- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 1-3115-270/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00852-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti L. P. įmonėje virėja, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:
1. 2012-05-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Bauda sumokėta;
2. 2012-07-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nėra įsisiję su darbu,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji 2013 m. gegužės 16 d. apie 00:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 0,99 ‰ girtumas), kilusio konflikto su seserimi R. O. metu, sugriebusi nukentėjusiąją R. O. už plaukų, ištempė į koridorių, po ko kambaryje dešinės rankos kumščiu sudavė tris kartus nukentėjusiajai R. O. į galvos sritį, kompiuterio maitinimo laidu sudavė penkis kartus nukentėjusiajai R. O. į nugaros sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai R. O. fizinį skausmą ir padarydama nukentėjusiajai R. O. poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, abiejuose žastuose, dešiniajame dilbyje, dalinį 2-ojo viršutinio danties dešinėje pusėje vainiko lūžimą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. O. nežymiai sutrikdydama sveikatą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji G. V. parodė, kad ankstesnėje apklausoje ji kalta neprisipažino, kad 2013-05-16 apie vidurnaktį, kilus konfliktui, sumušė savo sesę R. O. , nes tikėjosi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apklausta 2013-09-05 ji kalta pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2013-05-16, apie vidurnaktį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama išgėrusi du butelius alaus, ji užėjo į sesės R. O. kambarį ir paklausė, kada jai bus grąžintas telefonas, kurį pasiėmė sesės sugyventinis R. M. . Sesuo dar nemiegojo, sėdėjo prie stalo. Bendraujant tarp jų kilo konfliktas, nes ji norėjo būtent savo telefono ir nesutiko su sesės siūlymu jį atpirkti. Visų aplinkybių ji nelabai prisimena, nes buvo išgėrusi. Ji labai supyko, kad sesuo užstoja savo sugyventinį, jį dengia, ir ketina už savo lėšas pirkti jai telefoną. Sesuo moka „protingai“ atsakyti iš išsisukti iš bet kokos situacijos. Jai tai nepatiko ir ji, nesusitvardžiusi, abejomis rankomis sugriebė sesei už plaukų ir purtydama ištempė iš kambario į koridorių. Koridoriuje ji sesę paleido, po ko sesuo įbėgo į senelės E. A. kambarį. Ji taip pat užėjo į senelės kambarį ir iš R. atėmė rankose laikytus du mobiliojo ryšio telefonus. Jos šaukė viena ant kitos. Senelė bandė jas ginti. Senelei stovint šalia, ji dešinės rankos kumščiu ėmė daužyti sesei į veidą. Galimai trenkė sesei apie 3-5 kartus kumščiu. Nežino, kodėl ją buvo apėmęs toks pyktis. Po to kažkaip konfliktas aprimo ir ji išėjo į koridorių, o vėliau į savo kambarį. Po kurio laiko išgirdo, kad R. bando atidaryti buto duris. Matyt, sesuo norėjo įleisti policijos pareigūnus. Neatsimena, kaip jos rankose atsirado maitinimo laidas. Ji laidu pradėjo mušti koridoriuje buvusią sesę R., jai pataikydama į nugaros sritį. Galimai sudavė apie 5 kartus. Sesuo vėl nubėgo ir užsirakino močiutės kambaryje. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai beldėsi ir skambino į duris, bet ji neatidarė ir nuėjo į savo kambarį. Netrukus pareigūnai pateko į butą. Pareigūnai ją ir sesę pristatė į policijos komisariatą, kur ji neigė, kad mušė sesę. Santykiai su sese po šio įvykio buvo įtempti, jos nebendravo. Rugsėjo mėnesį pradėjo gailėtis dėl savo poelgio ir nutarė atsiprašyti sesės. Taip ir pasielgė. Šiuo metu su sese susitaikė ir sesuo jai atleido ( b.l. 44, 45 ).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. O. parodė, kad 2013-05-16 00.