Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-15 · Administracinė byla Nr. AS-146-292-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
AS-146-292-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00400-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Avarija“
Administracinė byla Nr. AS146-292/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00400-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotas asmeniui UAB „Avarija“, dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir pareiškėja, savivaldybė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 2S-1 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą bei uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio nutarimo vykdymu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė savivaldybės skundą ir iš dalies patenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Nutarimo galiojimą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos nutarimo dalies dėl įpareigojimo nutraukti arba pakeisti tarp savivaldybės ir UAB „Avarija“ pasirašytą privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjas turėtų skelbti konkursus bei sudaryti naujas sutartis dėl apmokamų paslaugų teikimo, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, turėtų būti nutraukiamos, arba pakeisti su UAB „Avarija“ sudarytą sutartį, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų. Todėl teismas nutarė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas, ir tik po to turi būti vykdomi Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyti patvarkymai dėl sprendimo ir sutarties nutraukimo arba pakeitimo. Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo nevykdymas.

III.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą (b. l. 36–39), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl tokios priemonės pritaikymo.

Atskirąjį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Aplinkybė, jog tam tikras aktas, kuriuo yra nustatyti įpareigojimai, yra teisme nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, savaime neįrodo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – akto galiojimo sustabdymo – jis sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas.

2. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes subjektams (šiuo atveju – savivaldybei nustatyta pareiga pakeisti ar panaikinti atitinkamus privilegijas UAB „Avarija“ sukeliančius sprendimus), tačiau tai savaime nereiškia ir savaime neįrodo, jog teismo sprendimo vykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, ypač Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimą vertinant su viešojo intereso apsauga.

3. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų Nutarimo galiojimo sustabdymą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apskritai nenurodė konkrečių aplinkybių bei faktų, nepateikė jokių motyvų ar kitokių paaiškinimų, kaip būtų pažeisti ar įtakoti pareiškėjo interesai, bei viešasis interesas, ypač atsižvelgus į tai, kad savivaldybė pirmiausia turi būti suinteresuota būtent viešojo, o ne savo ar savo įmonių (pvz., UAB „Avarija“) interesų apsauga.

4. Nutarimas neįpareigoja savivaldybės nutraukti visus ilgalaikius teisinius santykius, kaip teigiama savivaldybės prašyme, o nurodoma tik atitinkamai pakeisti ar nutraukti tuos santykius, kurie yra susiję su pavedimu be konkurso teikti miesto centrinės dispečerinės paslaugas apmokant iš savivaldybės biudžeto šių paslaugų ir avarinės tarnybos budėjimo išlaidas. Teigti, kad dėl to būtų nutraukti visi savivaldybės ir UAB „Avarija“ santykiai nėra jokio pagrindo, ir ypač atsižvelgus į tai, kad savivaldybė kontroliuoja UAB „Avarija“ kaip savo struktūrinį padalinį, nes 100 proc. UAB „Avarija“ akcijų priklauso savivaldybei.

5. Tai, kad vykdant Nutarimą viešųjų konkursų rengimas užtruktų apie 6 mėn., taip pat niekaip nerodo, kad apskritai tokie konkursai šiuo metu (t. y. kol nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje administracinėje byloje) negalėtų būti organizuojami, inter alia nustatant skaidrias, nediskriminacines sąlygas, kad juose dalyvaujantys ūkio subjektai galėtų konkuruoti dėl miesto centrinės dispečerinės ir avarinės tarnybos budėjimo paslaugų, apmokamų iš savivaldybės biudžeto, teikimo.

6. Nutarimas nedraudžia tokiame konkurse lygiomis teisėmis su kitais ūkio subjektais dalyvauti ir UAB „Avarija“. Organizavus tokio pobūdžio konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą ir ją įgyvendinus, jokie viešieji, įsikatant ir gyventojų, interesai nebūtų pažeisti, kadangi bet kuriuo atveju iš savivaldybės biudžeto apmokamos paslaugos jiems būtų teikiamos konkurencija tarp ūkio subjektų užtikrinančiu būdu parinkto ūkio subjekto.

7. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl to nukentėtų ir savivaldybės finansiniai interesai, kadangi, konkurencingų būdu parenkant paslaugas teikiantį ūkio subjektą ir ūkio subjektams tarpusavyje besivaržant, savivaldybės biudžeto išlaidos, kurios Konkurencijos tarybos Nutarimu pripažintu ribojančiu konkurenciją savivaldybės Sprendimo pagrindu skiriamos UAB „Avarija“, minėtų paslaugų teikimui sumažėtų, nes tarpusavyje besivaržantys ūkio subjektai siektų kuo mažesnėmis sąnaudomis teikti atitinkamas miesto centrinės dispečerinės ir avarinės tarnybos budėjimo paslaugas. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Avarija“ minėtų paslaugų teikimo įkainius nustato pati savivaldybė, inter alia numatydama ir 5 proc. pelną.

8. Savivaldybės prašyme ir skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, kad įvykdžius Nutarimą ir vis dėlto įsiteisėjusiu teismo sprendimu jį panaikinus, galėtų kilti naujų teisinių ginčų dėl sutarčių su UAB „Avarija“ ar naujais ūkio subjektais nutraukimo ar pakeitimo, taip pat nesudaro pagrindo stabdyti Nutarimo galiojimą.

9. Nutarimo galiojimas ir jo vykdymas skatintų konkurenciją, o tai užtikrintų net ir viešojo intereso, įskaitant gyventojų interesus, apsaugą bei efektyvų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vykdant ginčijamą nutarimą būtų nutraukta su UAB „Avarija“ sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, sudaroma sutartis su naujais paslaugų tiekėjais. Todėl būsimas teismo sprendimas negalėtų būti realiai įgyvendinamas, nes teismui konstatavus skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo neteisėtumą, Vilniaus miesto savivaldybės pažeistos teisės negalėtų būti atkurtos –pareiškėjo interesus tenkinantis teismo sprendimas negalėtų būti teisėtas ir pagrįstas pagrindas nutraukti naujus sutartinius santykius su naujais paslaugų teikėjais. Teismas teisingai nusprendė, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos nutarimo dalies dėl įpareigojimo nutraukti arba pakeisti tarp savivaldybės ir UAB „Avarija“ pasirašytą privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjas turėtų skelbti konkursus bei sudaryti naujas sutartis dėl apmokamų paslaugų teikimo, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, turėtų būti nutraukiamos, arba pakeisti su UAB „Avarija“ sudarytą sutartį, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų. Nesustabdžius skundžiamo nutarimo, būsimu teismo sprendimu negalės būti panaikintos galimai neteisėto nutarimo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą bei uždrausti Konkurencijos tarybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šio nutarimo vykdymu. Nustatyta, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ panaikinti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo punktus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 1-1178 „Dėl pavedimo UAB „Avarija“ teikti privalomąsias paslaugas“ (savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 1-1435 redakcija) 1.2 ir 3 punktai) ir nutraukti tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Avarija“ sudarytą 2010 m. vasario 24 d. sutartį Nr. 172-115(3.1.36-UK), jei ji yra galiojanti, arba nurodytus punktus ir sutartį pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria nutarė tenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Nutarimo galiojimą, motyvavo tuo, tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos nutarimo dalies dėl įpareigojimo nutraukti arba pakeisti tarp savivaldybės ir UAB „Avarija“ pasirašytą privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjas turėtų skelbti konkursus bei sudaryti naujas sutartis dėl apmokamų paslaugų teikimo, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, turėtų būti nutraukiamos, arba pakeisti su UAB „Avarija“ sudarytą sutartį, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo Nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamo atsakovo nutarimo galiojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjas turėtų sudaryti naujas sutartis dėl atitinkamų paslaugų teikimo arba keisti esamas, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, turėtų būti nutraukiamos ar atitinkamai pakeistos, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas, ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyti patvarkymai dėl atitinkamų pareiškėjo priimtų sprendimo punktų panaikinimo, sudarytų sutarčių nutraukimo ar jų nuostatų pakeitimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. AS438-473/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-326/2010 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius