- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- A-602-1214-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01091-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LLG valdymas“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
dalyvaujant atsakovo teisių perėmėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LLG valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LLG valdymas“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LLG valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „LLG valdymas“), nesutikdamas su atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI; Inspekcija; atsakovas) 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (14.5)-160-108 (toliau – ir Inspekcijos balandžio 14 d. sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos 2 160 373,90 Lt sumokėjimo išdėstymo nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. ir mokėjimo pradžios atidėjimo iki 2011 m. rugsėjo 25 d., su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas šį sprendimą panaikinti.
Skunde paaiškino, jog dėl sudėtingos ekonominės situacijos susidarė 2 160 373,90 Lt mokestinė nepriemoka, iš jos – 1 992 338,29 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 168 035,61 Lt PVM delspinigių. Didžioji dalis mokestinės nepriemokos susidarė pagal 2010 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kuria buvo įformintas prekės ženklo „Logipolija“ pardavimas. Pareiškėjas neįstengė iš karto sumokėti 1 911 000 Lt PVM, todėl kreipėsi į Inspekciją su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pažymėjo, jog tam, kad būtų priimtas sprendimas atidėti ir išdėstyti mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojas turi įrodyti dvi aplinkybes: kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas iš karto lemtų kritinę mokesčių mokėtojo būklę, ir kad ateityje jis turės galimybių atsiskaityti su biudžetu bei sumokėti mokestinę nepriemoką. Teigė, jog jis pateikė visus dokumentus, kuriais pagrindė, jog UAB „LLG valdymas“ neturi galimybės sumokėti visos mokestinės nepriemokos iš karto. Tai pripažino ir atsakovas, nurodydamas, kad antstolis V. M. iš UAB „LLG valdymas“ negalėjo išieškoti visos mokestinės nepriemokos sumos ir jos nepervedė į valstybės biudžetą, nes pareiškėjas neturėjo tokių lėšų ir turto, iš kurio būtų galima racionaliai ir ekonomiškai atlikti išieškojimą. Akcentavo, jog jis pateikė įrodymus, kad sugebės ateityje laiku sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y. detalų verslo planą, partnerių pasiūlymus, ekonominę analizę, kuri patvirtina, jog, atidėjus mokestinę nepriemoką, būtų galima iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. padengti įsiskolinimą biudžetui. Inspekcija pripažino, jog UAB „LLG valdymas“ galimybės laiku sumokėti mokestinę nepriemoką yra realios. Apie tai, kad UAB „LLG valdymas“ finansinė padėtis buvo pakankama, jog galėtų būti sudaryta mokestinės paskolos sutartis, patvirtina ir Inspekcijos 2011 m. balandžio 14 d. išvadoje Nr. (14.5)-160-108 pateikta įmonės finansinių rodiklių analizė. Visos padarytos atsakovo išvados patvirtina, kad UAB „LLG valdymas“ turėjo galimybę sėkmingai vykdyti mokestinės paskolos sąlygas, jeigu mokestinės paskolos sutartis būtų buvusi UAB „LLG valdymas“ prašomomis sąlygomis. Inspekcija nepagrįstai nurodė, jog viena iš aplinkybių, kodėl atsisakyta sudaryti mokestinės paskolos sutartį su UAB „LLG valdymas“, yra tai, jog įmonė neturi registruoto ar kito turto mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti. Nurodė, jog jo pagrindinė veikla yra finansinė, nes įmonė teikia finansines paslaugas, taip pat pernuomoja pagal finansinę nuomą (lizingą) įsigytus automobilius, todėl įmonei nėra būtinas registruojamas turtas. Įmonė naudojasi nuomojamomis patalpomis ir nuosavo nekilnojamojo turto neturi, nes tai finansiškai nenaudinga. Tačiau vien ta aplinkybė, jog visas įmonės turtas finansinis, negali būti laikoma teisėtu pagrindu atsisakyti atidėti ir išdėstyti mokestinę nepriemoką. Tikino, jog užtikrinti mokestinės paskolos vykdymą Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis reikalaujama tik tada, kada tai yra objektyviai būtina, t. y. yra tikimybė, jog mokesčių mokėtojas savo turimą turtą gali paslėpti ar iššvaistyti. Tačiau šiuo atveju atsakovas nenustatė, kad UAB „LLG valdymas“ galėtų savo turimą turtą paslėpti ar iššvaistyti, ir tokiu būdu padaryti mokestinės paskolos sutarties vykdymą neįmanomą. Be to, MAĮ 88 straipsnio 4 dalis numato ir kitus atsiskaitymo užtikrinimo būdus, t. y. laidavimas ar garantija, kuriems nebūtinas nuosavo registruojamo turto turėjimas. