Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės O. G. atstovams- advokatui Petrui Žekiui ir įgaliotam atstovui Kaziui Vainorai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams A. M., A. Š., V. V., tretiesiems asmenims Klaipėdos 4-ojo notaro biuro notarei I. M. bei Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarei Janinai Neverdauskaitei dėl įgaliojimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, arešto žemės sklypui panaikinimo ir kitų teismo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės ir jos atstovų aiškinimu, dėl amžiaus ir ligos, duodama įgaliojimą A. M., O. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes ginčijamo įgaliojimo apimtis yra didelė. Įgaliojimą ieškovė 2007-11-09 panaikino. Ieškovė 2008-11-04 gavo hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-30 d. įspėjimą dėl turto pardavimo iš varžytinių arba perdavimo administruoti kreditoriui per 1 mėnesį negrąžinus skolos. Iš įspėjimo paaiškėjo, kad skolininkas A. M. yra įkeitęs A. G. žemės sklypą pagal 2007-08-20 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. 6082, kuriuo buvo užtikrinta A. M. 46000 Lt skola kreditoriui V. V.. Iš 2007-08-20 užregistruoto hipotekos lakšto Nr. 6082, paaiškėjo, kad atsakovas A. M. žemės sklypą jau buvo įkeitęs A. Š. pagal 2006-08-28 d. hipotekos lakštą. Tai, kad atsakovas žemės sklypą įkeitė jau po 4 dienų nuo įgaliojimo gavimo, rodo, jog jis ir neplanavo pasiekti įgaliojimo tikslų, o pasinaudojo juo asmeninių turtinių problemų sprendimui. Ieškovė ir jos atstovai galvoja, kad atsakovas A. M. įkeitimo sandorius sudarė panaudodamas apgaulę, padarydamas ieškovei turtinę ir neturtinę žalą.

Prašo teismo iš atsakovo A. M. priteisti palūkanas, nes CK 6.240 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Turtinę žalą jie vertina taikant įstatymines palūkanas tam periodui, kai atsakovas naudojosi be teisinio pagrindo gautomis paskolomis. Tokiu būdu, atsakovas A. M. nuo 2006-08-28 iki šiol naudojasi A. Š. 18000 Lt paskola, kas sudaro apie 2 metus, palūkanos 1800 Lt (18000 Lt x 5 %) x 2 m. = 1 800 Lt); nuo 2007-08-10 iki šiol naudojasi V. V. 46000 Lt paskola, kas sudaro apie 1 metus, palūkanos 2300 Lt (46 000 Lt x 5 % = 2300 Lt). Viso prašo priteisti - 4 100 Lt palūkanų.

Prašo iš atsakovo A. M. priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 10000 Lt suma. Šią sumą sąlygoja ieškovės sveikatos pablogėjimas dėl atsakovo A. M. veiksmų, žmogiškojo orumo pažeminimas pasinaudojant pasitikėjimu, išgyvenimai dėl šeimos nariams padarytos netiesioginės žalos.

Be to, A. M. ne tik nesuteikė ieškovei informacijos apie paskolų gavimą ir žemės sklypo įkeitimą, bet ir nevykdė pareigos perduoti O. G. viską, ką jis gavo vykdydamas šį pavedimą. Nei atsakovui A. M. išduotame įgaliojime, nei įstatymuose nėra numatyta, kad įgaliotasis gali sudaryti sandorius savo naudai. Įstatymas draudžia atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktą, todėl 206-09-08 ir 2007-08-20 hipotekos lakštai turi būti pripažinti negaliojančiais. Prašo panaikinti hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. 157-1N/2008 taikytą areštą įkeistam daiktu: 0,9700 ha ploto žemės sklypui, K kaime Kretingos rajone, priklausančiam O. G.. Mano, kad sudarant įgaliojimą O. G. interesai nebuvo apsaugoti. A. M. iš anksto žinojo, kad veiks priešingai O. G. interesams, t.y., sukčiaus, todėl prašo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. M. atžvilgiu. Prašo priteisti iš atsakovo A. M. visas turėtas teismo išlaidas.

