme - t. y. jis buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p.. Taigi akivaizdu, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Pareiškėjas akcentavo, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su Komisijos posėdžio protokolo turiniu, tačiau teismas pabrėžia, kad tai nėra pakankamas pagrindas jo skundo tenkinimui (individualių administracinių aktų panaikinimui). Išklausius pareiškėją ir įvertinus kitus bylos įrodymus, matyti, kad Komisijos siūlymas ir tokio siūlymo pagrindas objektyviai buvo žinomi (padarytas nusikaltimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis). Atsižvelgiant į minėto protokolo slaptą pobūdį, pastarųjų aplinkybių konstatavimas teismo sprendime taip pat turi būti siejamas ir su ABTĮ 57 str. 3 d. taikymu. ABTĮ 57 str. 3 d. nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie nebus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės normos konstrukcija duoda pagrindą išvadai, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai ne visais atvejais negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie nebus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjo panaudota sąvoka ,,paprastai“ rodo, kad gali būti tokie atvejai, kai minėti slapti duomenys gali būti laikomi įrodymais ir, tuo pačiu, teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, numatytas ABTĮ 57 str. 6 d. Sutinkamai su ABTĮ 57 str. 3 d. nuostatomis, įstatymų leidėjas numatė, kad tam tikrais atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, net jeigu jie nėra išslaptinti – t.y. draudimas proceso metu remtis duomenimis, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, nėra absoliutus (LVAT 2005-11-22 nutartis byloje Nr. A-1413/2005, 2006-06-13 nutartis byloje Nr. A-932/2006, 2008-10-06 nutartis byloje nr. A525-224/2008, 2008-07-11 nutartis byloje A63-1338/2008, 2008-05-20 nutartis byloje Nr. A143-803/2008, 2008-11-17 nutartis byloje Nr. A442-1859/2008, 2009-10-08 nutartis byloje Nr. A822-326/2009 ir kt.). Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių taip pat suformulavo aktualias šių klausimų sprendimo nuostatas ABTĮ 57 str. 3 d. kontekste. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visais atvejais būtina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, konstitucinės sampratos. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka - iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas, kaip jau buvo paminėta, nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybių visetą. Teismui pateikti duomenys patvirtina neginčijamą išvadą, kad dalis informacijos, kurios pagrindu pareiškėjui buvo atimta speciali teisė, Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta ir pagal savo pobūdį yra slapta. Teismas taip pat konstatuoja, jog dalis informacijos, kurios pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, nėra slapta ir ji pareiškėjui žinoma bei su ja jis turėjo realią galimybę susipažinti proceso eigoje. Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, taip pat ir į ABTĮ 57 str. reikalavimus, darytina išvada, jog tokia informacija turi būti laikoma įrodymų administracinėje byloje šaltiniu.
Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2011-11-22 prašymą išleisti jį į pensiją pačiam prašant nuo 2011-11-28 (b.l. 7). Pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti atleistas iš tarnybos kitu pagrindu - t.y. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją). Atsakovas, įvertindamas tai, jog 2011-04-04 ir 2011-04-15 pareiškėjas padarė tyčines nusikalstamas veikas - pasinaudojo tarnybine kortele ir įsipylė kuro į asmeninį automobilį ir tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekė asmeninės naudos, šio pareiškėjo prašymo nepatenkino pagrįstai (ABTĮ 57 str.). Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005. Joje konstatuota, kad nustatytų reikšmingų tarnybiniams santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Anksčiau laiko prasme vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjo padarytas poelgis, kuriuo jis šiurkščiai diskreditavo, akivaizdžiai sumenkino policijos įvaizdį, prestižą visuomenėje. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, aiškindamas konstitucinį proporcingumo principą, yra pabrėžęs, jog nustatant teisinius apribojimus už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo nuomone, vertinant Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą konstitucinio proporcingumo principo įgyvendinimo aspektu, galima teigti, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 17 p. numatytu pagrindu (jei įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) nepažeidžia proporcingumo principo ir šiuo atveju yra taikytinas. Todėl taikant normų konkurencijos taisykles, atsižvelgiant į paminėtą proporcingumo principą, konstatuotina, jog pareiškėjo atleidimas Statuto 53 str. 1 d. 17 p. numatytu pagrindu yra teisėtas. Šioje byloje pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjo elgesys, kuris pagrįstai įvertintas kaip tyčinis nusikaltimas. Teismas konstatuoja, kad tokie pareiškėjo kaip policijos pareigūno, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno statusu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu. Specialiosios teisės atėmimas yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, taikytinas ne tarnybinių nuobaudų skyrimui nustatytais teisiniais pagrindais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2011-12-06 įsakymas Nr. 20-TE-1043 ir 2011-12-07 įsakymas Nr. 20-TE-1047 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nenaikintini ir nekeistini (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Atmetus kaip nepagrįstą skundo reikalavimą dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovą priimti įsakymą atleisti pareiškėją iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos magistralinių kelių priežiūros būrio vado pareigų, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 12 p., todėl šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.