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai detalų verslo planą, nurodydamas visus planuojamus pajamų šaltinius, verslo partnerius, būsimas įplaukas, įplaukų dalį, kuri teks mokestinei nepriemokai dengti, palūkanoms mokėti, todėl atsakovo išvada, jog UAB „LLG valdymas“ nenurodė galimų atsiskaitymo šaltinių, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su šiuo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklių), 18 punkte numatyta, kad vietos mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokesčių mokėtojo prašymo ir visų prašymui nagrinėti reikiamų dokumentų pateikimo dienos išnagrinėja šį prašymą, surenka papildomą informaciją ir priima sprendimą, kuris įteikiamas mokesčių mokėtojui. Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo Inspekcijai pateikė 2010 m. rugsėjo 14 d. Inspekcija, 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakydama į pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, nurodė, kad pareiškėjas patikslintų prašymą ir pateiktų visus prašymui nagrinėti reikalingus išvardintus dokumentus. Pareiškėjas patikslintą prašymą su papildomais dokumentais pateikė 2010 m. lapkričio 22 d., o papildomą informaciją dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo – 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2011 m. kovo 14 d. Atsakovas 2011 m. balandžio 14 d. surašė išvadą Nr. (14.5)-164-235 dėl UAB „LLG valdymas“ mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo ir priėmė ginčijamą 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuris yra objektyviai pagrįstas, neturi esminių turinio ir formos trūkumų bei neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Nurodė, jog mokesčių mokėtojo finansinė būklė yra vertinama pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Vertinant finansinę būklę, turi būti apskaičiuojami finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai pagal pateiktas formules, kurie turi būti palyginami ne tik su teorinėmis reikšmėmis, bet ir su Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais koeficientais, apskaičiuotais atitinkamos veiklos rūšies įmonėms (ūkio šakos statistiniais koeficientų vidurkiais). Koeficientai nagrinėjami ne mažiau kaip pagal 3 finansinių metų duomenis, kad būtų galima palyginti jų reikšmes ir nustatyti pokyčius. Taip pat atsižvelgiama į tokius vertinimo principus, kaip veiklos tęstinumas bei pelningumas. Pareiškėjas pateiktame verslo plane nurodė, kad 2009 m. sustabdė nekilnojamojo turto nuomos ir priežiūros veiklą, o šiuo metu vykdo automobilių nuomos veiklą: nuomoja 2 automobilius ir iš šios veiklos per mėnesį gauna 9 000 Lt pajamų. Apie kitas šiuo metu gaunamas pinigines lėšas duomenų nepateikė. Pateiktuose dokumentuose pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. debitorinis įsiskolinimas – 10 213 181 Lt. Iš priklausančių įmonių „LLG grupei“, trys yra bankrutavusios. Pareiškėjas pateikė 2009 m. vasario 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią UAB „LLG valdymas“ suteikė UAB „LLG grupė“ 3 492 312,89 eurų paskolą iki 2015 m. gruodžio 31 d., pagal kurią 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo gauti 106 952,08 Lt palūkanų. Apie gautus pinigus ir jų panaudojimą pareiškėjas informacijos nepateikė. Pareiškėjas pateikė 2010 m. kovo 31 d. susitarimą su UAB „Investicijų sprendimai“ ir UAB „LLG grupė“, pagal kurį UAB „LLG grupė“ skolinga UAB „Investiciniai sprendimai“ 12 967 209,94 Lt. Be to, pareiškėjas perėmė iš UAB „Investiciniai sprendimai“ 12 967 209,94 Lt reikalavimo teisę į UAB „LLG grupė“ įsiskolinimą. Pagal 2010 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Investicijų sprendimai“ perleido pareiškėjai 12 967 209,94 Lt reikalavimo