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos sesuo G. V. sukėlė konfliktą. Pradėjo konfliktuoti dėl jos sugyventiniui R. M. , kuris šiuo metu išvyko į Vokietiją dirbti, paskolinto telefono „Nokia“. Ji pasakė, kad nupirks sesei tokį patį telefoną, tačiau sesuo atsakė, kad jai netinka ir sudavė kumščiu jai per galvą, tuo sukeldama fizinį skausmą, ir, paėmusi už plaukų, pradėjo tampyti koridoriuje. Ji įbėgo į močiutės E. A. kambarį ir bandė paskambinti policijai, tačiau sesuo toliau ją puolė ir sudavė į veidą, dėl ko akinių rėmas apdraskė jai nosį. Sesuo atėmė iš jos jos darbinį telefoną „Nokia“. Jos močiutė išvarė ją iš kambario ir uždarė duris. Ji paskambino 112 iš kito savo mobiliojo ryšio telefono ir iškvietė policiją. Pmatė pro langą atvažiavusius pareigūnus ir ėjo atidaryti buto durų. Tuo metu sesuo G. ištraukė jos kompiuterio maitinimo laidą ir apie penkis kartus sudavė jai per nugarą, neleido atidaryti durų. Ji užsirakino pas močiutę kambaryje. Jai paskambino iš Bendrojo pagalbos centro ir klausė, ar kviesti ugniagesius. Išgirdusi tai G. nuėjo į savo kambarį ir apsimetė, kad ji jau miega. Kai ji atidarė duris pareigūnams, sesuo pasakė, kad nieko nebuvo ir ji viską išsigalvojo. ( b.l. 17 ).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. O. parodė, kad minėtas trijų kambarių butas nuosavybės teise priklauso senelei E. A. . Gyvena keturiese, ji, senelė ir sesuo su savo mažamečiu vaiku T. V. . Kiekvienas turi po savo kambarį. Su seserimi santykiai yra blogi, nuolat kyla ne tik žodiniai konfliktai, bet ir smurtas. Galimai sesei būna pykčio priepuoliai, ji tampa neprognozuojama ir agresyvi. Dažnai sesuo naudojo smurtą jos atžvilgiu. Ji bijo G., nuolat gyvena baimėje. Jai atrodo, policiją dėl neleistino sesers elgesio, kuomet ji ją mušė, ji kvietė 3-4 kartus. Paskutinį kartą (neskaitant 2013-05-16 įvykio) smurtą prieš ją sesuo panaudojo 2012 m. pavasarį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Papildomai nori paminėti apie 2013-05-16 vidurnaktį (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvykusį konfliktą su sese G. V. , kurio metu sesuo panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Šis konfliktas įvyko dėl sesei priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kurį netyčia paėmė jos sugyventinis R. M. , išvykdamas į Vokietiją. Kaip minėjo, galimai apie 00:02 val., sesuo G., užėjusi į jos kambarį, paklausė, kada jai bus grąžintas telefonas. Ji, sėdėdama prie stalo, atsakė, kad rado telefoną parduotuvėje ir jai atpirks. Sesuo atsakė, kad jai netinka. Kilo žodinis konfliktas, ji su seserimi kalbėjo ramiu tonu, o sesuo ant jos šaukė. Staiga sesuo, stovėdama šalia jos, trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai į galvos sritį, po ko abejomis rankomis griebė už plaukų ir purtydama ištempė ją iš kambario į koridorių. Koridoriuje sesuo paleido jos plaukus ir ji įbėgo į senelės kambarį. Į senelės kambarį įbėgo ir sesuo, kuri vėl ją puolė. Sesuo atėmė iš jos abu jos rankose laikytus mobiliojo ryšio telefonus, bet vieną telefoną grumiantis su sese jai pavyko atimti. Močiutė bandė ją užstoti, stovėjo tarp jų. Tuomet sesuo per močiutę ėmė ją dešinės rankos kumščiu daužyti ir pataikė jai į galvos sritį. Sesuo kumščiu jai sudavė daugiau nei 5 kartus, pataikė kelis, galimai 3 kartus į veidą ir į galvos sritį. Tiksliai kiek smūgių sudavė, ji neatsimena, nes buvo išsigandusi. Atsimena, kad jai kliuvo kumščiu į akinių rėmelį, kuris apdraskė jai nosį ir ėmė bėgti kraujas. Močiutei pavyko išvaryti G. iš kambario į koridorių ir jos užsirakino kambaryje. Tuomet ji iš savo telefono paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie konfliktą ir būtiną pagalbą. Po kokių 10 minučių pro langą pamatė atvykusius policijos pareigūnus, pro langą ji surėkė jiems laiptinės kodą ir išėjo į koridorių, bandė atrakinti buto duris. Jai bandant atrakinti duris, iš jos kambario išėjo sesuo G., kuri laikė rankoje kompiuterio maitinimo laidą ir, priėjusi prie jos, sudavė laidu apie penkis kartus jai per rankas ir nugarą. Sesuo užtrenkė buto duris. Policijos pareigūnai nespėjo patekti į butą. Ji vėl nubėgo ir užsirakino močiutės kambaryje. Policijos pareigūnai beldėsi ir skambino į duris. Jai paskambino iš bendrojo pagalbos centro ir pranešė, kad pareigūnai negali patekti į butą ir paklausė, ar kviesti ugniagesius, kurie išlaužtų buto duris. Ji pasakė, kad buto šeimininkė leidžia laužti duris. Sesuo G., matyt, išgirdusi pokalbį, nurimo. Ji, išėjusi į koridorių, atrakino buto duris ir įleido policijos pareigūnus. Sesuo tuo metu jau buvo savo kambaryje ir apsimetė, kad nieko neatsitiko. Sesuo gulėjo lovoje. Policininkai ją ir sesę pristatė į policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui. Sesuo neigė, kad ją mušė ir aiškino policininkams, kad ji viską išsigalvojo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji reikš civilinį ieškinį ( b.l. 18 ).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. O. parodė, kad 2013-09-04 sesuo G. V. jos nuoširdžiai atsiprašė dėl 2013-05-16 įvykusio konflikto, kurio metu sesuo ją sumušė. Jos susitaikė ir ji nusprendė sesei atleisti su sąlyga, kad sesuo, pasitaikius tinkamai progai, kuo greičiau išvyks į Angliją bei atlygins jai dėl nuskelto danties 500 litų. Pretenzijų sesei G. V. neturi. Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje reikšti atsisako ( b.l. 19 ).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. A. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas priklauso jai. Gyvena keturiese – ji, dvi jos anūkės R. O. ir G. V. ir jos anūkės vaikas T.. Jos anūkės kartais konfliktuoja dėl įvairių priežasčių. 2013 m. gegužės 16 d. naktį, apie vidurnaktį, ją pažadino triukšmas. Suprato, kad konfliktuoja jos anūkės kitame kambaryje. Jos ten šaukė ir barėsi. Ji, pravėrusi kambario duris, sudrausmino anūkes pasakiusi, kad jos netriukšmautų ir netrukdytų jai ilsėtis. Tuo metu G. stovėjo R. kambario tarpdury. Po to ji uždarė kambario duris. Netrukus į kambarį įbėgo anūkės G. sūnus T., kuris jai pasakė, kad jo mama su teta triukšmauja. Staiga į jos kambarį įbėgo R., o už paskos ir G.. G. puolė R. ir iš pastarosios bandė atimti telefoną. G. ji bandė raminti ir paprašė išeiti iš jos kambario. Nematė, kad G. muštų R.. Nebent ji nepastebėjo. Buvo labai išsigandusi, kas vyksta. G. vėliau išėjo iš jos kambario, o R., paskambinusi iš telefono, iškvietė policiją. Policija atvyko greitai, po ko R. išėjo iš jos kambario ir bandė atrakinti buto duris ir įleisti policininkus. Ji matė, kaip koridoriuje G. priėjo prie R., kuri atidarinėjo buto duris ir pastarąją pastūmė, ar ten kažką jai padarė. Tuo konfliktas ir baigėsi. G. apsiramino ir nuėjo į savo kambarį. Į butą atėjo policininkai, kurie abidvi anūkes išvežė į komisariatą. Kiek žino, konfliktas įvyko dėl G. telefono, kurį išvežė R. sugyventinis ( b.l. 23 ).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 00:14 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu R. Š. , iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir būtiną reagavimą į įvykį. Nuvykus nurodytu adresu, iš 5 ar 6 aukšto balkono moteris surėkė, kad ją sumušė sesė ir bijo išeiti į koridorių. Moteris jiems pasakė laiptinės įėjimo durų kodą. Jie skubiai pakilo į 5 ar 6 aukštą. Buto Nr. 58 durys, kuriame įvyko konfliktas, buvo užrakintos. Ėmė belstis į duris sakydami, kad yra policijos pareigūnai ir reikalavo jas atidaryti. Buto viduje girdėjosi, kad kažkas vaikšto. Apie tokią situaciją informavo Operatyvaus valdymo skyrių ir pranešė, kad reikalingi ugniagesiai – gelbėtojai. Po kurio laiko jiems duris atidarė moteris, kuri ir kvietė policijos pareigūnus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. O. . Ji pasakė, kad su sese įvyko konfliktas, kurio metu sesuo ją sumušė. Ant R. O. kūno paviršiaus (peties, nugaros) buvo matomi pailgi įdrėskimai. Nukentėjusioji pasakė, kad šie sužalojimai padaryti, kuomet sesė mušė ją laidais. Pastebėjo, kad koridoriuje mėtėsi ant grindų stacionaraus telefono laidai. Užėjus į vieną kambarį pastebėjo su mažamečiu vaiku lovoje gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai nukentėjusiosios sesė - G. V. . G. V. paaiškino, kad nesmurtavo prieš savo sesę, o tik ją pastūmė. Ji elgėsi ramiai. R. O. pageidavo rašyti pareiškimą dėl sumušimo. Jo kolega surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vėliau G. V. jie pristatė į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą ( b.l. 24 ).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 00:14 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu P. P. , iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie įvykį - smurtą artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Iš karto jie nuskubėjo nurodytu adresu, kur iš daugiabučio namo balkono (5 ar 6 aukšto) moteris surėkė, kad ją sumušė sesė ir bijo išeiti į koridorių. Matyt, ji ir kvietė policijos pareigūnus. Be to, moteris pasakė laiptinės įėjimo durų kodą. Pakilus prie buto, kuriame įvyko konfliktas, įėjimo durų buvo nustatyta, kad jos užrakintos. Beldėsi ir reikalavo jas atidaryti, tačiau kurį laiką durų jiems niekas