Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) J. V., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

K. V. 2020 m. gegužės 24 d., apie 14.00 val., gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas J. V. nežymiai jį sužalojo, tai yra lauko pavėsinėje ne mažiau kaip vieną kartą, tyčia kumščiu sudavė J. V. į veido sritį ir tuo sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą – trijų viršutinių kandžių (11, 21, 22 dantų) dalinį išnirimą ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad dėl tos dienos įvykio aplinkybių nelabai ką pamena.

Po parodymų perskaitymo liudytojas parodė, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pamena, parodymai teisingi. Kodėl davė skirtingus parodymus pirmos apklausos metu ir papildomos apklausos metu. Ką klausė tyrėjas, tą sakė, jis neklausė ar buvo K. V. ir nesakė. Antrosios apklausos metu turėjo surašyti tą patį kaip ir pirmoje, tik pridėti, kad buvo K. V.. Apklausą vykdė J. V. jaunystės draugas. Atvykus į tą sodybą buvo J. V., jis ėjo guosti savo draugės. Buvo V. šeimyna kambaryje, o lauke buvo J. V., gal dar J. V. jaunesnysis buvo lauke, jo kambaryje nematė. Atvykus nuėjo į kambarį, tėvas liko lauke, kieme. K. V. matė kambaryje. Tėvas ar buvo atėjęs į kambarį, nežino, neprisimena. Jis kambaryje ilgai buvo prie savo žmonos. Kai išgirdo lauke J. V. triukšmą, išėjo į lauką. Dėl ko kilo triukšmas, nežino. Išėjus J. V. sėdėjo prie stalo, rėkavo, spardė stalą, norėjo kažkam skambinti telefonu, dėl to, kad jį muša, norėjo pasikelti. Jis jį pasodino, liepė sėdėti ir laukti policijos. Lauke tuo metu buvo tėvas, K. V., lygtai uošvienė buvo išėjusi. Kaip buvo sužalotas J. V. nematė ir nežino apie jo sužalojimą. Tik atvykus tarp jo ir J. V. kilo konfliktas. Jis nuėjo žiūrėti žmonos. Lauke liko tėvas ir K. V.. Susirado žmoną, ją guodė. Tuo metu tėvas ir K. V. turėjo būti lauke. Ten visada ant stalo būna ir darbinis peilis ir pjūkliukas, darbinis stalas. Iš pradžių negirdėjo, kad tarp jų kilo konfliktas, sužinojo vėliau. Jo pirminiai parodymai lygiai tokie patys, kaip ir antriniai, tik papildyta dėl K. V.. Atvykus J. V. buvo su suplyšusiais rūbais, visas apsisnargliavęs ir kaip rovėsi sau plaukus, apsiseilėjęs, gal buvo apsikraujavęs. Ar buvo sumuštas, jis buvo neblaivus. K. V. buvo užėjęs į virtuvę, padėjo policijos pareigūnui šunį supakuoti. Kai atvyko pareigūnai, tada K. V. matė kambaryje. Aplinkybių, kad kitiems kažkam kiltų reali grėsmė, nematė, buvo su žmona kambaryje. Ar reikėjo kam nors nuo ko nors gintis, nematė. Kad nukentėjusysis ką nors užpuolė, to nematė.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Tačiau tokius kaltinamojo K. V. parodymus paneigia liudytojo J. V. (jaunesniojo) parodymai, kad jis matė kaip kaltinamasis K. V. nukentėjusiajam J. V. sudavė smūgį į veidą kumščiu ir smūgis buvo suduotas prie lūpos. Konfliktas kilo iš karto, kai atvyko A. M., E. M., K. V. ir priėjo prie pavėsinės, kurioje sėdėjo nukentėjusysis J. V.. Nuketėjusiojo J. V. rankose nematė nieko, nei šakutės, nei peilio, nes kai kilusio konflikto metu nukentėjusysis J. V. buvo prispaustas prie suolo, tada jis su mama nunešė įrankius nuo stalo.

Kaip minėta nukentėjusysis J. V. parodė, kad jis buvo sumuštas kai buvo prispaustas prie suolo pavėsinėje, todėl nematė kas jį sumušė. Šioje byloje įtarimas dėl J. V. sumušimo buvo pareikštas dabartiniam liudytojui A. M.. Dėl to teismas kritiškai vertina liudytojo J. V. (jaunesniojo) parodymų dalį, kad J. V. buvo atsistojęs ir norėjo trenkti A. M., bet tada K. V. pastarąjį gindamas J. V. trenkė pirmas. Šis liudytojas pirma kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu išvis nenurodė, kad kaltinamasis K. V. buvo įvykio vietoje.

Liudytojo J. V. (jaunesniojo) parodymus patvirtina liudytojos G. V. parodymai, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo J. V. ir atvykusių asmenų kilo, kai jie atvažiavo. Taip pat, kad ji su sūnumi (liudytoju J. V.) nuo stalo nurinko visus įrankius kol nukentėjusysis J. V. buvo prispaustas prie suolo.

