Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-91/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-24
Bylos Nr.
2K-91/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimantas Baumilas (pirm.), Ona Aldona Budienė, Gintaras Goda (pran.)
Kaltinamasis
A. S., G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K - 91/2006 nuasmenintaProcesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,dalyvaujant prokurorui M. Jancevičiui,išteisintiesiems A. S. ir G. Š.,vertėjui B. Šakaliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas Vilniaus apygardos prokuroro apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalies, kuria buvo išteisinti A. S. ir G. Š., panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. Š., V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, organizavo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – pardavimą. Nuo 2004 m. sausio 21 d. iki 2004 m. vasario 4 d. telefoninių pokalbių metu su G. Š. V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė norimą pirkti narkotinės medžiagos kiekį, kainą, susitikimo laiką bei vietas, derino bendrininkų veiksmus, skirtus neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip jas platinti Alytaus mieste, taip parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o 2004 m. vasario 4 d., apie 14.10 val., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, G. Š. kartu su V. M. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – 206,13 g kanapių ir jų dalių – laikė jas ir automobiliu „Ford Siera“ (duomenys neskelbtini) gabeno į Alytų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti šiame mieste, kai 2004 m. vasario 4 d. 16.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), G. Š. ir V. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe 2004 m. vasario 4 d., apie 14.10 val., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nenustatytoje vietoje, A. S. organizavus, parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovavus, su V. M. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – 206,13 g kanapių ir jų dalių – laikė jas ir automobiliu „Ford Siera“ (duomenys neskelbtini) gabeno į Alytaus miestą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti jas šiame mieste, kai 2004 m. vasario 4 d. 16.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. nuosprendžiu A. S. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, o G. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo nustatyta, kad jie dalyvavo darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuo nuosprendžiu V. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė ir gabeno automobilyje „Ford Siera“ (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas – 206,13 g kanapių ir jų dalių – neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nešališkai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisingai išteisino A. S. bei G. Š., nes duomenų, pagrindžiančių jų kaltę, byloje nėra – iš telefoninių pokalbių metu vartojamų žodžių negalima akivaizdžiai teigti, kad buvo kalbama apie narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą, kiti byloje esantys duomenys taip pat neįrodo išteisintųjų kaltės.

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti 2005 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, t. y. netinkamai taikęs BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kasatorius pažymi, kad vidinis teismo įsitikinimas vertinant įrodymus turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su iš kitų šaltinių gauta informacija; įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito. Nepaisydama šios įrodymų vertinimo taisyklės, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepanaikino neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Kasatorius akcentuoja, kad A. S. ir G. Š. kaltė grindžiama ne tik telefoninių pokalbių įrašais, bet ir kitais įrodymais: apžiūros protokolais, ekspertų aktų išvadomis, liudytojo parodymais, kurie, įvertinti kaip visuma, patvirtina telefoninių pokalbių įrašus, apeliacinės instancijos teismo įvertintus nesiejant jų su kitais įrodymais byloje.

Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neįvertino prokuroro apeliacinio skundo argumentų, o neatlikęs įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų tarp A. S. ir G. Š. pateiktų versijų bei faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimu. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, įvykio faktinės aplinkybės iš naujo nėra nustatomos. Kasacinės instancijos teismas pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus gali tik patikrinti, ar žemesnės instancijos teismas savo išvadas grindė BPK nustatyta tvarka surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad teisėjas vertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šie BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose būtų pažeisti. Kasatoriaus manymas, kad ištirtų įrodymų pakako kaltais pripažinti visus kaltinamuosius, nėra tinkamas kasacinis pagrindas tenkinti kasacinį skundą. Tokį sprendimą kasacinės instancijos teismas galėtų priimti nustatęs, kad: 1) teismas bylą nagrinėjo šališkai, pažeidė proceso šalių teises vienodomis sąlygomis dalyvauti tiriant įrodymus; arba 2) teismas ištyrė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes ar jas tyrė neišsamiai; arba 3) teismas kaltinančiais įrodymais nepripažino duomenų, kurių nelaikyti įrodymais nebuvo BPK numatyto pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nei vienas iš nurodytų pažeidimų nebuvo padarytas.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išteisinamuosius nuosprendžius A. S. ir G. Š. priėmė išnagrinėjęs visas byloje įrodinėtinas aplinkybes, įvertinęs visus surinktus duomenis: kaltinamųjų, liudytojų parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus, cheminio objektų tyrimo protokolą, apžiūros protokolą, kratų protokoluose esančią informaciją ir kt. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių teisės proceso metu nebuvo pažeistos. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Kasatoriaus argumentas dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo atskiro, nesusieto su kitais įrodymais, vertinimo nepagrįstas. Tiek Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas įrodymus dėstė nuosekliai atskleisdamas jų ryšį, taip pat motyvavo, kodėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai nelaikytini įrodymais, pakankamais pagrįsti A. S. ir G. Š. kaltę.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)“ 25 punkte nurodoma, kad „apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą“. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą: ar pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. S. ir G. Š. kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, vertinant telefoninius išteisintųjų pokalbius kartu su kitais įrodymais byloje.

Nagrinėdamas bylą pagal gautą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimas dėl įrodymų tyrimo reikalingumo priimamas atsižvelgiant į galimybę nustatyti aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ar buvo klaidingai nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, kai yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrimą atliko neišsamiai ar pažeidė BPK nustatytas įrodymų tyrimo taisykles. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme gali būti pakartotinai tiriami pirmosios instancijos teismo jau tirti įrodymai, taip pat įrodymai, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija aiškinosi proceso dalyvių poziciją dėl įrodymų tyrimo, tačiau prokuroras pareiškė nuomonę, kad įrodymų tyrimas nereikalingas, o kitų nuomonių nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes nebuvo galimybės tirti naujų įrodymų, nustatyti naujų aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiama išvada apie A. S. ir G. Š. kaltę. Byloje ištirti įrodymai nepašalino abejonių dėl A. S. ir G. Š. kaltės. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tada, kai tokių abejonių nelieka. Jei išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes abejonių išlieka, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas BaumilasOna Aldona BudienėGintaras Goda