- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 2-4886-322/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- S. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu (1-2 b. l.) prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus Š. M., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, leidžiant atsakovui bendrauti su sūnumi be jokių apribojimų ir priteisti iš atsakovo sūnui Š. M. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 20 d. iki sūnaus pilnametystės;.
Teismo posėdyje ieškovė palaiko ieškinį dalyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, o dalyje dėl išlaikymo sūnui priteisimo periodinių išmokų dydį mažina iki 130 Eur.
Atsakovas su ieškiniu sutinka.
Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė nurodo, kad ieškinio reikalavimai nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, bet turi vieną nepilnametį sūnų, Š. M., (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), vaikas gyvena su savo motina A. G..( b.l.3-5). Nustatyta, kad šalys kartu negyvena.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
Lietuvos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.174 straipsnio nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šalių vaikas yra tokio amžiaus, kad suformuoti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų nori gyventi iš esmės galėtų, vienok, ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka, kad sūnus gyventų su motina, o išvadą teikianti institucija dėl to prieštaravimų taip pat neišreiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, kad nesirūpintų savo sūnaus auklėjimu, jo neprižiūrėtų ar pan., todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina yra tenkintinas.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Pažymėtina, kad šalių santykiai nėra įtempti, ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi nėra ir atskira bendravimo tvarka nenustatoma.
Dėl vaiko išlaikymo
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius. Teismas taip pat turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Ieškovė pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, ji dirba ir mokosi, nuomoja būstą, šeimos mėnesio pajamos nesiekia 500 Eur. Atsakovas nuolatinio darbo neturi, nereguliariai uždarbiauja užsienyje. Nekilnojamojo turto šalys neturi. Kaip matosi iš ieškovės paaiškinimo, sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 360 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia lėšų sūnaus išlaikymui nuo 2019-02-21, atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis nedirba, neturi pajamų, bet sūnų padėti išlaikyti neatsisako, nuperka jam reikalingų daiktų, rūbų. Su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo sutinka. Ginčo tarp šalių dėl vaiko išlaikymo nėra.
CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Laikytina, kad fiksuotas momentas, nuo kurio yra priteisiamas išlaikymas šioje byloje yra ieškovės nurodyta diena 2019 m. kovo 20 d.
Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-03-06 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-602-3966 (b.l.9) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 47 Eur dydžio žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (130 x 12 x 3%), 12.93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 60 Eur ir 182 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio Š. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina A. G., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš S. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Š. M., a.k(duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Eur ( vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 20 d. iki sūnaus pilnametystės.
Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiui Š. M. uzufrukto teise valdo jo motina A. G..
Priteisti iš S. M., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 60 Eur ( šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš S. M., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 182 Eur ( vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.