Teismas atmeta liudytojo A. M. parodymus, nes be kaltinamojo K. V. parodymų jų niekas nepatvirtina, o liudytojų J. V. (jaunesniojo) ir G. V. parodymai paneigia tiek kaltinamojo K. V., tiek liudytojo A. M. parodymus.

Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam J. V. nustatyti sužalojimai, jų padarymo laikas, atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

Apibendrinat pirmiau nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina, kad kaltinamasis K. V. 2020 m. gegužės 24 d., apie 14.00 val., gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas J. V. nežymiai jį sužalojo, tai yra lauko pavėsinėje ne mažiau kaip vieną kartą, tyčia kumščiu sudavė J. V. į veido sritį ir tuo sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą – trijų viršutinių kandžių (11, 21, 22 dantų) dalinį išnirimą ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdą, bei tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl būtinosios ginties

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).

Jau pirmiau minėta, kad šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis J. V. konflikto metu neturėjo nei peilio, nei šakutės. Taip pat nenustatyti ir kitokie nukentėjusiojo J. V. veiksmai dėl kurių kaltinamajam K. V. būtų atsiradusi teisė į būtinąją gintį.

Liudytojas J. V. (jaunesnysis) parodė, kad konflikto metu nukentėjusysis J. V. buvo agresyvus, staiga stojosi ir, kiek jis suprato, norėjo ranka trenkti liudytojui A. M.. Jis (J. v.) tai suprato pagal tai, kad nukentėjusysis J. V. buvo išgėręs, piktai žiūrėjo, taip pat pažįsta jį iš vaikystės, kai jis girtas yra neprognozuojamas. Nukentėjusysis J. V. daugiau jokių veiksmų apart pikto žvilgsnio ir atsistojimo nedarė. Liudytojas J. V. (jaunesnysis) painiojosi savo parodymuose, nurodydamas, kad nukentėjusysis J. V. buvo užsimojęs ranka, kad žadėjo užsimoti, kad ranka buvo nuleista. Minėtas liudytojas pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu išvis nenurodė, kad kaltinamasis K. V. buvo įvykio vietoje.

Kiti įvykyje dalyvavę asmenys taip pat nenurodė jokių aiškių aplinkybių dėl kurių būtų galima spręsti dėl būtinosios ginties reikalingumo. Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai taip pat parodė, kad niekas iš įvykyje buvusių asmenų nenurodė, kad kas nors būtų buvęs užpultas ar kam nors būtų reikėję gintis.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje policijos pareigūno „Body“ kamera darytų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 33-39). Protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad kas nors iš įvykio vietoje buvusių asmenų būtų nurodęs, kad J. V. puolė su peiliu ar šakute, bandė suduoti ranka ar koja.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo argumentus, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, 2005 m. jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis yra dirbantis, todėl jis įpareigojamas per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) J. V. kaltinamajam K. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 377,64 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 97-106).

Nurodė, kad turtinei žalai priskirtinos šios išlaidos: 9,12 Eur medikamentų (Medoclav tabletės (amoksicilinas)) įsigijimas pagal receptą, 339 Eur dantų gydymo išlaidos, 29,52 Eur išlaidos kuro įsigijimui vykstant 2020-05-24 į VšĮ Mažeikių ligoninę apžiūrai po sužalojimo, taip pat į Mažeikių miestą, UAB A. A. odontologijos kliniką, dantų gydymui (iš viso maršrutu Skuodo r. - Mažeikiai - Skuodo r. vykta 5 kartus: 2020 m. gegužės 24 d. ir 26 d., liepos 13 d., rugpjūčio 3 d. ir 6 d. (1 kartas pirmyn ir atgal - apie 82 km; 5 x 82 km = 410 km; kuro sąnaudos 100 km - 8 l; 410 km x 8 1 : 100 km = 32,8 1; 1 1 dyzelinio kuro kaina vidutiniškai apie 0,90 Eur; 32,8 1 ? 0.9 Eur = 29,52 Eur). Nurodytas sumas patvirtina pirkimo kvitai, receptas, medicininių dokumentų išrašai, išskyrus, nėra išsaugojęs kuro pirkimo kvitų, tačiau remiantis prieš tai nurodytais duomenimis, mano, kad kuro išlaidos, objektyviai vertinant, yra faktiškai patirtos.

