- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-778-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00297-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2015-03-10 priimtas nutarimas taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. bausmę atlieka pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2014-11-12 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-06-21, bausmės pabaiga – 2015-09-21.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-03-10 nutarimu Nr. 416 nutarė nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuteistajam neatlikus 6 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Komisijos 2015-03-10 nutarimo, kuriuo nuteistajam J. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį J. K. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, paviršutiniškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo teistumą už analogiškus nusikaltimus, atliktą bausmės laiką, tai, kad jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, taip pat buvo taikytos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės – įpareigojimas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų, nebendrauti, neieškoti ryšio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, tačiau ir šios priemonės nesulaikė jo nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, planuoja gyventi pas žmoną (žmonos nuomonė dėl J. K. elgesio, bendravimo su juo ir grįžimo nepateikta), nors grįžimas į destabilizuojančią aplinką gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog J. K. visus nusikaltimus įvykdė būdamas neblaivus, kaltės dėl nusikaltimų visiškai nepripažįsta, save įvardija kaip aplinkybių auką. Visa tai rodo žemą nuteistojo vertybinę orientaciją, prastas moralines – dorovines nuostatas, netinkamą požiūrį į šeimą, taip pat asmenybės polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, kas, net ir įvertinus jo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertindamas prokurorės skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu ir deramai neįvertino kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.
Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (bausmę atlieka mažiau nei vienus metus) teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad J. K. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytos tvarkos reikalavimų ir aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, nėra pakankamos teigiamai išvadai dėl tolesnio nuteistojo taisymo, neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Didelę reikšmę svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sudaro ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo elgesys iki nusikaltimo padarymo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, paties nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuria būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad J. K. bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo padarymą – dėl grasinimų nužudyti sutuoktinę ir dukrą. Nuteistasis savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina, kaltės teisme ir bausmės atlikimo metu nepripažįsta, save įvardija kaip aplinkybių auką. Minėtą nusikalstamą veiką J. K. įvykdė, neatlikęs ankstesniais dviem nuosprendžiai paskirtų bausmių už analogiškus nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui. J. K. daromiems nusikaltimams būdingas kriminalinis modelis, be to, visos nusikalstamos veikos padarytos jam apsvaigus nuo alkoholio ir praradus savitvardą. Nuteistasis ir pats pripažįsta, kad stresinėse situacijose sunkiai suvaldo savo emocijas. Socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose taip pat nurodyta, kad J. K. yra linkęs pasielgti impulsyviai (yra vieną kartą teistas už fizinio smurto panaudojimą), nors atpažįsta problemines sritis, tačiau kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Tarp to, ką jis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Kaip nustatyta psichologinės tarnybos išvadoje, nuteistojo riziką nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu galinti didinti jo grįžimas gyventi į destabilizuojančią aplinką (planuoja grįžti gyventi pas žmoną, kur gyveno iki nuteisimo), kur rizika nusikalsti labiausiai sietina su netinkamų elgesio modelių pasirinkimu.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad J. K., kuris nesugebėjo laikytis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir paskirtų įpareigojimų, sistemingai nusikalsta, nesistengia keisti savo elgesio, išvadų iš skiriamų bausmių nedaro, jam ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad J. K. dar nepatyrė reikiamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo būtų užtikrintas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų pasiekimas.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, jų padaryta išvada, kad J. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2015-03-10 nutarimą Nr. 416 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.