Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji J. D. 2017-01-28 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo šeimos nare - motina A. D. D. metu, tyčia sudavė kumščiu du kartus jai į galvą, ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. D. D. fizinį skausmą.

Be to, ji 2014 metų sausio-vasario mėn., vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė du kartus savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui B. K., gim. (duomenys neskelbtini) į galvą ir taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam B. K. fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. D. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvendama su motina A. D. D. nuolat konfliktuodavo. 2017-01-28 d., galėjo būti apie 11.00 val., ji nuėjo į virtuvę pasidaryti pusryčius, tarp jo ir motinos kilo konfliktas dėl dujų naudojimo, dėl pinigų. Konflikto metu ji atliko motinos atžvilgiu kaltinime numatytus veiksmus, t. y. sudavė kumščiu du kartus motinai į galvą.

2014 m. sausio-vasario mėnesio įvykio su savo sūnumi B. K. nelabai pamena. Buvo atvejis kažkada, gali būti kaltinime nurodytu metu, kai ji ranka nestipriai ir neskaudžiai pliaukštelėjo sūnui, t. y. atliko kaltinime numatytus veiksmus. Vaikas neverkė, nesakė, kad skauda, todėl negalvojo, kad padarė kokį nors teisės pažeidimą, tai atrodė smulkmena. Sūnus gyvena su močiute, tačiau ji su vaiku sutaria gerai, vaikas draugiškas, nelinkęs meluoti. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, nukentėjusioji ir nepilnamečio atstovė jai atleido prašo bylą nutraukti, o ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamosios, jos gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Dėl 2017-01-28 fizinio skausmo sukėlimo motinos atžvilgiu kaltė įrodyta:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur nurodyta, kad pareiškėja A. D. D.parodė, kad 2017-11-28, apie 11.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos dukra J. D. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir sudavė jai du smūgius ranka į galvą, kurių metu juto fizinį skausmą. Apžiūrėta įvykio vieta (t.1, b. l. 10-16);

tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kur nurodyta, kad J. D. savo motinai sudavė du smūgius ranka į galvą (t.1, b. l. 19-22);

pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, kuriame nurodyta, kad A. D. D. galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje (t.1, b. l. 23);

policijos suvestinių išrašais (t.1, b. l. 25-27);

nukentėjusiosios A. D. D. apklausos protokolais, kur ji parodė, kad 2017-11-28, apie 11.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos dukra J. D. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir sudavė jai du smūgius ranka į galvą, kurių metu juto fizinį skausmą. Santykiai su dukra J. D. yra labai konfliktiški (t.1, b. l. 32-41);

2017-01-30 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G254/2017(02), kurioje nurodyta, kad A. D. D. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Ir be matomų išorinių sužalojimo požymių kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 45);

2017-02-01 įsakymu dėl laikinosios globos nustatymo, iš kurio matyti, kad nuo 2017-01-30 B. K. globėja paskirta A. D. D.(t. 1, b. l. 51);

nepilnamečio liudytojo B. K. apklausos protokolu, kur jis apklaustas 2017-02-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad prieš mėnesį mama trenkė močiutei du kartus per galvą (t. 1, b. l. 51);

liudytojo N. D. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad sesuo J. dažnai namuose sukelia konfliktus, reiškia pretenzijas motinai, priekaištauja. Mama konfliktų nepradeda, neprovokuoja, visą laiką tyli, stengiasi neužkliūti J.. J. dažnai kelia ranką prieš motiną, tačiau motina niekur nesikreipdavo, atleisdavo jai, pagailėdavo nenorėjo viešinti viso to. 2017-01-28 d., apie 10.00 val., jis išėjo, namuose liko J., motina ir B., kai išėjo, namuose buvo ramu, niekas nekonfliktavo. Sugrįžo apie 12.00 val., motina viena buvo virtuvėje, matė, kad ji buvo verkusi, užtinęs, paburkęs veidas. Vakare, apie 18.00 val., girdėjo kaip motina telefonu kalbėdama su drauge jai sakė, kad Jurgita ją mušė ( t.1, b. l. 71-73);

liudytojos Z. P. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad yra A. D. D. kaimynė ir buvusi bendradarbė, apie ją atsiliepia tik teigiamai, tai nekonfliktiškas žmogus, sąžininga, drausminga, geranoriška, labai korektiška, paslaugi. 2017 m. sausio 28 d., apie 21 val. telefonu nukentėjusioji jai pasakė, kad dukra nuo ryto ją keikia, rėkia ir sudavė jai į galvą rankomis keletą kartų. Pasakodama D. verkė, matėsi, kad jai buvo skaudu ( t.1, b. l. 83-87);