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto tiesioginio tyčinio smurtinio nusikaltimo, t. y. nusikaltimo žmogaus sveikatai, K. V. tyčia jam sudavus ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veido sritį, patyrė didelį fizinį skausmą, stiprų išgąstį, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Dėl sumušimo jam kurį laiką labai skaudėjo burną, dantis, buvo sunku pavalgyti. Dėl to nuolat jautė emocinę įtampą, sumažėjo bendravimo galimybės. Dantų jautrumas išlikęs iki šiol, dantys kliba. Smurto panaudojimas jo atžvilgiu turėjo įtakos jo tolimesnei gyvenimo kokybei - pakirstas pasitikėjimas aplinkiniais, saugumo jausmas, dėl sužalojimo patirti dvasiniai išgyvenimai išliks ilgam. Taigi patirtą ir iki šiol tebepatiriamą neturtinę žalą įvertina 1000 Eur ir pagrįstai mano, kad toks dydis yra protingas, neprieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Teismas nustatė, kad su ieškiniu pateikti duomenys: 2020-05-24 VšĮ Mažeikių ligoninė gydytojo išrašas, 2020-05-26 VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras gydytojo receptas ir 2020-05-27 mokėjimo kvitas už 9,12 Eur, 2027-07-13, 2020-08-03 ir 2020-08-06 UAB A. A. odontologijos klinika mokėjimo kvitai atitinkamai už 56 Eur, 130 Eur, 153 Eur ir 2027-07-13, 2020-08-03 ir 2020-08-06 medicininių dokumentų kopijos dėl danties Nr. 21 gydymo patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl patirtos turtinės žalos, išskyrus tai, kad nukentėjusysis J. V. vyko į Mažeikius ir 2020-05-26. 2020-05-26 VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas J. V. išrašė siuntimą konsultacijai dėl danties Nr. 21 gydymo, tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina, kad pagal šį siuntimą J. V. būtent 2020-05-26 vyko gydytojo konsultacijai į Mažeikius.

Su ieškiniu pateikti maps.lt maršruto duomenys, kuriuose nurodyta, kad nuo nukentėjusiojo J. V. gyvenamosios vietos, adresu Vaičaičių k., Skuodo r. sav., iki Mažeikių m. yra 40,6 km atstumas. J. V. nurodė, kad neišsaugojo degalų, skirtų vykti pas gydytojus, įsigijimo kvitų, todėl su ieškiniu jų nepateikė. Pirmiau minėta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaidų degalų įsigijimui, pirmiau aptartus duomenis dėl nukentėjusiojo J. V. vykimo į gydymo įstaigas Mažeikių m., teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. V. šių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į vyktus atstumus, paskaičiuotas degalų sąnaudas ir kainas, pripažįstama, kad degalų įsigijimo išlaidos yra pagrįstos, realios ir protingos (kaip pirmiau minėta išskyrus dėl 2020-05-26).

Nukentėjusysis J. V. buvo sužalotas kaltinamojo K. V. nusikalstamais veiksmais ir dėl to patyrė turtinę žalą. Kaltinamasis K. V. yra kaltas dėl šios žalos padarymo, todėl privalo ją visiškai atlyginti. Dėl to civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies ir J. V. iš K. V. priteistinas 371,74 Eur turtinės žalos atlyginimas (reikalaujama 377,64 Eur suma mažinama 5,90 Eur (1/5 dalimi 29,52 Eur degalų įsigijimo išlaidų). Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis) .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo K. V. nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo J. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl vykimo į gydymo įstaigas, apsunkinto valgymo, pažeminimą, saugumo jausmo sumažėjimą, nerimą dėl to, kokia bus sužalotų 3 dantų būklė ateityje ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis, kaltinamasis yra dirbantis, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama visiškai ir J. V. iš K. V. priteistinas 1000 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam K. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytos 39,69 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo J. V. gydymo (2 t., b. l. 82-86).

Nurodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis, kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

Iš su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų išrašo matyti, kad 2020-05-24 (nusikalstamos veikos padarymo dieną) VšĮ Mažeikių ligoninė nukentėjusiajam J. V. suteikė skubios medicinos pagalbos IV paslaugą už 39,69 Eur, kuri yra apmokėta.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis J. V. buvo sužalotas kaltinamojo K. V. nusikalstamais veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteikta skubi medicinos pagalba. Už šios pagalbos suteikimą asmens sveikatos priežiūros įstaigai buvo apmokėta PSDF biudžeto lėšomis. Dėl to PSDF biudžetui buvo padaryta 39,69 Eur žala. Kaltinamasis K. V. yra kaltas dėl šios žalos padarymo, todėl privalo ją visiškai atlyginti. Dėl to civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo K. V. priteisiamas PSDF biudžetui padarytos 39,69 Eur žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis J. V. patyrė 900 Eur išlaidas savo atstovės advokatės V. P. paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 169-172).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, į nuosprendyje paminėtų teisme apklaustų asmenų skaičių ir advokatės suteiktas paslaugas (atstovavimas ikiteisminiame tyrime, skundo parengimas, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teisme) minėtos išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl išieškotinos nukentėjusiajam J. V. iš kaltinamojo K. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą.

K. V. įpareigoti per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti J. V. iš K. V. 371,74 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno Eur 74 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Eur (vieno tūkstančio Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą; likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš K. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 39,69 Eur (trisdešimt devynių eurų 69 ct) žalos atlyginimą.

Iš K. V. išieškoti J. V. 900 Eur (devynių šimtų Eur 00 ct) išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l 39) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.