Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 15 d. nutarties P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. vasario 8 d. nutarime konstatuota, kad P. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje padarymą, t.y. 2006 m. sausio 30 d., apie 11.55 val., vairuodamas automobilį ,,Renault Laguna“, kelio Vilnius – Druskininkai 33 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 175.1 punkto reikalavimus – važiavo 124 km/h greičiu, leistiną greitį viršydamas 34 km/h. Už šį pažeidimą, vadovaujantis ATPK 124 straipsnio 4 dalimi, 130² straipsnio pastaba, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30² straipsniu, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skirta 320 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 6 balais. Nutarime taip pat nurodyta, kad 2005 m. spalio 25 d. nutarimu ankstesnis P. P. Kelių eismo taisyklių pažeidimas įvertintas 4 balais, tokiu būdu jis per metus surinko 10 baudos balų. Vadovaujantis ATPK 22 straipsnio 2 dalimi, 124 straipsnio 4 dalimi, 130² straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, 2006 m. vasario 8 d. nutarimu P. P. skirta 320 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

P. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš dalies pakeisti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. vasario 8 d. nutarimą, paliekant 320 Lt baudą, o neskiriant atėmimo vairuoti transporto priemonę devyniems mėnesiams. Skunde nurodė, kad nėra iš tų asmenų, kurie tyčia ar sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Padarytą pažeidimą pripažino ir teigė, kad suvokia savo pažeidimų esmę ir dėl to galinčias kilti pasekmes, dėl to nuoširdžiai gailisi ir mano, jog administracinės nuobaudos tikslai bus įgyvendinti, nepriklausomai nuo to, ar teisė vairuoti transporto priemones jam bus atimta, ar ne. P. P. taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe – jis yra advokato padėjėjas ir dažnai tenka važinėti į kitus miestus pas klientus, taip pat į teismus, be to jis gyvena Vilniuje, o jo praktikos atlikimo vieta yra Marijampolė. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, P. P. teigimu, jis gali prarasti dalį klientu, tokiu atveju jo pajamos ženkliai sumažėtų, o, atsižvelgiant į tai, kad jis yra paėmęs kreditą būsto įsigijimui, tokia situacija būtų skausminga jo šeimai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 15 d. nutartimi P. P. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12), taip pat paties P. P. paaiškinimais įrodyta, kad jis padarė ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl už jį, taikant ATPK 130² straipsnio pastabą, 320 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 6 balais, nubaustas pagrįstai. Tuo pačių administracinio teisės pažeidimo protokolu bei pažyma apie P. P. padarytus pažeidimus įrodyta, kad jis be kitų pažeidimų, kurie ginčo atveju yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 5 punktas), 2005 m. spalio 25 d. P. P. yra baustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį bauda, pažeidimą, įvertinant 4 balais. Tokiu būdu per vienerius metus P. P. skirtų balų suma lygi 10 balų, o tai atitinka ATPK 130² straipsnio dispoziciją, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pagrįstai paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Teismas pažymėjo, jog ATPK 130² straipsnio sankcija nenumato alternatyvių nuobaudų teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, o taikyti P. P. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, teismo nuomone, nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu P. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

P. P. nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliantas teigia šaukimo į teismo posėdį negavęs.

2. Teismas neturėjo teisės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes ABTĮ 79 straipsnyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus, išklausyti šalių paaiškinimus.

3. Teismas neteisingai traktavo P. P. 2005 m. spalio 25 d. skirtą nuobaudą kaip atsakomybę sunkinančią atsakomybę, kadangi pakartotinį administracinės teisės pažeidimą šiuo atveju apima ATPK 130² straipsnis.

4. Teismas nevertino skunde išdėstytų P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

5. ATPK 130² straipsnyje nebūtinai turi būti numatyta galimybė skirti alternatyvią nuobaudą arba visai jos nuskirti. Tokia situacija aptarta ATPK 30¹ straipsnyje. Nuobaudų rūšis numato ATPK 21 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nors vienam iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Kaip matyti iš P. P. skundo Vilniaus apygardos administraciniame teismui (b.l. 2, 3), jis buvo nurodęs du adresus: gyvenamosios vietos ir procesinių dokumentų siuntimo vietos. Pranešimą apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 15 d. posėdį teismas P. P. išsiuntė jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (b.l. 17), o ne tuo adresu, kuriuo siųsti procesinius dokumentus skunde prašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Duomenų, kad minimas teismo pranešimas P. P. būtų buvęs įteiktas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl ko jis neturėjo realios galimybės pasinaudoti visomis įstatymų jam suteiktomis teisėmis. Teismo procesas, kurio metu buvo išnagrinėtas P. P. skundas, negali būti laikomas teisingu.

Byloje yra nustatytas esminis procesinis pažeidimas, apeliantas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir bylą grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.