Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1624-834/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1-1624-834/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65843-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
G. G.
Civilinis ieškovas
R. S.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1624-834/2018Proceso Nr. 1-01-1-65843-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2. 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamojo G. G. gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S.,nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2017-12-17, apie 13.00 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „Maxima", esančioje (duomenys neskelbtini), savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų asmenų akivaizdoje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė R. S. vieną smūgį į smakro dešinę pusę, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. S. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu smakro dešinėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. G. vadovaudamasis LR BPK 272 str. sutiko duoti parodymus po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų ir parodė, kad su kaltinimu nesutinka. Paaiškino, kad prie kasos pamatė buvusią sutuoktinę su dukra, todėl ėjo aplinkui, nes norėjo jas išgąsdinti. Einant link dukros, prieš jį stovėjo nukentėjusysis, jam reikėjo jį apeiti, todėl einant galėjo jį užkliudyti. Dukra jo laukė, todėl praeidamas jis atsiprašė, paėmė dukrą ant rankų ir pakėlė. Nukentėjusysis pradėjo rėkti, kur jis lenda be eilės, vadino jį visokiais žodžiais. Dukra matė visą konfliktą. Jis nuleido dukrą ant žemės, ji verkė. Nueinant nukentėjusysis sudavė jam į petį, nukentėjusiojo stūmimas pakeitė jo ėjimo trajektoriją, po sudavimo suplėšė jam striukę. Diskusija vyko tyliai, nes jo dukra yra baikšti, jis sakė nukentėjusiajam nueiti į šoną. Jis atsitraukė 3 m į šoną ir nuėjo apsipirkti, vėl atėjo prie kasų, atsistojo prie dukros, praėjo nugara pro nukentėjusįjį, kai šis vėl pradėjo rėkti, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus. Jam priėjus prie nukentėjusiojo šis perdėjo kažką rankoje, jo nuomone, dešinėje rankoje buvo peilis, blizgantis daiktas. Minėtas daiktas rankoje buvo slepiamas, tik peilis galėjo taip blizgėti. Iš rankos peilis buvo išlindęs 4-5 cm, jo plotis buvo 10-15 mm. Nukentėjusysis pakėlė ranką, todėl jis jį atstūmė, tačiau jis vėl ėjo link jo ir jis galimai jam sudavė, nes norėjo apsiginti. Jis užkabino nukentėjusįjį su laikrodžiu, kuris po įvykio jam atsisegė, galimai pataikė į smakrą. Tuomet nukentėjusysis apsiramino ir sakė, kad viską išsiaiškins lauke. Nukentėjusysis sakė, kad lauke su juo susidoros. Jis įvykio vaizdo įrašą gavo pas tyrėją. Nukentėjusysis tiek pirmą, tiek antrą smūgį sudavė pirmas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Prašė jį išteisinti.