L. V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra O. G. dukra. Jai žinomos 2006 įgaliojimo sudarymo aplinkybės, nes tai ji susipažino su A. M.. Jai, O. G. ir kitiems šeimos nariams dalyvaujant buvo derinami žemės sklypų, priklausančių O. G., pardavimo klausimai. Pradžioje su A. M. kalbėta apie žemės ūkio pakirties sklypų V ir K kaime, Kretingos rajone, pardavimą. Vėliau A. M. pasiūlė pakeisti žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių namų statybos. Tam tikslui buvo surašytas įgaliojimas, kuris buvo tikslinamas dar du kartus. O. G., ji ir dukra dalyvavo pas notarą surašant įgaliojimą. Jiems buvo įteiktas įgaliojimo nuorašas. Ji ir šeimos nariai nesigilino į įgaliojimo esmę. Kiek atsimena, kad buvo kalbėta apie gyvenamųjų namų statybą žemės sklype, esančiame Kiauleikių kaime Kretingos rajone. Apie tai, kad A. M. gali įkeisti O. G. priklausančius žemės sklypus, nebuvo tartąsi. Apie įkeistus žemės sklypus jie sužinojo 2008-11-04, kai gavo hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-30 d. įspėjimą dėl turto pardavimo iš varžytinių.

Atsakovas A. Š. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Teismo šaukimas įteiktas. Teisme gautas A. Š. atsiliepimas į ieškinį ( tom. 2, b.l. 8). Prašo ieškinį atmesti. A. M. jam grąžino 18000 Lt skolą.

A. V. V į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Teisme gautas V. V. atsiliepimas į ieškinį. Prašo ieškinį atmesti ( tom. 1, b.l. 75-76). Bylos medžiagoje yra V. V. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( tom. 2, b.l.112). Prašo ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys Klaipėdos 4-ojo notaro biuro notarė I. M. bei Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Janina Neverdauskaitė į bylos nagrinėjimą neatvyko. Teismo šaukimai įteikti tinkamai ir laiku.

Teisme gautas trečiojo asmens Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Janinos Neverdauskaitės atstovo advokato Arūno Žliobos prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Prašyme nurodyta, kad 2008-10-06 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 priėmė sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Mano, kad yra pagrindas šią bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu, nutraukti dėl to, kad teisme jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nepatenkinus ieškovės pirmojo reikalavimo dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, nėra juridinio pagrindo tenkinti kitų išvestinių reikalavimų - todėl likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Prašo priteisti turėtas teismo išlaidas ( tom. 2, b.l. 91-92, 113-115).

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad notarė Janina Neverdauskaitė 2006 patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovė O. G. įgaliojo atsakovą A. M. atstovauti ją visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose visais klausimais, susijusiais su 1 ha žemės sklypu, esančiu Įgaliojimu atsakovui A. M. buvo suteikta teisė atstovauti O. G., pakeisti nurodytų žemės sklypų paskirtį ir kt., gauti bet kokią paskolą, įkeisti žemės sklypus, pasirašyti hipotekos lakštą, įregistruoti hipotekos lakštą, gauti lakštą, parduoti minėtą turtą už jo aptartą kainą ir sąlygas (tom. 1., b.l. 18). 2007-11-09 ieškovė įgaliojimą panaikino (tom 1, b.l. 19). Iš 2008-11-04 hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-30 d. įspėjimo dėl turto pardavimo iš varžytinių arba perdavimo administruoti kreditoriui per 1 mėnesį negrąžinus skolos matyti, kad šį įspėjimą ieškovė gavo 2008-11-14 ( tom. 1., b.l. 11). Iš hipotekos lakštų kopijų matyti, kad A. M. yra įkeitęs A. G. žemės sklypą pagal 2007-08-20 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. , kuriuo buvo užtikrinta A. M. 46000 Lt skola kreditoriui V. V., bei iš 2007-08-20 užregistruoto hipotekos lakšto Nr. 6082, matyti, kad atsakovas A. M. žemės sklypą jau buvo įkeitęs A. Š. pagal 2006-08-28 d. hipotekos lakštą ( tom. 1., b.l.12-17).

