Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-25 · Administracinė byla Nr. I-3335-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
I-3335-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01525-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3335-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01525-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 17.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2019 m. gegužės 15 d. patikslino (b. l. 17–18), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. balandžio 12 d. raštą Nr. (23.51)-2D-4966 „Dėl prašymo išaiškinti privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-160127-00036“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Įpareigoti Inspekciją išaiškinti pareiškėjai, kaip turi būti įvykdytas privalomasis nurodymas PRN-00-160127-00036, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 28 d. prašymą.

Nurodo, kad kreipėsi į Inspekciją su prašymu išaiškinti įsiteisėjusi privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-160127-00036, tačiau, pasak pareiškėjos, Inspekcija neišaiškino, o surašė raštą, paaiškindama, kad privalomąjį nurodymą reikia vykdyti.

Mano, kad Inspekcija turi teikti informavimo paslaugas, tačiau atsisako bendradarbiauti su pareiškėja. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Viešųjų paslaugų prieinamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus.

Paaiškina, kad Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą, tačiau mano, kad jis neatitinka individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, todėl mano, kad Inspekcija turėtų išaiškinti privalomąjį nurodymą kaip neatitinkantį individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, nes jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime (b. l. 29–31) su skundu nesutinka.

Paaiškina, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Vilniaus departamentas) 2016 m. sausio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-160127-00036 ir privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-160127-00036 pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 27 d. Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1878-235/2017 iš dalies buvo patenkintas Inspekcijos ieškinys, ir J. G. įpareigota per 6 (šešių) mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šių reikalavimų per nurodytą 6 mėnesių terminą, teismas įpareigojo pareiškėją savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodo, kad minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 17 d., o terminas įvykdyti teismo sprendimą suėjo 2017 m. lapkričio 17 d.

Pažymi, kad pareiškėja nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamo Inspekcijos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Akcentuoja, kad pareiškėjai pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius kyla iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1878-235/2017, kurioje be kita ko, pareiškėja su Inspekcijos ieškiniu sutiko ir klausimų, kokiu būdu šalinti savavališkos statybos padarinius taip pat nekėlė. Mano, kad pareiškėja neįrodė Inspekcijos skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, skundžiamas sprendimas priimtas laikantis nustatytos procedūros, nustatyta tvarka ir terminais bei neviršijant Inspekcijai suteiktos kompetencijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Inspekcijos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 28 d. prašymą pagrįstumo.

Pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. raštu (b. l. 5–8) kreipėsi į Inspekciją (užregistruotas 2019 m. kovo 4 d.), prašydama išaiškinti 2016 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-160127-00036 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) reikalavimus, taip pat patikrinti, ar jame nėra klaidų, o joms esant – ištaisyti, patikslinant Privalomąjį nurodymą.

Inspekcija 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23.51)-2D-4966 (b. l. 3–4) nurodė, kad Privalomojo nurodymo reikalavimus reikia įvykdyti taip, kad visi darbai atitiktų projekto sprendinius. Projekto tekstinė dalis ir brėžiniai yra vienodai svarbūs, vienas kitą papildantys.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nesutinka su Inspekcijos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, motyvuodama tuo, kad Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą be jokių kitų papildomų dokumentų, todėl mano, kad Privalomasis nurodymas turėtų būti laikomas neatitinkančiu individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų.

Statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPSVPĮ), kuriame nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, kurį atlieka Inspekcija. TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (TPSVPĮ 14 straipsnio 8 dalis). Inspekcijos pareigūnai privalo šio įstatymo nustatytais atvejais teikti privalomuosius nurodymus (TPSVPĮ 21 str. 4 p.).

