- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-189-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00176-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- S. L.
- Kategorijos
- 1.3.7.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4511-924/2018 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo R. L. priešieškinį ieškovei S. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. S. L. ieškinyje prašė santuoką tarp S. L. ir R. L., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1098, nutraukti dėl R. L. kaltės, atsakovui R. L. priteisti transporto priemones: „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vidutinės rinkos vertės), „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vidutinės rinkos vertės), atsakovui R. L. priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovei S. L. priteisti už ½ santuokoje įgyto turto - 24 965 Eur piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip 20 metų visiškai ja nesirūpina, gyvena atskirai, nebendrauja, neveda jokio bendro ūkio, santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę. Todėl ieškovė nemato prasmės būti santuokoje su atsakovu. Be to, atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, buvo neištikimas, t. y. atsakovas, gyvendamas su kita moterimi, susilaukė jų bendro vaiko - sūnaus. Ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, transporto priemonės būtų pripažintos atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei priteistina piniginė kompensacija už ½ žemės sklypo - 915 Eur. Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu. Todėl ieškovė prašo priteisti 22550 Eur piniginę kompensaciją už ½ šio turto. Taip pat ieškovė sutinka atsakovui neturint galimybių sumokėti kompensaciją, kad turtas būtų priteistas šalims natūra lygiomis dalimis. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nedalintinas, kadangi yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
3. A. R. L. priešieškiniu prašė santuoką tarp S. L. ir R. L., sudarytą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1098, nutraukti dėl S. L. kaltės, priteisti iš S. L. 8000 Eur neturtinės žalos, pripažinti R. L. asmenine nuosavybe transporto priemones: „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini)(45100 Eur vertės), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 61/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. L. priteisti 7500 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), priteisti R. L. iš S. L. 1137,85 Eur už sumokėtus žemės mokesčius. Atsakovas nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje nebegyvena daugiau nei 20 metų dėl sutuoktinės kaltės. Ji buvo neištikima, gyveno su kitu vyriškiu, vėliau grįžo, tačiau dar vėliau išvyko į J. K., paliko šeimą. Išsaugoti santuoką nėra nei tikimybės nei tikslo, kadangi sutuoktiniai jau seniai kartu nebeveda bendro ūkio dėl sutuoktinės neigiamo požiūrio, nepagarbos, sutuoktinio nemylėjimo ir jos neištikimybės. Butas, esantis(duomenys neskelbtini), ir automobiliai T. A., v/n (duomenys neskelbtini) ir v/n (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi visi šie daiktai įgyti nevedant bendro ūkio kartu su ieškove. Ji nesiekė įgyti to turto, neprisidėjo finansiškai ir nedalyvavo perkant. Atsakovui žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), nereikalingas, todėl nepageidauja, kad jam būtų priteistas. Nekilnojamas turtas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), atsakovo nuolat buvo prižiūrimas, saugomas, remontuojamas. Susituokus šeima gyveno šioje namų valdoje, pastatus prižiūrėjo, remontavo, vykdė statybas, iš esmės pagerino. Ieškovė nemokėjo už šį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) žemės mokesčių, kuriuos (1137,85 Eur) laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. sumokėjo atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką tarp S. L. ir R. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo R. L. paliko pavardę – L., S. L. paliko santuokinę pavardę – L.. Teismas pripažino atsakovo R. L. asmenine nuosavybe šias transporto priemones: T. A. v/n (duomenys neskelbtini) ir T. A., v/n (duomenys neskelbtini). Teismas sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą padalino taip: ieškovei S. L. priteisė ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas priteisė ieškovei S. L. iš atsakovo R. L. 174 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovo R. L. 975 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas R. L. ieškovės neištikimybę įrodinėjo liudytojo V. L. (savo brolio) parodymais. Tačiau šis liudytojas jokių reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės negalėjo teismui nurodyti. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas vertino, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą. Teismas sprendė, kad kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