Nukentėjusysis R. S. (R. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2018-12-17 nuvežė dukrą į bažnyčią, tada nuėjo į parduotuvę cigarečių, kai stovint eilėje, prie jo priėjo kaltinamasis ir pasakė, kad jis auklėtų savo vaikus „pydarus“. Jis kaltinamajam pasakė rinkti žodžius. Jų vaikai rugsėjo mėnesį susiginčijo mokykloje. Tuomet jie dėl vaikų konflikto mokykloje nesiaiškino, jis kaltinamojo iki įvykio nematė, žinojo jį tik iš matymo, o jo vaikų nepažinojo. Kaltinamasis išvadino jį ir jo vaikus necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis priartėjo prie jo, todėl jis pasakė pasitraukti ir jį atstūmė, dėl ko kaltinamasis trenkė jam į veidą. Kaltinamasis sakė eiti į lauką, o jis apie išėjimą į lauką nieko nesakė. Įvykio metu jis turėjo telefoną kairėje rankoje. Po smūgio jam pradėjo klibėti dantis, smakro apačioje buvo prakirtimas, bėgo kraujas. Smūgis buvo suduotas iš kumščio. Jo dešinė ranka yra neveikli, 50 procentų nedarbinga, dešinė plaštaka yra prisiūta. Su dešine ranka jis gali paimti, prilaikyti kažką, bet kumščio padaryti negali. Įvykio metu jis buvo blaivus. Eilėje prieš jį stovėjo G. žmona, o už jo nieko nebuvo. G. prie jo priėjo iš karto. Smūgis buvo vienas, į dešinės pusės smakrą. Kaltinamasis apie vaikų konfliktą žinojo. Jis nuvažiavo namo ir iškvietė policiją bei greitąją, kuri nuvežė jį į Žalgirio kliniką, o Lazdynuose jis pasitikrino, ar nėra smegenų sutrikimo. Parduotuvėje policijos nekvietė, nes buvo šoke, strese, išsigandęs. Pareiškimą parašė sekančią dieną, nes ekipažas jam pasakė jį rašyti pas savo įgaliotinį. Neturtinė žala susideda iš to, kad kaltinamasis pažemino jo orumą, prieš visus žmones, kadangi toje parduotuvėje jį visi pažįsta. Jis 2 savaites blogai miegojau, dėl įvykio labai pergyveno. Po įvykio važinėjo pas odontologus, gėrė raminamus vaistus. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju yra išsiskyrusi, bendro ūkio neveda. Paaiškino, kad su dukra buvo prie kasos eilėje, dukra pamatė tėtį ir kaltinamasis ėjo link jų. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jai už nugaros kilo ginčas, dukra išsigando. Ji neatsimena dėl ko jie ginčijosi. Dukra K. jos tik paklausė: „Kodėl tas dėdė muša mano tėtį?“. Vaikui kilo isterija, kadangi matė tą visą sceną jai už nugaros, dėl to ji dukrą ramino. Ji pačio ginčo nematė, laikė ant rankų dukrą, kuri verkė ir tik girdėjo, kad du žmonės ginčijosi. Kaltinamasis iki jų taip ir nepriėjo. Eidamas link jų gal ir buvo priėjęs. Jos dukrai 6 metai. Nukentėjusysis stovėjo už jos prie kasų eilėje. Nukentėjusysis kažkada dirbo toje parduotuvėje. Jai pasirodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, bet tai niekur nėra užfiksuota. Alkoholio kvapas jautėsi už jos, o prieš ją stovėjo tvarkingas vyras su dviem vaikais.

Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio nematė, kadangi buvo sekmadienis, pilna parduotuvė žmonių, o ji sėdėjo 3 kasoje, todėl negalėjo nieko nei girdėti, nei matyti. Eilės prie kasų buvo ilgos. Ji dirbdama girdėjo R. balsą, atpažino jį, nes jis dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje. Negali pasakyti ar jis ginčijosi su kažkuo, ar ne. Muštynių parduotuvėje nematė.

Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad sėdėjo kasoje ir jokio konflikto negirdėjo, nes koncentruojasi tik į savo darbą. Ji dirbo 1-oje kasoje, o žmonių įvykio dieną buvo labai daug. Prie jos kasos triukšmavo, kas triukšmavo nežino. Po stalu yra mygtukas iškviesti apsaugą, neatsimena, ar pasinaudojo tuo mygtuku. Parodė, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.

Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba MAXIMA apsaugos darbuotoja. Ją iškvietė į kasą viena kasininkė. Ji pati nieko nematė. Kasininkė sakė, kad vaikai verkia. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė konfliktą tarp eilėje stovinčių asmenų. Asmenys ginčijosi, paskui kaltinamasis pasiėmė kažkokią prekę, sugrįžo, vyko apsistumdymas su nukentėjusiuoju. Ji R. pažįsta, kadangi jis dirbo toje parduotuvėje. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdėsi, nukentėjusysis atstūmė kaltinamąjį. Kaltinamasis bandė suduoti smūgį ir matėsi kaip sudavė smūgį į veido sritį nukentėjusiajam. Parduotuvėje buvo labai daug žmonių, ji įvykio metu stebėjo kas yra dedama ant kasų, o ne kas stovi eilėje. Po įvykio priėjus prie nukentėjusiojo, jis pasakė, kad iškvietė policiją. Alkoholio kvapas nesklido nei nuo kaltinamojo, nei nuo nukentėjusiojo. Vaikas verkė, žmonės atsitraukę ir tik žiūrėjo. Po įvykio nukentėjusysis laikėsi už veido, burnos srityje. Per vaizdo įrašą ji matė, kaip kaltinamasis taisė ant rankos savo laikrodį. Nukentėjusysis abiem rankomis atstūmė kaltinamąjį, po to jie dar ginčijosi ir buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo žmona paskambino jai į parduotuvę ir paprašė išsaugoti vaizdo įrašą. Patvirto savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sekmadienis, visi buvo po bažnyčios, o ji dirbo 2 kasoje. Pradėjus verkti vaikui ji apsisuko ir pamatė, kad du vyrai stumdosi, t. y. nukentėjusysis ir kaltinamasis, tada ji paspaudė apsaugos mygtuką. Ji girdėjo pora necenzūrinių žodžių. Alkoholio kvapo nejautė. Jai kažkiek reikėjo atsitraukti nuo tiesioginio darbo. Mano, kad vaikas išsigando ir pradėjo klykti. Ji negirdėjo, ką sakė nukentėjusysis įvykio metu. Po įvykio buvo susitikusi su kaltinamuoju parduotuvėje ir klausė pas jį, kodėl jis ją įvėlė į šį savo konfliktą. (duomenys neskelbtini) apie įvykį kalbėjo daug žmonių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2017-12-18 R. S. pareiškimo matyti, kad 2017-12-17, apie 13.00 val., prie jo, stovinčio parduotuvėje „Maxima“ eilėje priėjo pažįstamas žmogus G. G. pradėjo jį įžeidinėti, jis išvengdamas konflikto jį atstūmė, o pastarasis jam trenkė kumščiu, dėl ko patyrė jis sužalojimus. Prie pareiškimo pridėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išrašas bei VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolas. (1 t., b. l. 5-8);

Iš byloje esančio 2017-12-18 įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „MAXIMA", adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra vieno aukšto, mūrinis. Pagrindinis įėjimas į parduotuvę yra nuo (duomenys neskelbtini). Prieš įėjimą į pastatą yra 5 pakopos betoninių trinkelių laiptelių. Pagrindinis įėjimas į prekybos centrą yra pro stiklines duris, kurios darinėjasi neautomatiniu būdu. Įėjimas į parduotuvę bei automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojamas. Įėjus į parduotuvę tiesiai matomi prekybiniai vežimėliai prekėms, dešinėje pusėje matomas įėjimas į parduotuvės prekybines patalpas, kairėje pusėje matomos 3 parduotuvės kasos. Apžiūros metu veikė 2 ir 3 kasos, o 1 kasa neveikė. 1 kasos pabaigoje yra šiek tiek erdvesnis plotas, kurio pagrindas yra pilkos spalvos plytelės. 1 kasos pabaigoje, žiūrint nuo mokyklos gatvės, dešinėje pusėje stovi raudonos spalvos ledų šaldytuvas su ledais, toliau stovi metalinis stovas su prekėmis, žiūrint tiesiai matomos kartoninės dėžės su prekėmis, dešinėje pusėje yra praėjimas prie 2 ir 3 kasų, taip pat metalinis prekių stovas su prekėmis. Apžiūrėtos parduotuvės patalpos yra tvarkingos, bendra tvarka nepažeista. Kraujo, ar kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų pastebėta nebuvo. Parduotuvės vidaus patalpos taip pat yra filmuojamos. (b. l. 27-29);

Iš byloje esančio 2018-01-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (nuorašo) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja J. Ž. pateikė kompaktinę plokštele su vaizdo medžiaga. (1 t., b. l. 31-33);

