- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-448-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Hansa lizingas“
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- Bankrutuojančiai UAB „Andrim“
- Advokatai
- Mindaugas Balevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hansa lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10112-96/2008 pagal ieškovo UAB „Hansa lizingas“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui Bankrutuojančiai UAB „Andrim“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hansa lizingas“ 2008-09-03 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 61200 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006-09-27 buvo sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo perduotas naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis SUBARU OUTBACK 3.0R AT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-07-10 autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas dalyvavusio autoįvykyje automobilio Renaut R 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. P., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“. 2007-10-25 atsakovas užklausė ieškovo, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką, t.y. tokiu būdu pripažino, jog įstatymo prasme nukentėjęs tretysis asmuo yra ieškovas. Ieškovas raštiškai atsakė: „Draudimo išmoką mokėti į kliento nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, jei klientas yra atsiskaitęs su remonto įmone arba į remonto įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, jei klientas nėra atsiskaitęs su remonto įmone“. Atsakovas, išmokėjo 59165,29 Lt draudimo išmoką į trečiojo asmens (kliento) sąskaitą banke, neįsitikinęs, ar apgadinta transporto priemonė suremontuota, ar ne. Automobilis nebuvo suremontuotas. Ieškovas nesuremontuoto automobilio liekanas pardavė UAB „Autoerdvė“. Atsakovas draudimo išmoką išmokėjo ne automobilio savininkui – ieškovui, o trečiajam asmeniui. Ieškovas 2008-02-11 bei 2008-04-10 pretenzijomis bandė taikiai sureguliuoti netinkamai išmokėtos draudimo išmokos klausimą. Kadangi tretysis asmuo nesuremontavo automobilio, atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ne trečiajam asmeniui, o ieškovui. Atsakovas ne tik išmokėjo draudimo išmoką netinkamam asmeniui, bet ir klaidingai paskaičiavo draudimo išmokos dydį. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 270948 nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo – 89800 Lt, o apgadintos transporto priemonės likutinė vertė – 28600 Lt. Šiuo atveju draudimo išmoka turėjo būti 61200 Lt (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 2 d., 15 d., 23 d., CK 6.1 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 14 p., 38., 41 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas dėl 2007-07-10 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis SUBARU OUTBACK, yra išmokėjęs draudimo išmoką, tokiu būdu pilnai įvykdęs iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kylančius teisinius įsipareigojimus. Ieškovas savo reikalavimą reiškia pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurią su atsakovu sudarė eismo įvykio kaltininko darbdavys E. P. IĮ. Nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu atsakovas nebuvo sudaręs draudimo sutarties, kurios pagrindu atsakovui kiltų prievolė atlyginti minėto eismo įvykio metu padarytą žalą. 2007-10-18 atsakovas gavo trečiojo asmens direktoriaus R. A. pretenziją dėl 2007-07-10 eismo įvykio metu padarytos žalos, apgadinus automobilį. Tretysis asmuo pretenzijoje nurodė, jog buvo kreipęsis į savo draudimo bendrovę UADB „Seesam Lietuva“ (joje minėtas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių KASKO draudimu), kuri surinko visus reikalingus dokumentus ir nukreipė į atsakovą. Pretenzijoje buvo nurodyta draudimo išmoką pervesti į trečiojo asmens sąskaitą. 2007-10-19 iš UADB „Seesam Lietuva“ buvo gautos automobilio fotonuotraukos apie automobilio apgadinimus, kurie buvo padaryti iki 2007-07-10 eismo įvykio. 2007-10-19 buvo gauta PVM sąskaita – faktūra, patvirtinanti, kad ankstesnio eismo įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai buvo pašalinti, automobilis suremontuotas. Automobilio remonto paslaugas iš UAB „Autoerdvė“ pirko tretysis asmuo, o ne ieškovas. Atsakovas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir LR Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, atliko draudiminio įvykio administravimo procedūrą ir išmokėjo trečiajam asmeniui 59165,29 Lt draudimo išmoką, atlygindamas dėl automobilio sugadinimo padarytus nuostolius. Tretysis asmuo, būdamas teisėtu automobilio valdytoju, valdančiu automobilį lizingo sutarties pagrindu, turėjo teisę gauti draudimo išmoką pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Įstatyme nėra numatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teisės pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisę į žalos atlyginimą turi ne tik daikto savininkas, bet ir asmuo, valdantis daiktą teisėtu pagrindu (įstatymo, sutarties ir pan.). Dėl šių aplinkybių atsakovas, gavęs trečiojo asmens prašymą išmokėti draudimo išmoką, neturėjo teisės jos neišmokėti. Ieškovo reikalavimas atsakovui dėl to paties daikto sugadinimo dar kartą išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Kadangi automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 89800 Lt, o remonto išlaidos sudarė 59165 Lt (be PVM ir įvertinus keičiamų dalių nusidėvėjimą), nebuvo pagrindo taikyti minėtų taisyklių 14 p. numatyto žalos atlyginimo dydžio nustatymo principo (CK 6.37 str., 6.251 str., 6.271 str., 6.574 str., 6.987 str., 6.988 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str., 13 str.).
Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007-12-21 raštu Nr. 01-30-2554 ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis su trečiuoju asmeniu ir pareikalavo turtą grąžinti. Po eismo įvykio lizinguojamas automobilis buvo pas ieškovo nurodytą asmenį UAB „Autoerdvė“. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikalaudamas iš UAB „Andrim“ ir R. A., 79552,20 Lt likusios neišpirktos vertės pagal lizingo sutartį už sugrąžintą automobilį. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas sumažino ieškininius reikalavimus 20000 Lt, motyvuodamas tuo, kad už šią sumą parduotos neremontuoto automobilio liekanos, tačiau reikalauja 59552 Lt likusios neišpirktos dalies vertės. Šiuo atveju ieškovas tos pačios sumos reikalauja tiek iš trečiojo asmens Vilniaus apygardos teisme, tiek iš atsakovo šioje byloje, nes pagal tą patį teisinį santykį – lizingo sutartį – skirtingiems asmenims keliami skirtingi reikalavimai, tačiau dėl to paties dalyko. Dėl šių aplinkybių kyla abejonių, ar ieškovas neketina nepagrįstai pasipelnyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-12-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Hansa lizingas“ valstybei 19,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, jog autoįvykis, kuriuo metu buvo apgadintas automobilis, įvyko dėl automobilio Renaut R 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. P. IĮ, vairuotojo kaltės. Teismas nustatė, kad minėtas automobilis buvo apdraustas privalomuoju draudimu pagal draudimo sutartį UADB „ERGO Lietuva“. Teismas konstatavo, kad nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu atsakovas nebuvo sudaręs draudimo sutarties, kurios pagrindu jam būtų kilusi prievolė atlyginti aptariamo eismo įvykio metu padarytą žalą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo draudimo išmoką, vadovaudamasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, kurią sudarė E. P. IĮ ir atsakovas, padarė išvadą, jog šalių santykiams taikytini transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reguliuojantys teisės aktai. Teismas pažymėjo, jog šios rūšies draudimą reglamentuoja LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD įstatymas) bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės) kurios reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ir atsiradusios vėliau, kaip eismo įvykio pasekmė, nustatymą ir išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal TPVCAPD įstatymą turi būti mokama išmoka.
Teismas nustatė, jog trečiojo asmens 2008-07-10 pareikštos pretenzijos, gautos iš UADB „Seesam Lietuva“ (kurioje buvo apdraustas automobilis KASKO draudimu) medžiagos, sąskaitos pagrindu, atsakovas eismo įvykiu padarytą žalą pagal jo sudarytą draudiminę sutartį pripažino draudiminiu įvykiu, apskaičiavo ir išmokėjo 59165,29 Lt draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį, jog išmoka buvo apskaičiuota pagal Taisyklių 13 p., 15 p. Automobilis nebuvo remontuojamas, todėl buvo atlygintos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos be PVM. Teismas konstatavo, jog Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.270948 pateikta išvada, kad automobilio rinkos vertė iki apgadinimo yra 89800 Lt, o transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą ) be PVM sudaro 59165 Lt. Šiuo atveju pagal Taisyklių 15 p. būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM ir nuvertinant keičiamas dalis dėl nusidėvėjimo. Teismas pažymėjo, jog apskaičiuojant remonto išlaidas ir mokant draudimo žalą, kai žala padaroma juridiniam asmeniui (PVM mokėtojui), PVM į nuostolių sumą negali būti įtraukiamas. Teismas konstatavo, jog tretysis asmuo yra PVM mokėtojas, todėl apskaičiuojant būtinas automobilio remonto išlaidas, PVM suma negali būti įtraukiama į šių išlaidų sumą. Teismas pažymėjo, jog automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 89800 Lt, o remonto išlaidos, apskaičiuotos pagal Taisykles, sudarė 59165 Lt (be PVM ir įvertinus keičiamų dalių nusidėvėjimą), todėl Taisyklių 14 p. šiuo atveju netaikomas ( jis taikomas tuo atveju kai turtas yra sunaikinamas ir būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 proc. turto rinkos vertei iki eismo įvykio arba didesnės, t.y. šiuo atveju būtų 67350 Lt, o buvo mažesnės nei 75 proc. ir sudarė 59165 Lt.). Teismas padarė išvadą, jog draudimo išmoka atsakovo apskaičiuota tinkamo dydžio, t.y. 59165,29 Lt, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, jos neprimokėjimo 2034,71 Lt yra nepagrįstas ir atmetamas.