6. Teismas nurodė, kad teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovas, reikalaujantis ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog ginčo objektas, t. y. nekilnojamas turtas, esantis(duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis ar vieno sutuoktinio (atsakovo) lėšomis ar darbu. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovė S. L. paveldėjo po tėvo S. J. mirties. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo objektas buvo prižiūrimas bei remontuojamas, tačiau ieškovė nesutiko, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas. Net pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti, kokia jo nurodomų pagerinimų vertė, teismo posėdžio metu medžiagas bei savo statybos darbus įvertino apie 3475 Eur (12000 Lt), tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, vertindamas atsakovo bei liudytojo V. L. paaiškinimus, sprendė, kad daugelis remonto darbų (pvz. pakeista gyvenamojo namo perdanga, apatiniai sienų rąstai, pakeistos grindys, ištapetuota ir kt.) buvo atlikta iki 1992 metų, t. y. iki S. J. (ieškovės tėvo) mirties, kai remontuojamas turtas net nepriklausė ieškovei. Teismas pažymėjo, kad ginčo turto remontas buvo padarytas daugiau kaip prieš 20 metų, per šį laikotarpį remontas nusidėvėjo. Teismas nurodė, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė atliktų pagerinimų vertės, įtakojančios ginčo turto kainos padidėjimą. Be to, atsakovas santuokos metu naudodamasis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, turėjo geros moralės pareigą turtą prižiūrėti ir remontuoti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog jis santuokos metu atliko tokį ginčo objekto remontą, kuris būtų padaręs įtakos šiuo metu esančiai šio turto vertei. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine ieškovės S. L. nuosavybe.
7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, esančio(duomenys neskelbtini), padalijimo, t. y. atsakovas šį turtą laikė savo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas sutuoktiniams nevedant bendro ūkio, ieškovė nurodė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas santuokoje. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas tik už atsakovo asmenines lėšas. Teismas nustatė, kad atsakovo valia įgyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn nėra įrodyta. Ginčo butas įgytas santuokoje, bute atsakovas su sutuoktine bei vaikais tam tikrą laiką gyveno kaip šeima. Šioje gyvenamojoje patalpoje buvo registruota jų gyvenamoji vieta, buto įsigijimui buvo panaudota dalis grynųjų pinigų, kurie laikomi bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas sprendė, kad butas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar ieškovė prie buto pirkimo prisidėjo investiciniais čekiais. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog 1992 m. gruodžio 10 d. įsigyjant ginčo turtą sutuoktiniai nevedė bendro ūkio bei negyveno santuokinio gyvenimo. Atsakovas neprašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė anksčiau nei šios bylos iškėlimas (CK 3.67 straipsnis), t. y. iki įsigyjant ginčo turtą. Pats atsakovas pripažino, kad po to, kai apie 1987 m. jį ieškovė išvarė iš namų, jis vėl buvo grįžęs gyventi į šeimą, dar po 1992 m. remontavo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį(duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, kad 1992-1993 m. sutuoktiniai vis dar vedė bendrą ūkį. Teismas nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kuris sutuoktinių įgytas 1993 m. sausio 28 d., t. y. po ginčo buto privatizavimo, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo butas 1990 m. lapkričio 16 d. buvo suteiktas šeimai (sutuoktiniams ir trims jų nepilnamečiams vaikams). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neketino ginčo buto įgyti asmenine nuosavybe.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas laisva valia ir, labiau tikėtina, kad esant bendram sutarimui su ieškove, apie 10 metų mokėjo valstybei mokesčius už žemę, ieškovei niekada nereiškė jokių pretenzijų, nesiekė nutraukti santuokos, todėl ir dėl šios priežasties nebūtų teisinga šias atsakovo panaudotas pinigines lėšas pripažinti jo asmenine nuosavybe ir priteisti iš ieškovės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu net neįrodė, kad reikalaujama suma buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis ir sumokėta vien tik už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas santuokos metu, net ir gyvendamas skyrium, naudojosi tiek ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tiek sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas turėjo tiek geros moralės pareigą ieškovei priklausantį turtą prižiūrėti, tiek įstatymo nustatytą pareigą mokėti mokesčius už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.86 str.). Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovui galėtų būti priteista kompensacija už tai, kad dėl atsakovo sumokėtų mokesčių padidėjo ieškovei asmenine nuosavybe priklausančio turto vertė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista ½ buto su rūsiu, esančio(duomenys neskelbtini)., ir priimti naują sprendimą – tenkinti šiuos priešieškinio reikalavimus: pripažinti kalta dėl santuokos iširimo ieškovę S. L., priteisti iš ieškovės S. L. atsakovui R. L. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamojo namo 61/100 dalį, ūkio pastatus, kiemo rūsį, kiemo statinių 61/100 dalį, esančius (duomenys neskelbtini)padalinti turtą taip: S. L. priteisti gyvenamojo namo - 61/100 dalį, ūkio pastatus, kiemo rūsį, kiemo statinių 61/100 dalį, esančius(duomenys neskelbtini), o atsakovui R. L. priteisti 7500 Eur piniginę kompensaciją, ieškovei S. L. priteisti žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine R. L. nuosavybe butą, esantį(duomenys neskelbtini), priteisti R. L. iš S. L. 1137,85 Eur už sumokėtus žemės mokesčius, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prijungti naujus rašytinius įrodymus: Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, liudytojo V. J. parodymus, užklausimą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas nesutinka, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo. Šioje dalyje teismas be pagrindo nesivadovavo apklausto liudytojo V. L. parodymais ir atsakovo paaiškinimais. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti antrą liudytoją, kurio nepavyko rasti namuose ir atsivežti į pirmąjį teismo posėdį. Teismas neturėjo pagrindo apriboti galimybės visiškai išsiaiškinti, įrodinėti svarbias bylai aplinkybes, leisti bylinėtis rungtyniškai ir į kitą posėdį atsivesti kitą liudytoją, apklausti jį apie žinomas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių. Prie apeliacinio skundo pateikiami liudytojo V. J. parodymai. Minėtas liudytojas patvirtino, kad ieškovė išvarė iš namų atsakovą ir faktiškai negyveno kartu nuo 1987 m., o pats V. J. su ieškove gyveno nuomojamame bute nuo 1992 m. iki 2008 m. Liudytojas V. J. patvirtino atsakovo ir jo brolio (liudytojo) nurodytas aplinkybes, todėl pripažinus kalta dėl santuokos iširimo ieškovę, priteistina iš ieškovės neturtinė žala.
9.2. Teismas nepagrįstai nepripažino nekilnojamojo turto, esančio(duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto masę. Susituokę šalys ilgą laiką gyveno kartu gyvenamajame name(duomenys neskelbtini), t. y. nuo 1976 m. iki 1987 m. Gyvenant šiuose senos statybos namuose buvo atlikta daug įvairių statybos remonto darbų, pirkta daug įvairių statybinių medžiagų iš abiejų sutuoktinių lėšų. Liudytojas V. L. taip pat nurodė labai daug svarbių aplinkybių dėl pagerinimo darbų, t. y., kad buvo pastatytas priestatas, naujai padaryta tinklo tvora, vartai, įrengtos naujai grindys, durys, kad jis pats dirbo, padėjo remonto statybos darbuose. Teismas neįvertino oficialių rašytinių įrodymų, kad buvo pastatyta ir fiksuota kadastriniai duomenys gyvenamojo namo priestato 3,70 m x 2,45m užstatymo ploto. Gyvenamojo namo plotas yra pasikeitęs, t. y. padidėjęs nuo 64,26 iki 81,35 kv. m. Šis priestatas buvo pastatytas atsakovo kartu su ieškove.
