Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. spalio 29 d. buvo 208 502,56 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus buvo pateikti 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis paskutinis darbuotojas atleistas 2016 m. rugsėjo 1 d. Įsiskolinimas VSDFV sudarė 259,30 EUR. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu nuo 2016-10-20 vykdomas išieškojimas ir kitų kreditorių naudai 1377,03 EUR sumai. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto kilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Todėl Bendrovė jau nuo 2016 m. finansinių metų pradžios buvo nemoki. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2018 m. gegužės 4 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.1-08) RNA-12743 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teisme tik 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2018-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2231-413/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo P. G. pažeidė Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei į vieną iš penkių paskirtų teismo posėdžių neatvyko.

Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę.

Teismas, siekdamas informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie teismo posėdžių vietą ir laiką, procesinius dokumentus bei teismo šaukimus siuntė tiek pareiškėjos pareiškime nurodytu P. G. gyvenamosios vietos, tiek UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresais, tačiau jie grįžo neįteikti. Nepavykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įteikti teismo dokumentų, 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimis buvo nutarta teismo posėdžius atidėti ir P. G. į sekančius teismo posėdžius atvesdinti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atvesdintas nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

ANK 573 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Užklausus pareiškėją ir jai pateikus P. G. elektroninio pašto adresą, 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. elektroniniais laiškais jis buvo informuotas apie teismo posėdžio laikus ir vietą. Įvertinus nustatytą daroma išvada, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Pažeidimo faktą ir P. G. kaltę įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2018 m. spalio 29 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-5); mokesčio mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6-9); integruota kliento informacija – balansas (b. l. 10-19); UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamų asmenų sąrašas (b. l. 20); antstolių informacinės sistemos duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius (b. l. 21-22); metinė pelno mokesčio deklaracija už 2015 m. (b. l. 23-24); asmens akcizų deklaracija už 2016 m. (b. l. 25-27); gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys (b. l. 28); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro balansas (b. l. 29); 2018 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (b. l. 30-32); VMI prie FM įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (34-35).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. G.. (b. l. 6-7, 8)

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. spalio 29 d. buvo 208 502,56 Eur. Įsiskolinimas VSDFV sudarė 259,30 EUR. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu nuo 2016-10-20 vykdomas išieškojimas ir kitų kreditorių naudai 1377,03 EUR sumai. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto kilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Surinkti įrodymai patvirtina, jog Bendrovė jau nuo 2016 m. finansinių metų pradžios buvo nemoki. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2231-413/2018 Bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Bendrovė tapo nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Bankroto įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM 2018 m. gegužės 4 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.1-08) RNA-12743 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2231-413/2018 Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Duomenų, kad iki 2018 m. rugsėjo 6 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Byloje nėra jokių duomenų, jog Bendrovė ir jos vadovas būtų ėmęsi kokių nors priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas P. G. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. G. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai ar nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Duomenų apie P. G. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta P. G. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobauda – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1,2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.