- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2-455-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00078-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- K. G., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, A. S., A. G.-S., M. Š., V. Š., A. Š., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M. ir G. N. ieškinį atsakovams Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, A. S., A. G.-S., M. Š., V. Š., K. G., A. Š. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M. ir G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1119; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir A. S. sudarytą 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-6641; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų A. S. ir M. Š. sudarytą 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4022; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir M. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4407; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų M. Š., V. Š. ir K. G. 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 114; 6) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų M. Š. ir A. Š. sudarytą 2020 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 185; 7) pripažinti niekine ir negaliojančia M. Š. ir A. Š. 2020 m. sausio 8 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 189.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai. Daugiabučio namo kieme yra pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas), kurį ieškovai ir kiti namo (patalpų) savininkai ketino privatizuoti kaip namo priklausinį. Tačiau 2019 m. spalio mėn. pradžioje ieškovai sužinojo, kad atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2019 m. liepos 24 d. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatą, be kita ko, remdamasi 2006 m. gegužės 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriame nurodyta, kad ji yra šio pastato statytoja. Be to, atsakovė 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ½ dalį ginčo pastato perleido atsakovams A. S. ir A. G.-S., kurie 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi ją perleido atsakovams M. Š. ir V. Š. Pastarieji, iš atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgiję likusią ½ dalį ginčo pastato, jį 2020 m. sausio 8 d. hipoteka įkeitė atsakovei A. Š., o 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovui K. G.
3. Ieškovų teigimu, atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisės į ginčą pastatą buvo įregistruotos neteisėtai – pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrindu, todėl jis teismo turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nuosavybės teisių į ginčo pastatą faktiškai niekada nebuvo įgijusi, todėl jų negalėjo perleisti ir kitiems atsakovams.
4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui K. G. nuosavybės teise priklausantį pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad viešajame registre yra įregistruota atsakovo K. G. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, kuris yra įkeistas hipotekos kreditorei atsakovei A. Š. Atsakovas K. G. turi teisę disponuoti ginčo pastatu, taigi gali perleisti nuosavybės teisę į ginčo pastatą kitam asmeniui Atsakovė A. Š. hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį taip pat gali perleisti kitam asmeniui ar kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo. Todėl netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas ieškinys, įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovui K. G. nuosavybės teise priklausant pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, darė išvadą, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje suponuotų akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, dėl to ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas, t. y. atitinka pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
8. Teismas sprendė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui. Atsakovui K. G. perleidus nuosavybės teisę į ginčo turtą, šį turtą įgiję tretieji asmenys, tikėtina, galėtų būti pripažinti sąžiningais įgijėjais. Be to, egzistuoja ir šio turto paskesnio įkeitimo ar kitokio jo apsunkinimo tikimybė. Todėl, atsakovui K. G. pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo turtu, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti.
9. Teismas, viena vertus, pažymėjo, kad byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti tretiesiems asmenims ginčo turtą bei tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Kita vertus, būtinybę atsakovo atžvilgiu taikyti disponavimo turtu apribojimus pagrindžia vien tai, kad nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Be to, laikotarpiu nuo 2019 metų spalio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. dėl ginčo pastato pirkimo–pardavimo buvo sudaryti net 4 sandoriai, todėl neatmestina galimybė, kad turtas gali būti ir vėl perleistas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas K. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamu atveju ieškinys laikytinas preliminariai nepagrįstu, kadangi ieškovai yra praleidę teisės kreiptis į teismą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu terminą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis dešimties metų terminas, kuris negali būti atnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad tokiu atveju byla dėl administracinio akto ginčijimo turi būti nutraukta.
10.2. Antroji priežastis, dėl kurios ieškovų ieškinys preliminariai negali būti laikomas pagrįstu, yra tai, kad ieškovai ieškinyje nenurodė, kokias teisines pasekmes jiems sukeltų ieškinio patenkinimas, t. y. ieškovai neturi teisino suinteresuotumo dėl ginčo dalyko. Ieškovai nėra nei vieno iš ginčijamų sandorių dalyviai, ginčo pastatas jiems niekada nepriklausė, o ta aplinkybė, kad ieškovai galimai ten laiko savo asmeninius daiktus (neturėdami tam jokio teisinio pagrindo), jų materialinio suinteresuotumo iškeltos bylos baigtimi nepatvirtina.
10.3. Ieškinys nepagrįstas dar ir dėl to, kad nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, išskyrus atvejus, kai savininkas daiktą prarado dėl padaryto nusikaltimo. Su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kuriuos preliminariai įvertinus, būtų galima paneigti atsakovo K. G. sąžiningumo prezumpciją. Joks nusikaltimas buvusių ginčo pastato savininkų (atsakovų) atžvilgiu nebuvo padarytas, kadangi jie vienas kitam pretenzijų neturi, o ieškovai šio pastato savininkais niekuomet nebuvo.