9.3 Teismas nepagrįstai nepripažino buto, esančio(duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe. Gyvenimas skyrium ir bendro ūkio nevedimas yra pagrindas nuginčyti santuokinio turto CK 3.88 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją ir pripažinti, kad butą siekė įsigyti tik atsakovas už savo grynuosius asmeninius pinigus ir savo investicinius čekius, tik savo naudojimui. Nors teismas pripažino, kad valstybės vienkartinės išmokos yra asmeninė nuosavybė, tačiau neįvertino pateiktos 1992 m. gruodžio 10 d. sutarties turinio ir be pagrindo nesivadovavo šia sutartimi bei liudytojo V. L. parodymais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas dar 1987 m. buvo išvytas iš šeimos būsto(duomenys neskelbtini), ir ilgą laiką gyveno pas brolį. Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad 3503 rubliai buvo įmokėti 1992 m. gegužės 15 d. vienu banko pranešimu, o valstybės vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos 25218 rub. įmokėti 1992 m. balandžio 3 d. vienu banko pranešimu. Sutartis patvirtina, kad vienas asmuo mokėjo investicinius čekius ir kad vienas asmuo mokėjo grynuosius. Ieškovė nenurodė, nei kiek, nei kaip, nei kada galėjo prisidėti prie buto pirkimo.
9.4. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui sumokėtų žemės mokesčių už ieškovę, nors ir pripažino pastatus(duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas be pagrindo nesivadovavo pateiktais oficialiais įrodymais - mokėjimo dokumentais, kad žemės mokestis paskaičiuotas tik vienai ieškovei. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas yra už ją įvykdęs prievolę valstybei.
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą skundžiamose sprendimo dalyse atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovo prašymą prijungti naujus įrodymus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai. Teismas, siekdamas išnagrinėti bylą operatyviai ir ekonomiškai, kaip to reikalaujama pagal CPK 7 straipsnį, pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio. Be to, pažymėtina ir tai, kad CPK 190 straipsnyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įteikti liudytojui šaukimus į teismą, atsakovas nepateikė ir nenurodė nei liudytojo adreso, nei jo pavardės. Liudytojas V. L. jokių reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės teismui nenurodė, o be to, šį liudininką ir atsakovą sieja artimi ryšiai. Taigi, šiuo atveju nei atsakovas, nei liudyti iškviestas V. L. (atsakovo brolis) nesugebėjo nurodyti teismui elementarių bendro šeimyninio ieškovės su atsakovu gyvenimo detalių. Teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.
10.3. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima butą, esantį(duomenys neskelbtini), laikyti ne šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Nėra pagrindo nesutikti su teismo pagrįsta išvada, jog atsakovas neketino ginčo buto įsigyti asmenine nuosavybe. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo butas buvo įgytas tik už jo asmenines lėšas. Teismas pagrįstai atsižvelgdamas į visumą aplinkybių sprendė, jog sutuoktiniai butą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
10.4. Atsakovas ieškovei niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo valstybei sumokėtų mokesčių už žemę, nesiekė nutraukti santuokos, nepaisant to, kad gyvendamas skyrium, atsakovas naudojosi tiek ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu(duomenys neskelbtini), tiek sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Dėl to skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad nėra teisinga šias atsakovo panaudotas pinigines lėšas pripažinti jo asmenine nuosavybe ir priteisti jas iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliantas (atsakovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005 m. spalio 6 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 14-19-16285 ( b.l. 172), antstolio M. P. 2006 m. lapkričio 8 d. patvarkymą areštuoti lėšas ( b.l. 173), Vilniaus regioninio valstybės archyvo atsakymą, kad šiame archyve buto privatizavimo sutarties nėra ( b.l. 174), ir notaro patvirtintus V. J. parodymus ( b.l. 175-176). Nurodė, kad būtinybė teikti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išskaičiavimo iškilo tik priėmus teismo sprendimą, nes teismui nagrinėjant bylą nekilo jokių klausimų dėl žemės mokesčio mokėjimo, buto privatizavimo sutarčiai surasti atsakovas įdėjo visas pastangas, o liudytojas V. J. nebuvo iškviestas į teismo posėdį, nes atsakovas dėl susijaudinimo ir senyvo amžiaus neprisiminė liudytojo pavardės ir adreso, o jau po teismo sprendimo priėmimo suradus liudytoją pastarasis nurodė, kad dėl sveikatos būklės į teismą atvykti negalėtų.
