- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2-2520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6326-275/2010 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ dėl įpareigojimo sugrąžinti išnuomotą turtą pasibaigus nuomos terminui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. R. 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę – grąžinti ieškovei atsakovui išnuomotą (pasibaigus nuomos terminui) žemės ūkio techniką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui naudotis pagal 2009 m. spalio 1 d. nuomos sutartį jam perduota technika.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos.
2011 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas ieškovės 2011 m. liepos 29 d. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo patenkino ieškinio reikalavimą ir sugrąžino išnuomotą žemės ūkio techniką. Ieškovė taip pat prašė: sugrąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 3 180 Lt, o likusius 25 procentus žyminio mokesčio, t. y. 1 060 Lt, bei 968 Lt išlaidų už advokato pagalbą prašė priteisti iš atsakovo; prašė bylą nutraukti bei panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės pareiškimą tenkino. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 968 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 060 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas taip pat nutarė grąžinti ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio - 3 180 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė. Vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2011 m. liepos 13 d., o atsakovas 2011 m. liepos 20 d. priėmimo – perdavimo aktu įvykdė ieškinio reikalavimus ir grąžino ieškovei žemės ūkio techniką, t. y. atsakovas patenkino ieškovės reikalavimą po ieškinio pareiškimo teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Litagros prekyba“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį: priimti ieškovės ieškinio atsisakymą, tačiau ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas 1 473,78 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino, t. y. perdavė ieškovei išnuomotą turtą. 2011 m. liepos 1 d. atsakovas išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame buvo išreikštas atsakovo pageidavimas pirkti nuomojamą turtą pagal papildomo susitarimo 2 punktą, tačiau 2011 m. liepos 4 d. ieškovė informavo atsakovą, kad jokie technikos pardavimo klausimai negali būti sprendžiami, kol nebus grąžintas nuomojamas turtas ieškovei. Be to, ieškovė pati pareikalavo grąžinti turtą iki 2011 m. liepos 12 d., tačiau, piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į teismą, jau kitą dieną ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą grąžinti išnuomotą turtą. Ieškovė nepagrįstai atsisakė turtą parduoti atsakovui, todėl šalys susitarė, kad ieškovė atsiims nuomojamą turtą 2011 m. liepos 20 d. Atsakovas tik 2011 m. liepos 28 d. sužinojo, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl turto grąžinimo.Pagal CPK 94 straipsnį ieškovei pareiškus atsisakymą nuo ieškinio, atsakovas ieškovės turėtų išlaidų neatlygina. Priešingai, ieškovė turi atlyginti atsakovo patirtas išlaidas, nes jis turėjo kreiptis į teisininkus, prašydamas parengti atsiliepimą į ieškinį, skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Kadangi turtas yra grąžintas ieškovei, nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu yra pažeistos atsakovo teisės, nes ieškovė, nesutikusi parduoti turto atsakovui, iki šiol nesumokėjo atsakovui 250 000 Lt baudos, numatytos papildomo susitarimo prie turto nuomos sutarties 2 punkte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui nesugrąžinus išnuomoto turto ir per papildomai nustatytą terminą, ieškovė pareiškė ieškinį. Tik po to atsakovas atsiuntė ieškovei raštą, kuriame nurodė, jog išnuomotą turtą ieškovė gali atsiimti bei 2011 m. liepos 20 d. šį turtą grąžino. Taigi atsakovas prievolę įvykdė tik po to, kai dėl jos įvykdymo teisme jau buvo pareikštas ieškinys. Tokius atsakovo veiksmus teismas įvertino tinkamai, pagrįstai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies normas ir priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Be to, atsakovas nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimo išlaidas, nes tokie reikalavimai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendė 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatas, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, išskyrus tą atvejį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino. Tokiu atveju ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškovo ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2011 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą sugrąžinti jai pagal 2009 m. spalio 1 d. nuomos sutartį išnuomotą žemės ūkio techniką bei priteisti visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui naudotis pagal 2009 m. spalio 1 d. nuomos sutartį išnuomota technika. Ieškovė 2011 m. liepos 29 d. pareiškimu, kurį teismas gavo 2011 m. rugpjūčio 1 d., atsisakė nuo ieškinio, nes atsakovas ieškinio reikalavimą patenkino, t. y. 2011 m. liepos 20 d. sugrąžino žemės ūkio techniką. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė, civilinę bylą nutraukė, panaikino 2011 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, grąžino ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 3 180 Lt, bei priteisė ieškovei iš atsakovo 968 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, bei 25 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 1 060 Lt.
Nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, kuria ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino. Apeliantas nurodo, kad jis pageidavo pirkti nuomojamą turtą, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė jį parduoti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pagal šalių sudarytą 2009 m. spalio 1 d. nuomos sutartį, ieškovė išnuomojo atsakovui žemės ūkio techniką iki 2011 m. liepos 1 d., o pagal minėtos nuomos sutarties 4.2 punktą, nuomininkas išnuomotą turtą turi grąžinti nuomotojui paskutinę nuomos laikotarpio dieną, t. y. 2011 m. liepos 1 d. (5-7 b. l.). Atsakovui negrąžinus išsinuomoto turto, ieškovė 2011 m. liepos 4 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 12 d. grąžinti išnuomotą žemės ūkio techniką (4 b. l.). Minėtame rašte ieškovė taip pat įspėjo atsakovą, kad neįvykdžius šio reikalavimo, ji kreipsis į teismą dėl išnuomoto turto išreikalavimo. Tos pačios dienos raštu „Dėl turto pardavimo“ ieškovė informavo atsakovą, kad kol nebus nutraukti atsakovo vykdomi sutarties ir teisės norminių aktų pažeidimai, taip pat kol nebus sugrąžinta pagal nuomos sutartį išnuomota technika, jokie technikos pardavimo atsakovui klausimai negali būti sprendžiami ir svarstomi (44-45 b. l.). Atsakovui nesugrąžinus ieškovei išsinuomoto turto iki sutartyje numatyto ir ieškovės pratęsto termino, ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl įpareigojimo sugrąžinti išnuomotą turtą. Kaip minėta, išnuomotas turtas ieškovei buvo grąžintas 2011 m. liepos 20 d. priėmimo – perdavimo aktu (21-22 b. l.). Šio fakto atskirajame skunde apeliantas neneigia. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė ieškinio atsisakė dėl atsakovų veiksmų, t. y. dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino. Kaip minėta, tokiu atveju, teismas priteisia ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Jeigu toks rezultatas yra ne atsakovo naudai, jis neturi teisės pretenduoti į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovei atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad pareiškus ieškinį, atsakovas patenkino ieškovės reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovei, vadinasi atsakovas neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.