- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 2K-380/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- F. K., M. P., M. S., M. A., E. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. K. atstovės pagal įstatymą kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo F. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir F. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.
Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, nuteistojo F. K. apeliacinis skundas atmestas.
Be to, šioje byloje nuteisti M. P., M. S., M. A., E. D.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 17 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) kartu su kitais asmenimis panaudodamas fizinį smurtą prieš K. M. pagrobė svetimą 555 Lt vertės turtą.
Kasaciniu skundu F. K. atstovė, neginčydama nuteistojo F. K. kaltės, veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės bei BK 64 straipsnio taikymo, prašo pakeisti teismų sprendimus atidedant F. K. paskirtos dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorė nurodo, kad F. K., būdamas nepilnametis, šioje byloje padarė vieną nusikaltimą, dėl kurio prisipažino, nuoširdžiai galisi ir nukentėjusiojo atsiprašė. Kasatorė teigia, kad F. K. padarė vaikiškai neapgalvotą nusikalstamą veiką, po to jokių teisės pažeidimų nepadarė, pradėjo mokytis, dirbti, o nuo jo padarytos ankstesnės nusikalstamos veikos praėjo metai ir keturi mėnesiai. Be to, F. K. motina serga sunkia liga. Dėl šių aplinkybių kasatorė mano, kad F. K. yra paskirta per griežta bausmė, nes jo dabartinis elgesys ir požiūris į vertybes rodo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo tarpu teismas, skirdamas bausmę, nepasisakė, kodėl atmeta F. K. gynėjo argumentus neskirti ginamajam realiai atliktinos laisvės atėmimo bausmės, nenurodė, kodėl F. K. netaikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiui terminuotas laisvės atėmimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorė nesutinka su teismų sprendimais netaikyti F. K., kuris būdamas nepilnametis padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, BK 92 straipsnio nuostatų. Kolegija laiko, kad teismai dėl BK 92 straipsnio padarė pagrįstas išvadas, nes jos paremtos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
BK 92 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą nepilnamečiui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismai, vertindami bylos aplinkybes, susijusias su F. K., pagrįstai nurodė, kad šioje byloje F. K. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tokią išvadą teismai grindė tuo, kad nuteistasis teisiamas antrą kartą, o šioje byloje padarė nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad F. K. charakterizuojamas patenkinamai, nelanko mokyklos, nors ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, be kita ko, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą, taigi jokių išvadų nedaro, pasitaisyti nesistengia. Be to, F. K., būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų – plėšimo ir turto prievartavimo – padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą – plėšimą, praėjus vos dviem mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo F. K. buvo pritaikytos BK 92 straipsnio nuostatos, priėmimo. Todėl laikyti, kad teismai esant minėtoms aplinkybėms turėjo šioje byloje F. K. taikyti BK 92 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.
Kasatorės teiginiai, kad F. K. nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, serga jo motina, nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas už jo padarytą BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė bausmę, kuri yra artima sankcijos minimumui.
Tai, kad F. K. priimtame nuosprendyje neišdėstyti BK 92 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies netaikymo motyvai, nėra pagrindas laikyti, kad teismas nesvarstė kasaciniame skunde paminėtų argumentų dėl realiai atliktinos laisvės atėmimo bausmės neskyrimo. Teismas turi motyvuoti BK 92 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą, bet ne netaikymą. Be to, taikyti minėtas BK nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendimas skirti F. K. laisvės atėmimo bausmę nuosprendyje yra motyvuotas.
Esant šioms aplinkybėms keisti teismų sprendimus taip, kaip prašo kasatorė, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo F. K. atstovės pagal įstatymą kasacinį skundą atmesti.