Iš byloje esančio 2018-01-17 vaizdo įrašo apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad, kad apžiūros objektas – du vaizdo įrašai, esantys kompaktinėje plokštelėje „ACME“ CD-R. Įdėjus kompaktine plokštelę į tarnybinio kompiuterio „FUJITSU" skaitytuvą, atidaromas kompiuterio ekrane, kompaktinėje plokštelėje aplankalas „Konfliktas“, kuriame du vaizdo įrašai. Paleidžiamas vaizdo įrašas „konfliktas tarp klientų", kurio trukmė 3 min. 3 s. nurodyta vaizdo peržiūrimo programos valdymo panelėje – data 2017-12-17 bei laikrodis ir kameros numeris (camera16). Vaizdas spalvotas. Vaizdo įraše užfiksuota parduotuvės salė prie kasų, prie kurių stovi eilė žmonių ir po salę vaikšto žmonės. Vaizdo įrašo 2 min. 8 s užfiksuota, kad nugara į kamerą stovintį vyrą (toliau – vyras 1), kuris vilki žalią striukę, priešais jį stovintis vyras (toliau – vyras2), kuris vilki juodą striukę su geltonu gaubtu 13:02:23 val. abejų rankų delnais pastūmė vyrą 1 į krūtinės sritį, kuris laiko rankas ištiesęs į šonus. Po to vaizdo įrašo 2 min. 11 s užfiksuota, kad nugara į kamerą stovinčiam vyrui 1, vyras 2 13:02:26 kairės rankos kumščiu suduoda smūgį į vyro 1 pusę, jo veido srities lygmenyje ir iš karto iš dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį iš apačios į vyro 1 pusę, jo pilvo lygmeny, vaizdą užstoja vyras 1 savo nugara. Po to užfiksuota 2 min. 14 s. užfiksuota, kad vyras 1 padaro vieną žingsnį atgal ir pasilenkęs 13:02:29 val. dešinės rankos delnų laikosi už dešinės veido pusės smakro srityje. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kad vyras 2 stoja į eilę, o jam iš paskos vyras 1 . Viso vaizdo įrašo metu užfiksuota, kad vyrai kalba, tačiau garso nėra. Vaizdo įrašas baigiasi. Paleidžiamas vaizdo įrašas „konfliktas tarp klientų 2", kurio trukmė 6 min. 48 s. nurodyta vaizdo peržiūrimo programos valdymo panelėje – data 2017-12-17 bei laikrodis ir kameros numeris (camera4). Vaizdas spalvotas. Vaizdo įraše užfiksuota parduotuvės salė prie trijų kasų, prie kuriu stovi eilė žmonių. Vaizdo įrašo 2 min. 7 s užfiksuota, kad gale eilės matomi dvejų vyrų siluetai be galvų, nugara į kamerą stovi vyras (toliau – vyras 2), kuris vilki juodą striukę su geltonu gaubtu, o veidu į kamerą, priešais vyrą 2 stovi vyras (toliau – vyras1), kuris vilki žalią striukę ir 13:02:23 val. abejų rankų delnais pastūmė vyrą 1 į krūtinės sritį. Po to vaizdo įrašo 2 min. 11 s užfiksuota, kad veidu į kamerą stovinčiam vyrui 1, vyras 2 13:02:26 kairės rankos kumščiu suduoda smūgį į vyro 1 pusę jo veido srities lygmenyje ir iš karto iš dešinės rankos kumščio suduoda smūgį iš apačios į vyro 1 pusę jo pilvo lygmeny – vaizdą užstoja kiti žmonės eilėje. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kad vyras 2 stoja į eilę, o jam iš paskos vyras 1, atsiskaito už prekes ir išeina po viena. Vaizdo įrašas be garso. Vaizdo įrašas baigiasi. (1 t., b. l. 34-43);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4167/2017(01) matyti, kad R. S. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu smakro dešinėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-12-17. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 58);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1197/2018(01) matyti, kad R. S. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu smakro dešinėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-12-17. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, kurie nurodytų kokiu būtent būdu jie buvo padaryti. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek užduoties aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. kumščiu suduodant į smakro dešinę pusę, tiek pačiam atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Dėl patirtų sužalojimų R. S. galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b. l. 69-70);

Iš byloje esančio 2018-06-21 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. S. ir įtariamojo G. G. metu esminiu prieštaravimų pašalinti nepavyko. (1 t., b. l. 82-84);

Iš byloje esančio 2018-03-21 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SAM rašto Nr. R-9228 matyti, kad R. S., gim. 1977-08-17, NDNT turimais duomenimis Vilniaus II valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija 1997-09-18 nustatė trečią invalidumo grupę neterminuotai. Pagrindinė invalidumo priežastis – suluošinimas darbe. Taip pat asmeniui nustatytas 60 procentų netektas darbingumas nuo 1997-10-01 neterminuotai. 2008-12-31 NDNT invalidumo grupes prilyginimo darbingumo lygiui metu R. S. nustatyta trečia invalidumo grupė prilyginta 50 proc. darbingumo lygiui (asmuo laikomas iš dalies darbingas), galiojančiam nuo 1997-09-18 neterminuotai. Taip pat nuo 1997-10-01 asmeniui neterminuotai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. Pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodą - S68 – Trauminė riešo ir plaštakos amputacija (būklė po dešinės plaštakos trauminės amputacijos ir plaštakos replantacijos 1996.05.02), antro piršto ir delnakaulio stoka). (1 t., b. l. 89);