teisę į 11 002 474,40 Lt. Pareiškėjas pardavė UAB „Investicijų sprendimai“ prekės ženklą „Logipolija“ už 11 011 000 Lt, iš jos PVM – 1 911 000 Lt. Ši suma buvo deklaruota, bet nesumokėta ir pareiškėjas nepateikė informacijos apie iš šio sandorio gautus pinigus ir kam juos panaudojo. Pareiškėjas per 2010 metus pardavė 3 automobilius už 375 000 Lt, tačiau apie gautus pinigus ir jų panaudojimą Inspekcijai informacijos nepateikė. Pareiškėjo kreditorinis įsiskolinimas valstybės biudžetui 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 2 907 742,00 Lt. Pridūrė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kiek gavo piniginių lėšų per 2010 metus ir kur jas panaudojo, nepateikė bankinių ir kasos operacijų išrašų nuo skolos susidarymo iki prašymo pateikimo dienos bei jokios informacijos apie kitas gautinas sumas per vienerius metus. Nurodė, jog pagal MAĮ 103 straipsnį hipoteka ar įkeitimas yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų. Pagal pateiktus duomenis pareiškėjas neturi registruoto ir kito turto mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo finansinę būklę, padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę mokėti pagal 2010 m. birželio 28 d. patikslintą PVM deklaraciją 1 915 065 Lt mokestinę nepriemoką ir vėliau deklaruojamus mokesčius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „LLG valdymas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi MAĮ 88 straipsniu, apžvelgė byloje nustatytus faktinius duomenis ir pažymėjo, jog iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas turėjo galimybę mokėti pagal 2010 m. birželio 28 d. patikslintą deklaraciją 1 915 065 Lt mokestinę nepriemoką ir mokėti deklaruojamus mokesčius. Kadangi sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, jog nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, atsakovas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos 2 160 373,90 Lt sumokėjimo išdėstymo nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. ir mokėjimo pradžios atidėjimo iki 2011 m. rugsėjo 25 d. Padarė išvadą, jog šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą mokesčių administratoriui, įvykdė įstatymines sąlygas mokestinės nepriemokos išdėstymui. Konstatavo ir tai, jog prašymas buvo išnagrinėtas teisės aktų nustatytais terminais.
III.
Pareiškėjas UAB „LLG valdymas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 116 – 123), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspekcijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą išdėstyti UAB „LLG valdymas“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti UAB „LLG valdymas“ prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir išdėstymo.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į argumentus dėl jo finansinės būklės ir atitikimo visų reikalavimų ir sąlygų, įtvirtintų MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklėse. Rėmėsi MAĮ 88 straipsniu. Akcentavo, jog mokesčių mokėtojas, siekiantis mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, privalo atitikti pagrindines dvi sąlygas – mokesčių mokėtojas negali nedelsiant sumokėti visos mokestinės nepriemokos ir mokesčių mokėtojas yra pakankamai mokus, jog galėtų mokestinę nepriemoką sumokėti per jam papildomai suteiktą laiką (mokesčių mokėtojo prašomą mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį). Teigia, jog analogiškai šią nuostatą yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1501/2010. Pažymi, jog nurodė teismui aplinkybes bei duomenis apie įmonės finansinę būklę, kreditorius, debitorius, ateities verslo planus ir pan. bei pabrėžė, jog Inspekcija nepagrįstai vilkino sprendimo dėl mokestinės priemokos atidėjimo priėmimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir rėmėsi vien tik Inspekcijos pateiktomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas įrodė, kad jis atitinka pagrindines sąlygas mokestinei nepriemokai atidėti ir išdėstyti, t. y. to, jog pareiškėjas nedelsiant negali sumokėti visos susidariusios mokestinės nepriemokos, tačiau jo veikla yra pakankami stabili, jog jis mokestinę nepriemoką galėtų sumokėti per ilgesnį laikotarpį. Mano, jog teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų ir informacijos, kad jis galėtų padaryti išvadą, jog Inspekcija mokestinę nepriemoką išdėstyti atsisakė nepagrįstai. Pažymi, kad, pirma, jis pateikė visus dokumentus, kurie pagrindė, jog įmonė šiuo metu neturi galimybės sumokėti visos mokestinės nepriemokos iš karto, ką pripažino ir Inspekcija, savo 2011 m. balandžio 14 d. išvadoje Nr. (14.5)-160-108 nurodžiusi, jog antstolis V. M. iš UAB „LLG valdymas“ negalėjo išieškoti visos mokestinės nepriemokos sumos ir jos nepervedė į valstybės biudžetą. Antra, jis pateikė įrodymus, jog sugebės ateityje laiku sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y. – detalų verslo planą, taip pat partnerių pasiūlymus, ekonominę analizę, kurių Inspekcija neginčijo, nenurodė, jog verslo planas yra su trūkumais, t. y. pripažino, jog UAB „LLG valdymas“ galimybės laiku sumokėti mokestinę nepriemoką yra realios.
Papildomai pabrėžia, jog apie tai, kad jo finansinė padėtis buvo pakankama, jog galėtų būti sudaryta mokestinės paskolos sutartis, patvirtina ir Inspekcijos 2011 m. balandžio 14 d. išvadoje Nr. (14.5)-160-108 pateikta bendrovės finansinių rodiklių analizė: 1) Vilniaus AVMI pripažino, jog UAB „LLG valdymas“ einamojo likvidumo koeficientas, kuris parodo Bendrovės sugebėjimą laiku sumokėti trumpalaikius įsipareigojimus, 2010 m. siekė 4, t. y. buvo 2 kartus aukštesnis už šio rodiklio saugumo ribą ir ženkliai didesnis už Statistikos departamento pateiktą vidutinį rodiklį; 2) Vilniaus AVMI taip pat pripažino, jog UAB „LLG valdymas“ kritinio likvidumo koeficientas, kuris rodo verslo subjekto momentinį mokumą (galėjimą greitai grąžinti skolas), siekė 4, t. y. UAB „LLG valdymas“ vienam trumpalaikių įsipareigojimų litui 2010 m. turėjo 4 lt, kurie per trumpiausią laiką galėjo būti paversti pinigais, ir šis rodiklis buvo ženkliai didesnis už Statistikos departamento pateiktą vidutinį rodiklį (0,33); 3) Vilniaus AVMI savo išvadose patvirtino, jog UAB „LLG valdymas“ įsiskolinimo koeficientas, kuris parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų šaltinių (skolinto kapitalo) buvo mažesnis už Statistikos departamento pateiktą vidutinį rodiklį; 4) Vilniaus AVMI savo išvadose pažymėjo, jog UAB „LLG valdymas“ manevringumo koeficientas, kuris parodo kiek nuosavo kapitalo įmonė naudoja trumpalaikio turto finansavimui, 2010 m. buvo mažesnis už 1, t. y. įmonei pakako nuosavo kapitalo trumpalaikiams aktyvams formuoti. Pažymi, jog atsižvelgiant į šias Inspekcijos išvadas, akivaizdu, jog UAB „LLG valdymas“ turėjo galimybę sėkmingai vykdyti mokestinės paskolos sąlygas, jeigu mokestinės paskolos sutartis būtų buvusi UAB „LLG valdymas“ prašomomis sąlygomis. Nurodo ir tai, jog Inspekcija nepagrįstai nurodė, kad viena iš aplinkybių, kodėl atsisakyta sudaryti mokestinės paskolos sutartį su UAB „LLG valdymas“ laikytina ir tai, jog įmonė neturi registruoto ar kito turto mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti, nes, kaip pripažino pati Inspekcija, pagrindinė įmonės veikla yra finansinė <...>, todėl jai nėra būtina turėti registruoto turto. Priduria, jog iš mokesčių mokėtojo užtikrinti mokestinės paskolos vykdymą MAĮ 88 straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis reikalaujama ne visada, o tik tada, kai tai yra objektyviai būtina – yra tikimybė, jog mokesčių mokėtojas savo turimą turtą gali paslėpti ar iššvaistyti, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad UAB „LLG valdymas“ galėtų savo turimą turtą paslėpti ar išvaistyti, ir tokiu būdu padaryti mokestinės paskolos sutarties vykdymą neįmanomu. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nenurodė galimų atsiskaitymo su Vilniaus AVMI šaltinių. Pabrėžia, jog UAB „LLG valdymas“ pateikė Vilniaus AVMI detalų verslo planą, nurodydamas visus planuojamus pajamų šaltinius, verslo partnerius, būsimas įplaukas, įplaukų dalį, kuri teks mokestinei nepriemokai dengti, palūkanoms mokėti, todėl ši mokesčių administratoriaus išvada yra nepagrįsta bei parodo, jog Vilniaus AVMI atmestinai ir paviršutiniškai nagrinėjo UAB „LLG valdymas“ prašymą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, kaip neteisėtas. Akcentuoja, jog teismas sprendime nenurodė nei vieno argumento, kuris paneigtų aplinkybes, jog pareiškėjas neturėjo galimybės iš karto sumokėti visos mokestinės nepriemokos sumos, ar kad pareiškėjas bus pajėgus su valstybės biudžetu atsiskaityti vėliau, bet vietoje to – pažodžiui atkartojo Vilniaus AVMI poziciją ir nurodė, jog dėl to, kad pareiškėjas nepateikė tam tikros neesminės informacijos (pvz., informacijos, kur panaudojo už panaudotus automobilius gautas lėšas, informacijos dėl piniginių lėšų gavimo 2010 m., bankinių bei kasos operacijų išrašų, susijusių su pareiškėjo suteikta paskola), laikytina, kad pareiškėjui mokestinės nepriemokos sumokėjimas negali būti atidėtas ar išdėstytas. Nors pareiškėjas Vilniaus AVMI pateikė visą informaciją ir išsamius paaiškinimus dėl piniginių lėšų apyvartos įmonėje 2010 m., paaiškinimus dėl pareiškėjo suteiktų paskolų ir jų grąžinimo aplinkybių, Vilniaus apygardos administracinis teismas į tai neatsižvelgė ir Vilniaus AVMI nurodytos informacijos nebuvimą vertino kaip esminius įrodymus, paneigiančius MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas nesutinka su Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos (2160373,90 Lt) sumokėjimą, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju egzistavo visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tokį mokėjimą išdėstyti.
Bylai aktualius teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnis, pagal kurio 2 dalį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Minėto straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Iš minėtų nuostatų matyti, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas galimas esant tam tikroms sąlygoms. MAĮ 88 straipsnio 4 dalis taip pat įtvirtina, jog tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog mokestinės nepriemokos išdėstymas galimas esant tiek Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje, tiek to paties straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, o šių sąlygų buvimą dokumentais turi pagrįsti mokesčių mokėtojas (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A438-1450/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir apelianto argumentus, nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos neišdėstyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju buvo įvykdytos visos sąlygos mokestinei nepriemokai išdėstyti, o mokesčių mokėtojas pagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jo prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, todėl vietos mokesčių administratorius ją išdėstyti atsisakė nepagrįstai. Pirmiausia, pažymėtina, jog pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, rodančių jo debitorinius įsipareigojimus kitoms bendrovėms ir pagrindžiančių, jog įmonė šiuo metu negali sumokėti visos mokestinės nepriemokos iš karto. Atsižvelgusi į pareiškėjo įsiskolinimų dydį, gautas pajamas, kitus finansinius rodiklius ir mokestinės nepriemokos dydį (2160373,90 Lt), teisėjų kolegija neabejoja, jog sumokėjus mokestinę nepriemoką jo padėtis būtų kritiškai apsunkinta ir jis patirtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog šį faktą iš esmės patvirtino pats mokesčių administratorius, 2011 m. balandžio 14 d. (b. l. 9 – 12) išvadoje konstatuodamas, jog antstolis negalėjo išieškoti visos mokestinės nepriemokos sumos. Antra, pareiškėjas pateikė dokumentus – verslo planą, duomenis apie planuojamas pajamas, komercinius partnerių pasiūlymus ir kt. – įrodančius realias atsiskaitymo galimybes per pareiškėjo prašomą laikotarpį sumokėti mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo pateiktas verslo planas, įvertinus jį kitų įrodymų kontekste bei atsižvelgus į mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafiką, buvo pakankamai detalus, realus ir konkretus (b. l. 55 – 58), idant įrodytų realų galėjimą ateityje įvykdyti uždelstą mokestinę prievolę. Ginčijamu atveju mokesčių mokėtojas įvykdė savo pareigas pagrįsti įrodymais savo pateiktą prašymą, o mokesčių administratorius ir teismas turėjo įvertinti minėtus įrodymus pagal laisvo įrodymų vertinimo principą, iš kurio nagrinėjamame ginče nėra nustatytos išimtys.