13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju spręstina, kad atsakovui naujų įrodymų būtinybė paaiškėjo vėliau, t.y. po teismo sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo, šalies naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, todėl siekiant teisingai, visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylą, naujai pateikti įrodymai jungiami prie bylos ir vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą.
14. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608).
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovas kaltina ieškovę neištikimybe, kuri įvyko apie 1987 metus, tačiau pats atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad praėjus keliems metams po ieškovės neištikimybės įvykio grįžo gyventi į namus(duomenys neskelbtini). Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad 1987 metų neištikimybės epizodą atsakovas savo sutuoktinei atleido, santuokos nutraukti nereikalavo, todėl praėjus 30 metų būtų neadekvatu ieškovės neištikimybe grįsti santuokos nutraukimą. Apeliantas pripažino ir tai, kad jis pats 1992 m. išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovės ir apsigyveno bute (duomenys neskelbtini). Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. J., nurodęs, kad jis gyveno su ieškove nuo 1992 iki 2008 m. ( b.l. 175-176). Taigi, abiejų šalių elgesys leido teismui spręsti, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, o jų kaltės laipsnis neturi esminės reikšmės.
16. Apeliantas priešieškiniu prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 61/100 dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių valdoje(duomenys neskelbtini), priteisti šias dalis ieškovei, o atsakovui priteisti 7500 Eur ( ½ vertės) piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino motyvuodamas, kad šį nekilnojamąjį turtą ieškovė paveldėjo po savo tėvo mirties, o atsakovas neįrodė, kad turtą pagerino.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir išdėstytais motyvais. Teismas detaliai ir nuosekliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė ginčo statinius paveldėjo 1992 m. lapkričio 9 d. ( b.l. 113). Paveldėjimo teisės liudijime, išduotame 1992 metais, nurodoma, kad 2/3 dalių gyvenamojo namo su 2 priestatais naudingas plotas yra 81,35 kv.m., o mediniai ūkio pastatai 2J1m, 3J1m, 5J1m, 7J1m, 8J1m, 11J1m, betono kiemo rūsys 4J0b, mūrinis kiemo rūsys 6J0p, yra pastatyti savavališkai. Registro duomenų išraše 2017 m. rugsėjo 5 d. nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)bendras plotas ( taip pat ir naudingas plotas) yra 81,35 kv.m. (b.l. 114-116). Vadinasi, nuo 1992 m. lapkričio 9 d., kai ieškovė paveldėjo 61/100 dalių gyvenamojo namo iš savo tėvo, iki 2017 m. rugsėjo mėnesio gyvenamojo namo bendrasis plotas nepasikeitė, kitaip tariant, atsakovas neįrodė, kad jo ir ieškovės santuokos metu gyvenamojo namo plotas buvo padidintas, todėl nėra pagrindo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe.
18. Apelianto nurodomi vėlesni dokumentai ( Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas 2000 m. lapkričio 17 d. įteisinti S. L. vardu savavališkai pastatytus priestatus, ūkio pastatus, rūsį, įsakymas leisti juos registruoti, b.l. 74-76) nekeičia nuosavybės teisių prigimties, t.y. nekeičia fakto, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teisėmis paveldėjo statinius(duomenys neskelbtini). ) Turtas, sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo, pripažįstamas jo asmenine nuosavybe ( CK 3.89 str. 1 d. 2p.).
19. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu ( kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) ( CK 3. 90 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).
20. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismų praktikoje namo remonto darbai (langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas) nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto, santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos keitimas nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).
21. Apeliantas byloje teigė, kad jis iš esmės pagerino ieškovės paveldėtą gyvenamojo namo dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas byloje nėra pateikęs nei vieno rašytinio įrodymo, kuriuo patvirtintų statybinių medžiagų pirkimą, savo lėšų panaudojimą, namo dalies(duomenys neskelbtini), vertės pasikeitimą lyginant 1992 m. buvusią vertę su verte, nustatyta tuo momentu, kai apeliantas iš esmės pagerino ieškovės paveldėtą turtą. Apelianto pateikti įrodymai yra tik jo paties ir liudytoju apklausto atsakovo brolio V. L. paaiškinimai ( 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:37:59 min.). Atsakovo paaiškinimai viso teismo proceso metu buvo abstraktūs, jis teigė atlikęs daug įvairių statybos remonto darbų, pirkęs daug įvairių medžiagų, teigė, kad išleido remonto darbams apie 12 000 Lt ( 3475 Eur), tačiau tų išlaidų jokiais dokumentais nepatvirtino. Liudytojas V. L. taip pat abstrakčiai aiškino, kad brolis daug dirbo(duomenys neskelbtini), valdoje, pats liudytojas ten daug dirbo, keitė grindis, tvėrė tvoras, ūkinis pastatas buvo sutvarkytas, pasikeitė neatpažįstamai. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas neįrodė esminio ieškovės paveldėto turto pagerinimo, todėl teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
22. Šalių santuokos metu įgyto buto(duomenys neskelbtini), atžvilgiu egzistuoja priešinga teisinė prezumpcija – bendrąja nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ( CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.) - šis butas buvo privatizuotas 1992 m. gruodžio 10 d., t.y. šalių santuokos metu, todėl pagal minėtą prezumpciją laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad už butą buvo mokėta 3503 rublių grynais pinigais ir 25218 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis ( b.l. 67), tačiau kieno konkrečiai vienkartinės išmokos buvo panaudotos butui nupirkti, sutartyje nenurodyta. Šalys papildomų įrodymų teismui, kieno būtent investiciniais čekiais buvo mokama, nepateikė. Aplinkybė, kad įmoka vienkartinėmis išmokomis buvo atlikta vienu mokėjimo pavedimu, neįrodo, kieno pinigais buvo mokama. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo butas 1990 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo paskirtas įvertinant, kad jo šeimą sudaro penki asmenys: žmona L. S. (ieškovė) ir trys sūnūs (b.l. 141,143), kas paneigia atsakovo paaiškinimus, kad jis butą siekė įgyti tik sau asmeniškai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nepaneigė šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos ir neįrodė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė.
23. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005-12-15 iki 2016-11-05 sumokėjo žemės mokesčius (1137,85 Eur) už sklypą(duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės 1137,85 Eur už sumokėtus mokesčius ( b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas, kad iš pateiktų mokėjimo kvitų neaišku, už kokį sklypą yra mokėta, kieno lėšomis mokėta, be to, nurodė, kad šalių santuoka nebuvo nutraukta, todėl sutuoktinių gautos darbo užmokesčio ir kitos išmokos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad 2006-2008 metais žemės mokesčio mokėtoja nurodoma S. L., faktinis mokėtojas nenurodytas, 2009-2011 metais mokėtoja nurodoma S. L., pasirašęs R. L., 2012 m. ir 2016 m. pateikti mokėjimo kvitai nurodo tik mokėtojo asmens kodą, kuris atitinka ieškovės S. L. kodą ( b.l. 81-88). Atsakovo naujai pateiktas įrodymas - mokesčių inspekcijos 2005 m. spalio 6 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką (865,61 Lt) iš S. L. turto – neįrodo, kad mokestinė nepriemoka buvo susidariusi būtent už žemės mokesčius ( b.l. 172). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmesdamas reikalavimą.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie šiuo atveju nėra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.
21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, padarė teisingas išvadas dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuoką, dėl turto teisinio statuso ir padalinimo, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
22. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą- 500 Eur ( b.l. 192). Valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės negu minimalus nustatytas priteistinas dydis ( CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur ( penkis šimtus eurų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.