Iš byloje esančio 2018-02-07 UAB „Maxima LT“ rašto Nr. 47 matyti, kad 2017-12-17, laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.05 val. kasose dirbo darbuotojos : J. S., I. S. ir L. Z.. (1 t., b. l. 110);

Iš byloje esančio 2018-03-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. G. pateikė striukę ir laikrodį. (1 t., b. l. 162);

Iš byloje esančios 2018-03-09 daiktų apžiūros protokolo su prie jo pridėtomis fotonuotraukomis matyti, kad apžiūrėta pūsta dvejų spalvų striukė, iš išorės juodos spalvos, iš vidaus – mėlynos spalvos. Striukė užsegama užtrauktuku, apykaklėje yra dvi kniedės, išorinėje dalyje ant abejų striukės atlapu yra vidinės kišenės užtraukiamos užtrauktuku. Striukės priekinėje dalyje, ant kairės rankovės pažasties, srityje palei siūlę yra trūkusios siūlės (8 cm). Vidinėje striukės dalyje per centrą, šalia apykaklės yra įsiuvas su užrašu „HUGO BOSS", ant striukės atlapų iš vidinės pusės yra dvi vidinės kišenės, kurios užtraukiamos užtrauktuku bei prie jų yra įsiuvai su informaciniais užrašais. Striukės išorinės dalies apykaklėje iš nugaros yra metalinė emblema su užrašu „HUGO BOSS". Apžiūrimas laikrodis – vyriškas rankinis, sidabrinės spalvos. Laikrodžio apyrankė metalinė, sidabrinės spalvos. Laikrodžio korpuse įrašytas pavadinimas „CHAUMET“, korpuso stiklas permatomas, neryškiai matosi įbrėžimai. Laikrodžio mechanizmas veikia. Daugiau identifikavimui tinkamų pėdsakų apžiūros metu nustatyta nebuvo. (1 t., b. l. 163-173);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. G. kaltė, jog jis sukeldamas nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įrodyta.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Nors kaltinamasis G. G. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teigė, kad tiek pirmą, tiek antrą smūgį sudavė pirmas bei dešinėje rankoje, jo manymu, nukentėjusysis turėjo peilį, kuris buvo slepiamas, buvo išlindęs 4-5 cm, jo plotis buvo 10-15 mm. Nurodė, kad nukentėjusysis pakėlė ranką, todėl jis jį atstūmė, tačiau jis vėl ėjo link jo ir jis galimai jam sudavė, nes norėjo apsiginti, užkabino nukentėjusįjį su laikrodžiu, kuris po įvykio jam atsisegė, galimai pataikė į smakrą. G. G. savo veiksmus laikė būtinąja gintimi. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nors G. G. teigė, kad nukentėjusysis tiek pirmą, tiek antrą kartą smogė pirmas, tačiau iš byloje pateiktame vaizdo įraše neužfiksuota smurtinių veiksmų iš nukentėjusiojo pusės. Taip pat neužfiksuota, kad nukentėjusysis rankoje turėjo peilį. Be to iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog kaltinamasis pastumia nukentėjusįjį, nukentėjusysis iškelia rankas į viršų ir traukiasi atbulas ir būtent tuo metu kaltinamasis suduoda nukentėjusiam į veido sritį. Ir po sudavimo matyti, jog kaltinamasis agresyviai juda dar link nukentėjusiojo. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko dialogas, kuris neatrodė labai draugiškas, sprendžiant iš kaltinamojo agresyvaus elgesio, matyti, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis kažką kalbėjo, tačiau teismas daro išvadą jog šis matomos dialogas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad atitiktų būtinosios ginties sąlygas. Juolab, kad iš nukentėjusiojo judesių matyti, jog nukentėjusysis rankų judesiais iškėlęs rankas į viršų stengėsi išvengti konflikto. Kaltinamasis teigė, jog nukentėjusysis jį pastumdamas suplėšė jam striuke, tačiau sprendžiant iš vaizdo įrašo nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl nukentėjusiojo veiksmų, galėjo plyšti kaltinamojo striukės rankovė. Sprendžiau iš striukės rankovės plyšusių siūlių, suponuoja išvadą, jog būtent dėl paties kaltinamojo veiksmų galėjo plyšti striukės siūlės.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, iš vaizdo medžiagos, įvykis vyko parduotuvėje, kur tuo metu buvo žmonių, tame tarpe ir mažamečių vaikų. Teismo posėdžio metu liudytojos patvirtino, kad konflikto pasekoje mažametė S. G. ir G. G. dukra isteriškai verkė. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną parduotuvėje žmonių buvo labai daug. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis jį pirmas pastūmė ir jis tik gynėsi, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų, matyti, jog kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktą. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog kaltinamasis suduoda smūgį nukentėjusiajam, po nukentėjusysis susiima už veido. Taigi šiuo atveju abejonių nekelia, jog buvo R. S. atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas, ko pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog kaltinamasis atėjęs pradėjo įžeidinėti jį ir jo vaikus dėl anksčiau tarp jų vaikų įvykusio konflikto mokykloje. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesutarimai buvo kaip mažareikšmė dingstis, įžūliai elgtis ir ten buvusių pašalinių žmonių- pardavėjų, pirkėjų , mažamečių vaikų akivaizdoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Tai nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė padarinius, liudytojos patvirtino, jog verkė vaikas. Nors pardavėjos teigė, jog buvo susikoncentravusios į darbą, tačiau viena iš pardavėjų patvirtino, jog reikėjo trumpam atsitraukti nuo tiesioginių pareigų ir paspausti mygtuką, tikslu iškviesti apsaugą. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dėl kilusio konflikto iškvietė apsaugą, kadangi vaikas klykė, o ji girdėjo necenzūrinius žodžius. Nurodė, kad dėl įvykio jai reikėjo atsitraukti nuo darbo Taigi šiuo atveju abejonių nekelia, jog dėl kaltinamojo įžūlių veiksmų buvo sutrikdytas ir pardavėjos darbas.