Tuo tarpu vien tai, jog pareiškėjas, kaip teigiama minėtoje 2011 m. balandžio 14 d. išvadoje, nepasiūlė atsiskaitymo užtikrinimo priemonių, pagrindu atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką, atsižvelgus į byloje surinktą medžiagą, būti negalėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors mokesčių administratorius pagal MAĮ 88 straipsnio 4 dalį ir turi teisę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonių, ši jo diskrecija nėra absoliuti ir neturėtų nepagrįstai paneigti jau minėtų įstatyminių sąlygų įvykdymo fakto bei užkirsti pareiškėjui kelio efektyviai pasinaudoti MAĮ 88 straipsnyje numatyta teise. Mokesčių administratorius svarstė galimybę taikyti užtikrinimo priemones, kurios susijusios su nekilnojamojo turto turėjimu, tačiau įstatyme yra nustatytos ir gali būti taikomos ir kitos užtikrinimo priemonės.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog bylos aplinkybių visuma rodė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką pareiškėjo finansinė būklė būtų tapusi kritine, jis patirtų didelių sunkumų vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus, o mokestinės nepriemokos išdėstymas jam būtų suteikęs galimybę finansinę būklę stabilizuoti ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Mokesčių mokėtojo pasirinktas mokestinės nepriemokos atidėjimo terminas (vieneri metai) taip pat yra protingas, užtikrinantis tiek viešojo intereso surinkti mokesčius, tiek privataus pareiškėjo intereso stabilizuoti finansinę padėtį tinkamą balansą inter alia garantuojantis visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų (MAĮ 7, 8 straipsniai) realų įgyvendinimą. Todėl atsakovas, priimdamas sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, priėmė neteisėtą sprendimą. Palikdamas šį vietos mokesčių administratoriaus sprendimą galioti, pirmosios instancijos teismas pagal viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes taip pat neteisingai įvertino bylos duomenis, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra naikintinas (ABTĮ 89 straipsnis, 143 straipsnis).
Pridurtina, jog iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, kad mokestinės nepriemokos išdėstymo klausimą, esant teisės aktų numatytoms sąlygoms, sprendžia vietos mokesčių administratorius MAĮ 88 straipsnyje numatyta tvarka. Šiuo teismo sprendimu panaikinus mokesčių administratoriaus sprendimą, mokesčių administratoriui atsiranda pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paduotą prašymą. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas, kuris yra susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą – netenkintinas (ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis, 90 straipsnis).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą turėjo išnagrinėti ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 straipsnis, 134 straipsnis). MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, jeigu priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata įtvirtina taisyklę, jog mokestinė nepriemoka nėra išieškoma iki prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą išnagrinėjimo, todėl ginčijamu atveju nepagrįstas yra prašymas taikyti papildomai ir reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LLG valdymas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (14.5)-160-108 panaikinti. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.