Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P., 2016-08-12 apie 08.42 val., Vilniuje, Žirmūnų g. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 236, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu B. P. savo kaltę dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, tačiau neneigia, kad dėl jos neatsargiu veiksmų buvo apgadintas kitas automobilis. Teismui nurodė, kad 2016-08-12 jį kieme važiuodama atbula sukėlė eismo įvykį, tačiau tyčios pasišalinti neturėjo. Tą dieną iš ryto daugiabučio namo kieme jį vairavo automobilį „VW Golf“ bei apsisukdama tarp kitų priparkuotų automobilių norėjo išvažiuoti, manevravo atbula, atstumas iki kito automobilio apie 50 cm, ištiesino vairą bei išvažiavo. Šio važiavimo atbulai metu jį jokio kontakto nepajuto, atsitrenkimo garso negirdėjo. Tyčia pasišalinti jį neturėjo, nes po to kai pravažiavo atbula šalia stovinčio automobilio „Tojota“, jį sustojo ties namo laiptinės bei stovėjo gana ilgai, apie 20 minučių, tik jos vyrui išėjus į lauką, išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Pasak B. P. ant jos automobilio „VW Gof“ prekinio bamperio iš dešinės įbrėžimas buvo dar iš ankščiau, jai kontaktuojant su garažo durimis. Jį dalyvavo kelių policijoje transporto priemonių sugretinime, tačiau jos manymu, apgadinimų aukštis nesutampa. Nes ant bamperio yra vienas įbrėžimas, o kitas įbrėžimas nesutampa, be to, „VW Golf“ bamperis yra aukštesnis bei yra nuolydis. Jai yra žinoma, jog stovėjimo aikštelė kieme yra filmuojama vaizdo kamera. Teismui peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą, B. P. pažymėjo, jog įrašė matyti, kaip pravažiuojantis atbulai jos automobilis „VW Golf“ kliudė stovintį „Toyota“, kurio kėbulas vos sujudėjo. Mano, jog protokolas jos atžvilgiu surašytas iš dalies nepagrįstai.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-08-12 iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Žirmūnų gatvėje, Vilniuje. Nuvykus į nurodytą vietą daugiabučio namo kieme buvo rastas stovintis automobilis „Tojota“, ant kurio galinio bamperio buvo matyti braukimo žymės. Tai nebuvo žymus įbrėžimas, brūkštelėjimas.

Suinteresuotas asmuo R. G. paaiškino, kad 2016-08-12 apie 10.00 val. turėjo važiuoti, todėl išėjusi į kiemą pamatė savo stovintį automobilį „Toyota“, kurio galinis bamperis buvo apibrozdintas. Kadangi kiemas, kuriame stovėjo jos automobilis yra filmuojamas vaizdo kamera, jį nuėjo pas bendrijos pirmininką bei peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip tą dieną iš ryto apie 09.00 val. automobilis „VW Golf“ važiuoja atbulas bei kliudė stovintį „Toyota“ bei jį

apgadino. Vaizdo įrašė matyti, kad kai automobilis „VW Golf“ važiuoja lėtai atbulas jis kliudė „Toyota“ galinį bamperį, jos kėbulas nežymiai sujudėjo. Po šio kontakto automobilis „VW Golf“ iš įvykio vietos neišvažiavo, o liko stovėti gana ilgai prie namo laiptinės, po to į automobilį įsėdo vyras bei tik tada „VW Golf“ pajudėjo iš stovėjimo aikštelės. Kelių policijoje dalyvaujant pareigūnei buvo sustatytos abi transporto priemonės, kurių apgadinimų aukštis bei pobūdis sutapo. Kitomis aplinkybėmis jai priklausantis automobilis nebuvo apgadintas.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad tiriant 2016-08-12 eismo įvykio aplinkybės, į kelių policiją kvietimu buvo atvykę abiejų automobilių „VW Golf“ bei „Toyota“ vairuotojai, patikrinimo metu buvo sustatyti abi transporto priemonės, kurių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitiko.

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad B. P. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė nurodė, kad manevravimo metu pirmyn-atgal ji elgėsi labai atsargiai, ji važiavo labai lėtai, tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. G., kurį teismo posėdžio metu nurodė, kad B. P. veiksmuose nebuvo jokių skubių judesių, vairuotoja kieme lėtai manevravo atbula tarp kitų stovinčių automobilių. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju B. P. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2016-08-12 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Toyota“ sužinojo tik grįžus į namus, o ant „Toyota“ rasti nežymus nubrozdinimai. Automobiliui „Toyota“ neprireikė net remonto. B. P. teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra disciplinuota vairuotoja, iki tol neturėjusi avarijų. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti B. P. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Toyota“ nėra įžvelgiami jokie žymus apgadinimai. Pažymėtina, kad kaip seka iš tyrimo medžiagos (b.l. 15-17) ant automobilio „Toyota“ matytas tik galinio bamperio kairės pusės nedidelis dažų braukimas. Teismo vertinimu, žinant, jog šis bamperis yra gaminamas iš minkštos plastmasės, todėl B. P. vairuojamu automobiliu, prekiniu bamperiu, galėjo važiuodama atbulai nepajusti minėto kontakto. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esanti vaizdo įrašą (b.l. 10), įrašė matyti, kad po automobilių susidūrimo, B. P. vairuojamas automobilis „VW Golf“ iš įvykio vietos nepasišalino, tik kiek pavažiavęs į šoną sustojo ir stovėjo gana ilgą laiką ties daugiabučio namo laiptinės. Todėl darytiną išvadą, jog sąmoningai vairuotoja B. P. pasišalinti iš įvykio vietos su kuriuo yra susijusi, nenorėjo ir neketino.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad B. P. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl B. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad B. P. vairavo automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) atbulai kieme važiavo Žirmūnų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimą patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių sustatytų automobilių lokalizaciją ir apimtis, o dėl padaryto teisės pažeidimo B. P. savo kaltę neneigia. Atsižvelgiant į tai, kad B. P. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28,98 (dvidešimt aštuonių eurų 98 cnt.) eurų baudą.

B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina gavėju nurodyti VMI (gavėjo kodas: 188659752), taip pat nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 1606118630. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.