Taigi nagrinėjamu atveju abejonių nekelia, jog G. G. pažeidė viešą tvarką, nes viešoje vietoje, parduotuvėje „MAXIMA“, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų asmenų akivaizdoje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė R. S. vieną smūgį į smakro dešinę pusę, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. S. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu smakro dešinėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei G. G. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. smurtą S. S. atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kur be nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo ir daugiau asmenų, tarp jų ir mažamečių, taip pat vertinant tai, kad žmogaus sumušimas kitų žmonių akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus elgesys, todėl G. G. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti ir pagal 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba (užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą) (1 t., b. l. 148), administracine tvarka baustas (1 t., b. 1. 137-143), neteistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 144 -145), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus aplinkybių visumą jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus ir draudimus.

Procesiniai klausimai:

G. G. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 175-176), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: vokas su laikmena su vaizdu įrašu, saugomas prie bylos, paliktinas saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis R. S. prašė atlyginti jam neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 eurų (1 t., b. l. 85). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. 2018-01-22 nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 86). Teismo posėdžio metu R. S. savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė. Kaltinamasis G. G. su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis R. S. nurodė, kad G. G. pažemino jo orumą, prieš visus žmones, kadangi toje parduotuvėje jį visi pažįsta. Jis 2 savaites blogai miegojo, dėl įvykio labai pergyveno. Po įvykio važinėjo pas odontologus, gėrė raminamus vaistus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju 5000 eurų suma yra akivaizdžiai per didelė. Įvertinus bylos aplinkybes, pasekmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo G. G. priteisti nukentėjusiajam R. S. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 26,78 eurų žalą už R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 94). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo G. G. veiksmų nukentėjusysis R. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš G. G. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vienerių) laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti bei nesiartinti prie nukentėjusiojo R. S. arčiau kaip 50 m atstumu ir nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: voką su laikmena su vaizdo įrašu palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. G. 500 EUR ( penkis šimtus eurų ) neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. G. 26,78 eurų Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė