Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-1261-153/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-15
Bylos Nr.
2-1261-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
UAB“Melesta“
Atsakovas
UAB“Saprega“
Civilinė byla Nr. 2-1261-153/2008;

procesinio dokumento kategorija 35.3.6, 37, 44.5.1, 45.3, 116.1, 116.4;(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 15 d.

KaunasKauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovės UAB“Melesta“ atstovui advokatui E.O.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Melesta“ ieškinį atsakovei UAB“Saprega“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės UAB“Melesta“ atstovas teismo posėdyje prašė priteisti iš atsakovės UAB“Saprega“ 223 654,58 Lt skolos, 29 107,77 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo 223 654,58 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 368,00 Lt žyminį mokestį ir 3 540,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, byloje priimti galutinį sprendimą, preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovės UAB“Saprega“ atstovas į posėdį neatvyko, atsiuntė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atsakovės atstovui nedalyvaujant, prašė priteisti iš atsakovės 223 654,58 Lt įsiskolinimą, sumažinti delspinigius nuo 0,2 % iki 0,02% ir priteisti iš atsakovės įmonės 2 910,77 Lt delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini.

Ieškovės UAB“Melesta“ atstovas nurodė, kad šalys 2001-12-28 sudarė pardavimo sutartį Nr.P-002/76, kuria ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo teikti produkciją, o atsakovas (pirkėjas) produkciją priimti ir už ją sumokėti. 2007-02-08 šalys ir UAB“Hansa Lizingas“ sudarė faktoringo sutartį Nr.52132/2, pagal kurią buvo vykdomas šalių atsiskaitymas pagal 2001-12-28 pardavimo sutartį Nr.P-002/76. Atsakovei pagal 2001-12-28 pardavimo sutartį Nr.P-002/76 buvo pateikta produkcijos už 248 654,58 Lt, išrašytos sąskaitos KLA000016704, KLA000016737, KLA000016819, KLA000016899, KLA000016954. Atsakovei padengus tik dalį įsiskolinimo, UAB“Hanza Lizingas“ 2008-06-16 Perleistų reikalavimų grąžinimo aktu ieškovui perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą, kuri pagal PVM sąskaitas faktūras sudaro 223 654,58 Lt. Ieškovei kartu perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės, tarp jų ir teisė reikalauti sumokėti delspinigius pagal faktoringo sutartį. Ieškovės atstovas nesutiko su atsakovės prašymu dėl delspinigių sumažinimo, kadangi atsakovė nevykdė pareigos padengti įsiskolinimą, iki šiol ieškovei nesumokėjo. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos teismų nutartys negali būti taikomos šioje byloje, kadangi dėl infliacijos nuvertėjo ieškovei nesumokėti pinigai.

Kauno apygardos teismas 2008-07-17 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB“Melesta“ iš atsakovės UAB“Saprega“ 223 654,58 Lt skolos, 29 107,77 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-17) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 368,00 Lt žyminį mokestį, 2 409,60 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, ieškovei UAB“Melesta“. Taip pat, iš atsakovės UAB“Saprega“ teismas priteisė 13,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių pardavimo sutarties pagrindu susiklostė didmeninės prekybos pirkimo-pardavimo prievoliniai santykiai (CK 6.305, 6.371 str.), o faktoringo sutarties pagrindu tarp ieškovės, atsakovės ir UAB“Hansa Lizingas“ susiklostė atsiskaitymo prievoliniai teisiniai santykiai už pateiktą produkciją pagal pardavimo sutartį (CK 6.903 str.). Pagal CK 6.305 str. 1 d. ir pardavimo sutarties 1.2 p. atsakovė įsipareigojo laiku sumokėti už pateiktą produkciją. Iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl atsakovė, remiantis CK 6.256 str. 1 d., įgauna prievolę sumokėti atsiradusią skolą ir netesybas, kurių dydis buvo nustatytas 2001-12-28 pardavimo sutarties Nr.P-002/76 4.1p. (b.l.9) ir faktoringo sutarties 5 p. (CK 6.258 str. 2 d.). Perleistų reikalavimų grąžinimo aktu UAB“Hansa Lizingas“ grąžino 2008-06-16 ieškovei reikalavimą (248 654,58 Lt) į atsakovės skolą pagal minėtas neapmokėtas sąskaitas faktūras. Todėl pagal CK 6.101 str. 2 d. ieškovei taip pat perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Ieškovė įgijo teisę į pagal Faktoringo sutarties 5 p. nustatytų delspinigių išieškojimą iš atsakovės už laiku neapmokėtas sąskaitas. Už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras iki ieškinio surašymo dienos (2008-06-30) delspinigiai (0,2%) sudaro: 2008-01-17 KLA000016704 – skola 38 681,56 Lt (2008-06-10 sumokėta 25 000 Lt), turėjo sumokėti 2008-04-16, pradelsta 75 d., delspinigiai 5 802,23 Lt (38 681,56x75x0,2%); 2008-01-22 KLA000016737 – skola 38 579,38 Lt, turėjo sumokėti 2008-04-21, pradelsta 70 d., delspinigiai 5 401,11 Lt (38 579,38x70x0,2%); 2008-01-28 KLA000016819 – skola 52 912,94 Lt, turėjo sumokėti 2008-04-28, pradelsta 73 d., delspinigiai 7 725,28 Lt (52 912,94x73x0,2%); 2008-02-04 KLA000016899 – skola 41 624,89 Lt, turėjo sumokėti 2008-05-06, pradelsta 55 d., delspinigiai 4 578,73 Lt (41 624,89x55x0,2%); 2008-02-07 KLA000016954 – skola 51 855,81 Lt, turėjo sumokėti 2008-05-07 pradelsta 54 d., delspinigiai 5 600,42 Lt (51 855,81x54x0,2%).

Atsakovė iš esmės neginčija skolos dydžio (248 654,58 Lt.), tačiau nesutinka dėl 29 107,77 Lt delspinigių priteisimo, kadangi atsakovės manymu, delspinigiai apskaičiuoti neteisingai, pažeidžiant Sutarties 4.1 p. 0,2 % delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną yra aiškiai per dideli, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl turi būti mažinami vadovaujantis teismų praktika (2005-12-21 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005; 2002-05-13 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002). Netesybos atlieka kompensavimo funkciją, kompensuoja patirtus kreditoriaus nuostolius. Dėl laiku nesumokėto įsiskolinimo ieškovė nuostolių nepatyrė ir negalėjo patirti, kadangi pagrindinė prievolė, kurios atsakovė per nustatytą terminą neįvykdė, yra piniginė prievolė, todėl minimaliais ieškovės nuostoliais yra pripažintini nuostoliai, atitinkantys CK 6.210 str. 2 d. nustatytas 6 % dydžio metinės palūkanas (LAT 2006-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-324/2006; 2005-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-552/2005). Tačiau su šiais atsakovės motyvais visiškai sutikti negalima dėl šių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. lapkričio 19d. nutartyje Nr. 3k-3-503/2007 išaiškinta, kad praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimti sprendimai dėl jų dydžio nustatymo (pvz. 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070, 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316). Iš jų galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Ši išvada anaiptol nereiškia, jog yra suformuota Lietuvos teismų praktika, kad mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Šias nuostatas atitinka Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų balansą, jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du:

1) jeigu netesybos neprotingai didelės;

2) jeigu įvykdyta dalis prievolės.

Bylos medžiaga įrodyta, kad pagal 2001-12-28 sudarytą pardavimo sutartį Nr.P-002/76 ieškovė UAB“Melesta“ įsipareigojo teikti sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovei UAB“Saprega“ metalo produkciją, o atsakovė ją priimti ir už ją laiku sumokėti. 2007-02-08 susitarimu tarp šalių ir UAB“Hansa Lizingas“ dėl faktoringo sutarties Nr.52132/2 vykdymo tarp faktoriaus UAB“Hansa Lizingas“ ir pardavėjo bei dėl pardavimo sutarties Nr. P-002/76 tarp pardavėjo ir pirkėjo, nustatyta tokia atsiskaitymo tvarka: pirkėjas privalo apmokėti sąskaitą per 90 d. UAB“Hansa Lizingas“, laiku neatsiskaičius moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos faktoriui UAB“Hansa Lizingas“ (4 p., 5 p.). Ieškovė išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas faktūras už pateiktas prekes : 2008-01-17 KLA000016704 - 63 681,56 Lt, 2008-01-22 KLA000016737 – 38 579,38 Lt, 2008-01-28 KLA000016819 – 52 912,94 Lt, 2008-02-04 KLA000016899 – 41 624,89 Lt, 2008-02-07 KLA000016954 – 51 855,81 Lt. Kad pagal šias sąskaitas produkcija atsakovei buvo pateikta, patvirtina atsakovės atstovo parašas sąskaitoje. Išrašas iš faktoriaus banko sąskaitos rodo, kad atsakovė 2008-06-10 pagal sąskaitą KLA000016704 pervedė 25 000 Lt. Vėliau, 2008-06-17, ieškovė pakartotinai raginimu Nr.01-95 pasiūlė atsakovei sumokėti skolą iki 2008-06-25, tačiau atsakovė skolos nemokėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad mažinamos netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304). Tai reiškia, kad netesybos nebūtinai turi būti mažinamos iki palūkanų dydžio ar priteisiamos sutartinių netesybų dydžiu. Nurodytoje nutartyje, taip pat kitose kasacinio teismo nutartyse pasisakoma, kad praktika dėl konkrečių netesybų dydžių formuojama atsižvelgiant į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad galima būtų nustatyti konkretų priteisiamų netesybų tarifą.

Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės leidžia daryti išvadą, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, ar kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ar protingai naudojasi nuožiūros teise.

Atsakovė sumokėjo labai mažą skolos dalį (25 000,00 Lt), o vėliau mokėjimą nutraukė. Teismas sutinka su ieškovės atstovo motyvais, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas netenka dalies pajamų, kadangi lėšos nuvertėja dėl infliacijos. Atsakovė, prašydama mažinti delspinigius, nenurodo jokių konkrečių terminų, per kuriuos galės sumokėti skolą. Atsakovės motyvai, kad negali atsiskaityti su ieškovu dėl atsakovės įmonės skolininkų nemokumo, patvirtina, kad atsakovės mokumas priklauso nuo trečiųjų asmenų- atsakovės įmonės skolininkų mokumo. Todėl terminas, per kurį atsakovė numato sumokėti skolą ieškovui, yra abstraktus. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad sutartinės netesybos yra tinkamo dydžio ir neturi būti mažinamos, kadangi ieškovės interesai bent iš dalies užtikrinti sutartinėmis palūkanomis, kurios esamojoje situacijoje yra protingos (CK 1.5 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str., ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (3 368,00 Lt) priteistinas iš atsakovės, o išlaidos (b.l.2), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (32,60 Lt.) išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 93 str. 1 d. 96 str.1 d.).

Ieškovė prašomą priteisti išlaidų teisinei pagalbai apmokėti sumą (3 540,00 Lt) grindžia mokėjimo nurodymu Nr.578, 2008-06-28 išrašu Nr.8/123 iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p., nustatytas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio surašymą yra 2 400 Lt (3x800 MMA (MMA 800 Lt nuo 2008-01-01 patvirtintas LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr.1368)). Iš ieškinio priedų matyti, kad advokatas pateikė užklausimą VĮ Registrų centrui dėl duomenų apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, todėl pagal rekomendacijų 8.17 p. maksimalus užmokesčio dydis už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus yra 9,60 Lt (0,012x800). Be to, pateikus byloje prieštaravimus, ieškovės atstovas surašė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus (b.l.82-84) ir atstovavo ieškovės interesus teismo posėdyje, o tai yra pagrindas padidinti atstovavimo išlaidas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, 3 400 Lt laikytini pagrįsta ir būtina ieškovės išlaidomis dėl teisinės pagalbos, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.) ir, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., priteistina suma iš atsakovės ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., 430 str. 6 d. teismas

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB“Melesta“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) iš atsakovės UAB“Saprega“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) ) 223 654,58 Lt (du šimtus dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 58 ct) skolos, 29 107,77 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius vieną šimtą septynis litus 77 ct) delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-07-17) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 368,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) žyminį mokestį, 3 400,00 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus ) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB“Saprega“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) ) 32,60 Lt (trisdešimt du, šešiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei..

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. (2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) ir 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimis taikytas atsakovei UAB“Saprega“ (įm.k. (duomenys neskelbtini)) laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos Apeliaciniam teismui.

Teisėja Galina Blaževič