11. Ieškovai L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M. ir G. N. prašo atsakovo K. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas atliko tik preliminarų įrodymų vertinimą, o dėl ieškovų praleisto termino pareikšti ieškinį teismas turės teisę ir pareigą pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
11.2. Ieškovai yra faktiniai ginčo pastato naudotojai, pastatas yra daugiabučio gyvenamojo namo, kurio patalpų bendrasavininkais yra ieškovai, priklausinys. Todėl atsakovei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai neteisėtais būdais įregistravus (įgijus) nuosavybę į ginčo pastatą, ieškovams, kaip faktiniams šio pastato naudotojams, buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teisę į nuosavybę. Tai pagrindžia ieškovų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
11.3. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisės į ginčo pastatą buvo nuo pat pradžių įregistruotos neteisėtai, todėl ji negalėjo nuosavybės teisės į pastatą perleisti kitiems asmenims. Taigi, pagrindas ginčo pastato įgijėjus traktuoti kaip neteisėtus ir nesąžiningus savininkus visgi egzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą ir 2022 m. vasario 11 d. prašymą dėl informacijos pateikimo bei perdavimo klientams, adresuotą ieškovų atstovui. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 17 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jo pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).
16. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodo papildomus argumentus, susijusius su šios civilinės bylos proceso eiga, kurių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, apelianto nuomone, turėtų būti panaikinta. Kadangi terminas atskirajam skundui pateikti nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra pasibaigęs (CPK 335 straipsnio 1 dalis), tokie apelianto rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą negali būti priimti.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas joje procesinius sprendimus, be kita ko, ir tarpinius, vertina visus toje byloje esančius duomenis, kurie reikšmingi teismo nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninėje bylos kortelėje esantys procesiniai įvykiai, įskaitant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, sudaro nagrinėjamos bylos medžiagą, šia medžiaga bei visa aktualia bylos procesine informacija apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ir be atskiro byloje dalyvaujančių asmenų prašymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Įstatymų leidėjas yra nustatęs dvi būtinas sąlygas, kurias identifikavęs teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nenustačius bent vienos iš jų, pagrindas taikyti tokias varžančias priemones neatsiranda.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi šias sąlygas, patenkino ieškovų prašymą taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones – šalių ginčo objektu tapusio turto areštą. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde kvestionuojama tik tą jos dalį, kuria konstatuotas ieškovų pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas, todėl tik šiuo aspektu, atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas, ir pasisakytina.
20. Viena vertus, nėra abejonių, kad ieškinio priėmimo stadijoje bei priimant skundžiamą nutartį pagrindo vertinimui, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nebuvo. Ieškovai pasirinko teisiškai įmanomą galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdą – prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu individualaus pobūdžio administracinį aktą, kurio pagrindu atsakovė buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo pastatą, bei sandorius, kuriais šis turtas buvo perleistas kitiems asmenims (atsakovams), taip pat pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
21. Kita vertus, nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą procesinė bylos situacija yra iš esmės pasikeitusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir jos proceso eigos, pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų ieškinį atsakovams Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, A. S., A. G.-S., M. Š., V. Š., K. G., A. Š. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, konstatavęs, kad ieškovai yra praleidę tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, tiek naikinamąjį dešimties metų terminą (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis) ginčyti individualaus pobūdžio administracinį aktą – statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą, todėl šis jų reikalavimas (kartu su išvestiniais reikalavimais dėl sandorių nuginčijimo) negali būti nagrinėjamas teismine tvarka. Ta pačia pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovų patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašoma panaikinti ir atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisių į ginčo pastatą registraciją VĮ Registrų centre. Teismas nurodė, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme toliau bus nagrinėjama tik pagal apelianto 2022 m. kovo 10 d. priešieškinį ieškovams, kuriuo jis prašo pastaruosius iškeldinti iš ginčo pastato.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra dar neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
23. Taigi, procesinė situacija, susijusi su nepalankaus teismo procesinio sprendimo (nutarties nutraukti civilinę bylą pagal jų pareikštą ieškinį) priėmimu laikinųjų apsaugos priemonių prašančioms šalims – ieškovams, neleidžia konstatuoti vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo – buvimo. Kitaip tariant, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartimi nutraukus civilinės bylos dalį pagal ieškovų ieškinio reikalavimus, byloje nebėra jokių preliminariai pagrįstų materialiųjų reikalavimų, kurių būsimas įvykdymas reikalautų tokių priemonių, kaip ginčo turto areštas, taikymo. Vien dėl šios priežasties ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės nebegali būti taikomos.
24. Kadangi teismo priimtas procesinis sprendimas nėra ieškovams palankus, objektyviai negali egzistuoti ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl išsamiau dėl šios sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako, juolab kad šios sąlygos buvimo pripažinimas, kaip minėta pirmiau, atskiruoju skundu ir nėra kvestionuojamas.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti apelianto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų L. L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atmesti.