neatidarė, nors girdėjosi, kad kažkas buto viduje vaikšto. Apie tokią situaciją buvo informuotas Operatyvaus valdymo skyrius. Jie pranešė, jog į butą gali patekti tik su ugniagesių – gelbėtojų pagalba. Po kurio laiko jiems duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai R. O. . Ji sakė, kad su sese įvyko konfliktas dėl negrąžinto telefono, kurio metu sesuo ją sumušė. Ant nukentėjusiosios kūno paviršiaus ( peties ir nugaros ) buvo matomi pailgi įdrėskimai. Užėjus į vieną kambarį pastebėjo su mažamečiu vaiku lovoje gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai nukentėjusiosios sesė - G. V. . G. V. elgėsi ramiai ir minėjo, kad nesmurtavo prieš savo sesę, o tik ją vieną kartą pastūmė. Kadangi nukentėjusioji pageidavo rašyti pareiškimą, jis surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Po to G. V. ir R. O. jie pristatė į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą ( b.l. 25).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. O. padaryta poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, abiejuose žastuose, dešiniajame dilbyje, dalinis 2-o viršutinio danties dešinėje pusėje vainiko lūžimas, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-05-16. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti nemažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje. R. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdydamas ( b.l. 31, 32 ).
2013-05-16 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2013-05-15, apie 23:40 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp pranešėjos R. O. ir sesės G. V. įvyko konfliktas dėl negrąžinto telefono, kurio metu G. V. ėmė mušti R. O. trenkė į nosį, laidais ėmė mušti ir grasinti ( b. l. 4-6 ).
Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo dėl 2013-05-16 įvykio nustatyta, kad R. O. kreipėsi telefonu pagalbos, nurodydama, kad ją sumušė sesuo, kad sesuo, atvykus pareigūnams, neleidžia atidaryti durų. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 11-16).
Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2013-05-16 00:56 val. G. V. nustatytas 0.99 promilių girtumo laipsnis ( b.l. 34 ).
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, specialisto išvados duomenimis, liudytojų, policijos pareigūnų parodymais bei tarnybiniu pranešimu, kitais byloje esančiais įrodymais. Ištirtų įrodymų visuma, leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad inkriminuojamą nusikaltimą padarė G. V. , jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi ji nukentėjusiajai suduodama kumčiu smūgius į galvos sritį bei kompiuterio maitinimo laidu suduodama nukentėjusiajai į nugaros sritį, sukėlė R. O. fizinį skausmą ir taip mušdama savo seserį nežymiai sutrikdė R. O. sveikatą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad G. V. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą G. V. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. V. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir siūlomais įpareigojimais sutiko, prašo bausmės dydį sumažinti (b. l. 84).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į G. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog kaltinamoji smurtą panaudojo savo sesers atžvilgiu, į kaltinamosios asmenybę. G. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, ji ankščiau teista už analogiško nusikaltimo padarymą, administracine tvarka bausta ( b.l. 78, 79 ), psichiatrinėse įstaigose nesigydė ( b.l. 81, 82 ), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta ( b.l. 83 ). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. V. prisipažįsta esanti kalta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-16 00.50 val. iki 2013-05-16 13.00 val., vieną dieną prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas.
Voke esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,-
nusprendžia:
Pripažinti G. V. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti G. V. nubausta 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-16 00.50 val. iki 2013-05-16 13.00 val., t.y. vieną dieną, ją prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos viešųjų darbų bausmę prižiūrinčioje institucijoje.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Voke esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.