2008-10-06 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovams A. M. ir G. P. bei tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M. ir Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Janinai Neverdauskaitei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas. Minėtoje byloje ieškovė O. G. prašė pripažinti negaliojančiu 2006 išduotą įgaliojimą A. M., patvirtintą Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Janinos Neverdauskaitės bei pripažinti negaliojančiu 1.0000 ha žemės sklypo, esančio Kretingos r., 2007 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, patvirtintą Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės I. M.. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ( tom. 1, b.l. 82-83 ir tom. 2, b.l. 69-73). Teismas mano, kad yra pagrindas šią bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2006-08-24 įgaliojimą negaliojančiu, nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 3 p.) dėl to, kad teisme jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes dabartinis ieškovės prašymas identiškas dalyje dėl 2006-08-24 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ab initio.

Nepatenkinus ieškovės pirmojo reikalavimo dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, nėra juridinio pagrindo tenkinti kitų išvestinių reikalavimų, bet teismas, netenkindamas išvestinių reikalavimų, pasisako dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atskirai.

Teismas vertina, jog LR CK 1.89 straipsnis nustato veiksnaus, tačiau savo veiksmų negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens sudaryto sandorio negaliojimo prezumpciją. Pažymėtina, kad vienas iš šios būsenos skiriančių bruožų yra jos laikinumas. Asmuo sandorio sudarymo metu pagal minėtos teisės normos dispoziciją turi būti tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tik tokiu atveju sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Tačiau ieškovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006-08-24 įgaliojimą bei aiškiai nesuformuluoja tam teisinio pagrindo.

Dėl įgaliojimo turinio pasakytina, kad teisė atlikti tokius veiksmus, kuriuos atliko A. M., tai yra savo vardu sudaryti paskolos sutartis ir galimybė tuo tikslu įkeisti ieškovės nekilnojamąjį turtą buvo tiesiogiai numatyta ir suteikta A. M. ieškovės 2006 įgaliojime. Todėl atsakovas A. M. veikė teisėtai ir sąžiningai. Minėtas įgaliojimas galiojo ir tik 2007-11-09 buvo ieškovės panaikintas. Taigi įgaliojimas galiojo daugiau nei metus, kas rodo, jog visą tą laiką ieškovė neprieštaravo įgaliojimo turiniui ir teisėms, kurias suteikė A. M., o tai taip pat paneigia bet kokius ieškovės paaiškinimus apie tai, kad įgaliojimo sudarymo metu ir po toji nesupratusi, ką darė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovai bei ieškovės dukra, liudytoja V. R. neneigė, kad tai ieškovės šeima susipažino su A. M.. Ieškovės šeima pasiūlė A. M. parduoti žemės sklypus. Jie neprieštaravo tam, kad A. M. pakeistų žemės sklypų paskirtį bei juos parduotų. Ieškovės atstovai bei ieškovės dukra V. R. teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė, kad A. M. jiems sakė, kad komerciškai naudinga pastatyti gyvenamuosius namus žemės sklype Vydmantų kaime Kretingos rajone ir, juos pardavus, gauti nemažą pelną. Tam tikslui buvo A. M. išduotas įgaliojimas, kurio kopija buvo įteikta ir ieškovei. Teismas kritiškai vertina ieškovės atstovų bei liudytojos V. R. aiškinimus, kad ieškovė nesuprato įgaliojimo turinio, nes, duodama įgaliojimą A. M., O. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ji buvo apgauta A. M., nes nenustatyta, kad A. M. veikė apgaule ar prieš O. G. interesus. Priešingai, teismas vertina, kad O. G. ir jos šeimos nariai suprato duoto įgaliojimo turinį ir pasekmes.

CK 2.134 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais, todėl teismas mano, jog A. M., sudarydamas su A. Š. ir V. V. paskolos sutartis ir pasirašydamas su jais pagal 2006 įgaliojimą hipotekos lakštus žemės sklypų savininkės (ieškovės O. G.) vardu, nepažeidė CK 2.134 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepažeidė ir 2006 įgaliojimo, nepažeidė CK 4.185 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, teismas mano, kad ieškovė, remdamasi minėtais straipsniais ginčija hipotekos sutartis, negali reikšti tokio reikalavimo, nes tokį reikalavimą, remdamasis arba CK 1.89, arba 1.91 straipsniais, gali reikšti tik kita hipotekos sutarties šalis - kreditorius. Pagal nurodytas hipotekos sutartis ieškovė nėra kreditorius, todėl atitinkamai negali nurodytais pagrindais reikšti reikalavimo dėl hipotekos sutarčių negaliojimo. Ieškovės ieškinys ir visi jos keliami reikalavimai yra nepagrįsti dar ir todėl, kad atsakovas A. M., sudarymas paskolos sutartis su A. Š. ir V. V., šias sutartis sudarė veikdamas ne kaip įgaliotinis, bet veikdamas už save kaip fizinis asmuo, o hipotekos sutartis sudarė veikdamas tiksliai pagal 2006 įgaliojimą. Todėl ieškovės teiginiai, kad hipotekos sutartys buvo sudarytos panaudojant apgaulę - yra visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais. 2006 įgaliojime įgaliotajam buvo suteikta teisė atlikti tokius veiksmus, kuriuos atliko A. M., tai yra, savo vardu sudaryti paskolos sutartis ir galimybė tuo tikslu įkeisti ieškovės nekilnojamąjį turtą.

Teismas atmeta ieškovės aiškinimą, kad įgaliojimo turinį nustatė A. M. ir kad ginčijamas įgaliojimas sudarytas namuose, nedalyvaujant notarei. Notaras privalo užtikrinti sandorių teisėtumą ir šią savo pareigą notarė Janina Neverdauskaitė atliko tinkamai. Teimas kritiškai vertina ieškovės aiškinimą, kad 2006-08-24 įgaliojimas buvo tikslinamas dar du kartus, nes šioje byloje tokie faktai nenustatyti. Tokie įgaliojimo tikslinimo faktai nenustatyti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008, kur sprendimas įsiteisėjęs.

Teismas atmeta ieškovės prašymą dėl palūkanų priteisimo, nes teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad A. M. praturtėjo iš gautų paskolų. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl 10000 Lt netrurtinės žalos atlyginimo, nes teismui nepateikė įrodymų, kad dėl suteikto įgaliojimo O. G. sutriko sveikata, ji patyrė nepatogumus ir kt..

Civilinio kodekso 300 str. 1d. numato situaciją, kai nagrinėjant bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymiai, teismas apie tai praneša prokurorui. Ieškovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad atsakovas A. M. veikė priešingai ieškovės O. G. interesais, t.y. sukčiavo, todėl prašė teismą kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. M. atžvilgiu. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą konstatuoja, kad konkrečiu atveju byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad A. M. yra padaręs nusikaltimą, todėl tenkinti ieškovės atstovų prašymą dėl kreipimosi į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra pagrindo. Tai neužkerta kelio ieškovei ir jos atstovams kreiptis į kompetentingas institucijas bendra tvarka. Be to, teismas nurodo, kad prokuroras 2009-09-30 nutartimi atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu dėl sukčiavimo.

Atmetus ieškinį nebelieka pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos turi būti panaikintos (CPK 150 straipsnis).

Atmetus ieškovės O. G. ieškinį, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str., iš ieškovės O. G. priteistinos trečiojo asmens Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Janinos Neverdauskaitės naudai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3570 Lt advokato išlaidų ( b.l. tom. 2., 113-115). Iš ieškovės O. G. į valstybės biudžetą priteistina 231.10 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 93-98, 150, 259, 260, 268, 270, 537 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl 2006 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nutraukti.

Likusią ieškinio dalį atmesti visa apimtimi.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti teismo 2008-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti turto realizavimą, t.y. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi Nr. 157/1N/2008 numatytą įkeisto daikto 0.97000 ha žemės sklypo, unikalus kaime Kretingpos rajone, priklausančio O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavimą.

Iš O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti Janinos Neverdauskaitės naudai 3570 Lt už suteiktą advokato pagalbą.

Į valstybės biudžetą iš O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 231.10 Lt pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.