liudytojos B. Š. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad kaimynė A. D. D. yra normali, draugiška, darbšti moteris, visiškai nekonfliktiška, tačiau nesutaria ir konfliktuoja su dukra J.. 2017-01-28 d. įvykio nematė, tačiau kaimynė J. M. jai pasakojo, kad jai D. sakė, kad J. mušė ją per galvą, o vėliau ir pati D. pasakė, kad jos dukra sudavė jai į galvą namuose (t.1, b. l. 91-92);

liudytojos J. M. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad A. yra nekonfliktiška, tyli, rami. 2017 m. sausio mėnesį kaimynė A. D. D. atėjo į jos namus verkdama ir pasiskundė, kad dukra ją stumdė, mušė, ji patarė kviesti policiją ( t.1, b. l. 95-98);

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečio sūnaus atžvilgiu kaltė įrodyta:

nepilnamečio liudytojo B. K. apklausos protokolu, kur jis apklaustas 2017-02-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad mama yra pliaukštelėjusi jam per galvą ranka salione, kiek kartų – nepamena, tada ne labai skaudėjo. Pliaukšteli mama jam, kai nesiseka mokslai. Mamos sunkus charakteris. Pykčius dažniausiai išprovokuoja mama ( t.1 , b.l. 64-66).

nukentėjusiojo atstovės A. D. D. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad ji yra paskirta vaiko globėja. Dukros J. D. santykiai su sūnumi B. K. yra konfliktiški. Sūnus N. yra matęs, kaip ji sudavė vaikui per galvą, kad jis nesupranta matematikos ( t.1 , b. l. 32-34).

liudytojo N. D. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2014 metais, žiemą, vakare, kai Benas ruošė pamokas svetainėje, pirmame aukšte ir negalėjo išspręsti kažkokių pratybų, matė, kaip Jurgita du kartus delnu smogė jam į galvą, į pakaušio sritį, stovėdama šalia jo ir palinkusi prie jo, vaikas pradėjo verkti, kūkčioti, sakyti kad jam nesigauna spręsti, kad nesupranta ( t.1 , b. l. 72).

liudytojos V. D. apklausoso protokolu, kur ji parodė, kad yra B. K. klasės auklėtoja. B. niekuo nesiskųsdavo, niekada nėra sakęs, kad jis mušamas namuose savo motinos, jokių įtarimų nėra kilę. Vaikas uždaroko būdo, atrodo kaip įbaugintas, bijo bendrauti tiesiai, jautrus, jautriai reaguoja į mokytojų pastabas. Jai žinoma, kad kitų mokinių tėvai nenorėdavo bendrauti su D.. Nepažįsta B. močiutės, apie ją nėra girdėjusi (t.1, b. l. 79-80);

liudytojos B. Š. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad kaimynė A. D. D. ne kartą pasakojo jai, kad nesutaria su suaugusia dukra J., tai tęsiasi jau ne vienerius metus, kad anūką J. nuteikinėja prieš D., kad jis su ja nebendrautų, J. vaiko akivaizdoje vadina kaimynę visokiais žodžiais. Kaimynė sakė, kad J. ištisai rėkia ant vaiko dėl įvairių priežasčių ( t.1, b.l. 91-92).

2018-01-08 susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamoji su nukentėjusiąją ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstove susitaikė, kaltinamoji nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, civilinio ieškinio nėra.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narius – motiną ir mažametį vaiką, panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiems sukeldama fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (BK 11 str.), neteista (2 t. b.l. 76-77), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 78), Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabinete lankėsi. Dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti procesiniuose veiksmuose (2 t., b. l. 85, 64-71). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji gailisi padariusi šias nusikalstamas veikas, kad kritiškai įvertino savo padarytas veikas, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji padariusi nusikaltimus prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovės, su jais susitaikė, nukentėjusioji ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovė atleido kaltinamajai ir prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Kaltinamoji anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleista nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., BK 72² str. kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinio ieškinio –nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nėra.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (1 t., b. l. 141142, 2 t., b. l. 7-8).

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.) – atleisti, remiantis LR BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., BK 72² str. J. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.