Remiantis TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ar Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti (TPSVPĮ 26 str. 2 d.). Taigi, apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Inspekcija, vykdydama aptariamame įstatyme nustatytas pareigas, privalo vadovautis šiame įstatyme nustatytais reikalavimais ir procedūromis.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad, vykdant TPSVPĮ reikalavimus, Inspekcijos Vilniaus departamentas 2016 m. sausio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-160127-00036 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) (b. l. 49–50) ir 2016 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-160127-00036 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) (b. l. 51–52). Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 27 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iš Šv. Stepono g. pusės demontuoti atraminę sienutę, vietoj dviejų neprojektinių durų angų įrengti vieną angą kitoje projektinėje vietoje, iš kiemo pusės pašalinti dvi langų angas ir dvejas prieduobes prie jų. Inspekcija 2016 m. rugpjūčio 30 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. NPA-00-160830-00083 (b. l. 53–54), kuriame konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Inspekcija su ieškiniu atsakovei J. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir nustatė, kad 2016 m. sausio 27 d. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, o atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė vykdė statybą nukrypdama nuo projekto ir 2014 m. lapkričio 12 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-141112-01312. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. e2-1878-235/2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) iš dalies patenkino Inspekcijos ieškinį, nustatė atsakovei (šioje byloje pareiškėjai) 6 mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris atitiktų jos faktiškai atliktus darbus atsakovei (šioje byloje pareiškėjai) nuosavybės teise priklausančioje negyvenamojoje patalpoje – slėptuvėje (patalpos pažymėtos nuo R-1 iki R-5), esančioje (duomenys neskelbtini). O neįvykdžius šių reikalavimų per nurodytą 6 mėnesių terminą, teismas įpareigojo atsakovę J. G., savo lėšomis per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. ties negyvenamąja patalpa – slėptuve (patalpos pažymėtos nuo R-1 iki R-5), esančia (duomenys neskelbtini), iš Šv. Stepono gatvės pusės demontuoti atraminę sienutę, vietoj dviejų projekte nenumatytų durų angų įrengti vieną angą, kaip tai numatyta statinio projekte, iš kiemo pusės pašalinti projekte nenumatytas dvi langų angas ir dvejas prieduobes prie jų, bei sutvarkyti statybvietę.

Pabrėžtina, kad terminas įvykdyti Teismo sprendimą suėjo 2017 m. lapkričio 17 d. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1878-235/2017. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą, o ne Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, nes jo neįvykdžius Inspekcijos nustatytu terminu, Inspekcija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1878-235/2017, buvo nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė 2016 m. sausio 27 d. Privalomojo nurodymo reikalavimų, todėl buvo teismine tvarka įpareigota per teismo nustatytą terminą pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, to neatlikus per nustatytą terminą, pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip tai suformuluota Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. Todėl įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad Inspekcija netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas pareigas, t. y. neišaiškino kaip įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju vykdytinas yra Teismo sprendimas.

Iš pareiškėjos skundo ir kartu su juo pridedamų dokumentų turinio spręstina, kad pareiškėja iš esmės nesutiko su 2016 m. sausio 27 d. Privalomojo nurodymo turiniu, kuriame suformuluotas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, manydama, kad Privalomasis nurodymas neatitinka individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Teismas atkreipia dėmesį, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas dar 2016 m. sausio 27 d. Privalomajame nurodyme (b. l. 51-52) išaiškinta, kad šis privalomasis nurodymas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėja su Privalomuoju nurodymu buvo supažindinta pasirašytinai (b. l. 52). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipusi į teismą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad Privalomasis nurodymas neatitinka individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas ir nenagrinėtinas.

Pareiškėja skunde formuluoja reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, tačiau nenurodo jokių argumentų, dėl ko šis sprendimas turėtų būti panaikintas. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Teismas įvertinęs aktualaus teisinio reguliavimo nuostatas daro išvadą, kad Inspekcijos raštas esamų faktinių aplinkybių kontekste iš esmės yra teisingas ir pagrįstas, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Inspekcijos 2019 m. balandžio 12 d. raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio turinį, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas kompetentingo ir kvalifikuoto subjekto, įstatymo nustatytu terminu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo, išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą – taip pat yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132–134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisIveta PelienėGediminas Užubalis