Teismas konstatavo, jog tretysis asmuo nors ir nebuvo automobilio savininku, tačiau teisėtai jį valdė pagal lizingo sutartį, sudarytą su ieškovu ir turto priėmimo-perdavimo aktą finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai TPVCAPD įstatymo ir Taisyklių pagrindu išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Teismas konstatavo, jog ieškovo nuoroda į tai, kad draudimo išmoka turėjo būti išmokėta tik jam, kaip automobilio savininkui, nepagrįsta, kadangi ji prieštarauja įstatymų nuostatoms. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagal jo sudarytą sutartį pilnai išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui ir įsipareigojimus pagal draudimo sutartį pilnai įvykdė.
Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys atsakovui dėl to paties automobilio sugadinimo dar kartą išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pažymėjo, jog ieškovo ir trečiojo asmens santykiai pagal lizingo sutartį negali nustatyti pareigų tretiesiems asmenims. Teismas konstatavo, jog netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo (TPVCAPD įstatymo 2 str. 17 d., 13 str. 1d., Taisyklių 39.2 p. 2p., CK 6.251 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hansa lizingas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 59165,29 Lt draudimo išmokos, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bei Vyriausybės 2004-06-23 nutarimą Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir tokiu būdu neapgynė ieškovo, kaip sugadinto turto savininko, pažeistų teisių. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ir šioje byloje taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ išaiškinimą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Nei eismo įvykio metu, nei šiandien ieškovas nebuvo perleidęs nuosavybės teisės į transporto priemonę trečiajam asmeniui. Ieškovas niekada nebuvo atsisakęs teisės į draudimo išmoką trečiojo asmens naudai, t.y. tuo atveju, jeigu tretysis asmuo nesuremontuoja sugadintos transporto priemonės. Kadangi apgadintas automobilis nuosavybės teise priklausė ieškovui ir trečiojo asmens nebuvo suremontuotas, todėl atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ne trečiajam asmeniui, o ieškovui, kaip nukentėjusiam trečiajam asmeniui (TPVCAPD įstatymo 2 str. 2 d.), patyrusiam žalą, nes tik tokiu būdu nukentėjusysis (ieškovas) būtų grąžintas į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki žalos padarymo. Kitoks CK 6.251 str. bei TPVCAPD įstatymo nuostatų, susijusių su nukentėjusiojo trečiojo asmens (ieškovo) turtinių interesų gynimu, aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei sudarytų sąlygas, kaip ir nagrinėjamu atveju, neteisėtai ir nepagrįstai gauti draudimo išmoką ne realiai nukentėjusiam turto savininkui, o kitam asmeniui.
2) Atsakovas, vadovaudamasis Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 38 p., 2007-10-25 užklausimu kreipėsi į ieškovą, kaip į sugadinto turto savininką (o ne į tretįjį asmenį, kaip transporto priemonės valdytoją), kokiu būdu mokėti draudimo išmoką, tuo pripažindamas, jog įstatymo prasme nukentėjęs tretysis asmuo yra ieškovas. Ieškovas atsakyme aiškiai išdėstė savo poziciją, jog draudimo išmoka gali būti išmokama trečiajam asmeniui, jei pastarasis įrodys transporto priemonės remonto bei atsiskaitymo už minėtus darbus faktą. Kadangi sugadinta transporto priemonė iki draudimo išmokos išmokėjimo nebuvo suremontuota, nebuvo pagrindo mokėti remonto dirbtuvėms, todėl atsakovas turėjo kompensuoti turtinį interesą turinčiam savininkui – ieškovui jo patirtą žalą. Draudimo išmoka buvo išmokėta, kaip kompensacija už turto sugadinimą, o ne kaip trečiojo asmens negautos pajamos dėl negalėjimo naudotis transporto priemone. Šioms aplinkybėms ir ieškiniui pagrįsti byloje buvo pateiktas 2007-10-25 atsakovo užklausimas ieškovui bei ieškovo atsakymas dėl draudimo išmokos mokėjimo būdo (b.l. 22), tačiau pirmosios instancijos teismas šios įrodymo nevertino ir byloje dėl jo nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į sugadinto turto savininko valią, nes būtent jo interesus pirmiausia gina TPVCAPD įstatymas, o savininko sutikimu draudimo išmoką galėjo gauti tiek tretysis asmuo, tiek remonto dirbtuvės, tačiau savininkas nurodė esminę sąlygą – sugadinto turto remonto darbų atlikimą, o atsakovas išmokėjo draudimo išmoką, kai remonto darbai nebuvo atlikti. Pagal Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.270948 pateiktą išvadą automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 89800 Lt, o, išskaičiavus nusidėvėjimą be PVM, draudimo išmokos suma sudarė 59165 Lt, kurią atsakovas privalėjo išmokėti ieškovui, tačiau nepagrįstai pervedė trečiajam asmeniui.
3) Skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 patvirtinta apžvalga negalėjo būti taikoma šioje byloje, kadangi joje buvo suformuota praktika, nagrinėjant kitokio pobūdžio bylas, t.y. kuomet reikalavimus teisme reiškė transporto priemonių valdytojai ne savo, o transporto priemonių savininkų naudai. Valdytojai reikalavo priteisti draudimo išmokas (žalos atlyginimą) transporto priemonių savininkų naudai, o LAT išaiškino, jog valdytojai turi teisę teisme reikalauti draudimo išmokos priteisimo savininkų naudai. Tokios bylos kildavo iš KASKO draudimo santykių. Minėtame Senato nutarime nėra apibendrintas TPVCAPD įstatymo nuostatų taikymas bei aiškinimas, kadangi minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2001-06-30, o privalomojo draudimo sutartys turėjo būti sudaromos nuo 2002-01-01.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą palikti nepakeistą. 2001-06-30 įsigaliojęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuojantis įstatymas nenustatė jokių kitokių teisinių reikalavimų, kurie kitaip reguliuotų ar pakeistų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinime nurodytą principą, jog teisę į žalos atlyginimą turi ne tik daikto savininkas, bet ir asmuo, valdantis daiktą teisėtu pagrindu.
Tretysis asmuo BUAB „Andrim“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla.
Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje sumažino ieškinio reikalavimus (LR CPK 7 str., 42 str., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad pagal 2006-11-09 registracijos liudijimą (b.l. 27) automobilis SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ieškovui UAB „Hansa lizingas“, kuris su trečiuoju asmeniu UAB „Andrim“ buvo sudaręs lizingo sutartį (b.l. 11-17) dėl šio automobilio.
Atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ išduotoje pažymoje (b.l. 28) dėl 2007-07-10 autoįvykio metu apgadinto automobilio SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas KET 181 p. pažeidęs dalyvavusio autoįvykyje automobilio Renaut R 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. P., kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, asmeniui mirus.
Automobilis Renaut R 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Petrovos individualiai įmonei, laikotarpiui nuo 2007-04-24 iki 2008-02-23 turėjo atsakovo suteiktą draudiminę apsaugą – draudimo sutartis Nr.02-0508015 (b.l. 91).
2007-09-14 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.270948 (b.l. 29-56) pateikta išvada, kad automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 89800 Lt, išskaičiavus nusidėvėjimą be PVM, remonto vertė sudarė 59165 Lt.
2007-10-30 atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ į 2007-10-25 užklausimą ieškovui, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką, gavo ieškovo UAB „Hansa lizingas“ atsakymą (b.l. 22), kad draudimo išmoką mokėti į UAB „Andrim“ sąskaitą, jeigu yra atsiskaityta su remonto įmone, arba į remonto įmonės sąskaitą, jeigu UAB „Andrim“ nėra atsikaitęs su remonto įmone.
2007-11-06 mokėjimo nurodymu (b.l. 90) 59165,29 Lt buvo pervesta trečiajam asmeniui UAB „Andrim“ į įmonės sąskaitą banke. 2008-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Andrim“ iškelta bankroto byla.
Lietuvos Respublikos CK 6.988 str. 3 d. numatė, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numatė išimtinį specialių įstatymų taikymą, kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, nustatė, kad draudimo išmoka draudiko mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas sąvokas, konkretizavo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala, o žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui– nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu draudikas išmoką perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ išaiškinimai nėra taikomi nagrinėjamoje byloje, nes juose nėra apibendrintas TPVCAPD įstatymo nuostatų taikymas. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas turi sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl to, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka, taikant TPVCAPD įstatymo nuostatas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į 2007-10-25 atsakovo užklausimą ieškovui, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką, duotame ieškovo atsakyme (b.l. 22), ieškovas nėra davęs sutikimo pervesti draudimo išmoką į UAB „Andrim“ sąskaitą, neatlikus automobilio remonto. 2007-10-25 atsakovas, užklausdamas ieškovo, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką, šiuo veiksmu pripažino, jog pagal TPVCAPD įstatymą nukentėjęs tretysis asmuo yra ieškovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, kaip kvalifikuotas draudimo teisinių santykių dalyvis, suprato savo pareigą išmokėti draudimo išmoką transporto priemonės savininkui, kaip nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, o ne trečiajam asmeniui, kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui.
Ta aplinkybė, kad 2007-10-18 atsakovas gavo trečiojo asmens UAB „Andrim“ direktoriaus R. A. pretenziją dėl 2007-07-10 eismo įvykio metu padarytos žalos, apgadinus automobilį, savaime nereiškia, kad atsakovas turėjo draudimo išmoką pervesti trečiajam asmeniui UAB „Andrim“, kuris nebuvo transporto priemonės savininkas, o tik vykdė iš lizingo sutarties išplaukiančias prievoles laiku kreiptis dėl draudiminio įvykio padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ne trečiajam asmeniui UAB „Andrim“, o ieškovui, kaip nukentėjusiam trečiajam asmeniui (TPVCAPD įstatymo 2 str. 2 d., 5 d., 23 d.), patyrusiam žalą, nes tik tokiu būdu ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, turtiniai interesai būtų apginti TPVCAPD įstatymo prasme. Nagrinėjamu atveju atsakovas UADB „Ergo Lietuva“, 2007-10-30 gavęs ieškovo UAB „Hansa lizingas“ atsakymą (b.l. 22), kad draudimo išmoką mokėti į UAB „Andrim“ sąskaitą, jeigu yra atsiskaityta su remonto įmone, arba į remonto įmonės sąskaitą, jeigu UAB „Andrim“ nėra atsikaitęs su remonto įmone, turėjo imtis priemonių, kad užtikrinti tinkamą draudimo išmokos išmokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip turto savininkas, nurodė esminę sąlygą – sugadinto turto remonto darbų atlikimą, o atsakovas išmokėjo draudimo išmoką transporto priemonės valdytojui, kai remonto darbai nebuvo atlikti.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jis 2007-10-19 gavo dokumentus, kad eismo įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai buvo pašalinti ir automobilis suremontuotas, nes byloje atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad po 2007-07-10 autoįvykio UAB „Andrim“ atliko ir apmokėjo remonto darbus dėl automobilio SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-10-19 atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ gavo 2007-02-12 UAB „Autoerdvė“ PVM sąskaitą – faktūrą, patvirtinančią, kad iki 2007-07-10 autoįvykio UAB „Andrim“ užsakė atlikti tam tikrus darbus automobiliui SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aplinkybės, kad atsakovas išmokėjo draudimo išmoką UAB „Andrim“ naudai, kai remonto darbai nebuvo atlikti, turėdamas aiškiai išreikštą ieškovo, kaip turto savininko, valią (b.l. 22), sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovui išmokėti 59165 Lt draudimo išmoką ieškovui, nes atsakovas, atlikdamas draudiminio įvykio administravimo procedūrą, pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus, neįvykdydamas prievolės atlyginti 2007-07-10 eismo įvykio metu ieškovui nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei padarytą žalą kitos transporto priemonės, kuri turėjo atsakovo draudiminę apsaugą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai (LR CK 1.5 str., 1.136 str., 1.138 str., TPVCAPD įstatymas, CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsakovas turi atlyginti ieškovui procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 1 d.). Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ turi atlyginti ieškovui UAB „Hansa lizingas“: 1775 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 9), 4130 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (b.l. 114 - 116), nes ieškinys yra tenkinamas visiškai. Atsakovas turi atlyginti 19,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: 1775 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 1371) ir 1770 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 140, 141) už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 93 str., 96 str. 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 59165,29 Lt draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. rugsėjo 5 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1775 Lt žyminio mokesčio bei 4130 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, viso 5905 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „Hansa lizingas“ naudai.
Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 19,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 1775 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1770 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, viso 3545 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „Hansa lizingas“ naudai.