Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija

2007 m. birželio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. , jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Dainiaus Motužio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-25 nuosprendžio, kuriuo T. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

G. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartimi M. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 str. 4 d.). Dėl šios nutarties skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo, laikė, gabeno ir pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų:

2004 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie ČILI picerijos, iš M. D. būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorio užtikrinimui gavęs 7000 litų, T. M. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 11 val. 30 min. iki 13 val. 30 min., iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1021,87 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 64,447 gramai - psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią tą pačią dieną, apie 13 val. 30 min., dviračiu atgabeno už kelio užtvaros, esančios Danės gatvėje, Klaipėdoje, ir neteisėtai perdavė M. D. , o šis asmeniui, kuriam byla nutraukta.

G. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų:

V. D. sukursčius, t. y. įkalbėjus G. Š. dalyvauti nusikaltimo padaryme -susisiekti su V. D. nurodytu asmeniu M. D. , gyvenančiu Klaipėdos mieste, ir paimti iš jo surastas psichotropines medžiagas bei sumokėti pinigus, po to jas perduoti V. D. , G. Š. , vykdydamas susitarimą su V. D. , 2004 m. rugpjūčio 17 d., apie 11val. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Taikos pr. 28, Klaipėdoje, prie ČILI picerijos, susitikęs su M. D. , būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorio užtikrinimui perdavė 7000 litų, po to tą pačią dieną, apie 13 val. 30 min., Klaipėdoje, Danės gatvėje, už kelio užtvaros, iš M. D. per T. M. įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 1021,87 gramo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 64,447 gramo- psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią, paslėpus V. A. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, gabeno, kol tą pačią dieną, apie 13 val. 40 min., prie Jakų žiedo, Klaipėdoje, sulaikė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo T. M. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Išteisintasis G. Š. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis T. M. ir jo gynėjas prašė T. M. ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro skundo.

G. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę tam, kuris neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Lietuvos A. T. senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekusorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232-1, 232-2, 232-5, 232-10 str.)“ 11 punkte įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekusorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Šių medžiagų laikymu vadinamas jų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (nutarimo 12 punktas). To paties nutarimo 13 punkte išaiškinta, kad šių medžiagų gabenimas – tai jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais. Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, krepšyje ir panašiai. Šio Senato nutarimo 17 punkte išaiškinta, kad psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai: už šių veiksmų padarymą atsako asmuo, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekusoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. Šiuo išaiškinimu pabrėžiama, kad objektyvioji nusikaltimo pusė nėra sureikšminama ir viršenybės subjektyviajai pusei neturi.

G. Š. pareikšti kaltinimai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti (t. 3, b. l. 31). Tai, kad G. Š. įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą parduoti, nenustatyta, nes to nepatvirtina jokie parodymai, jokie pasiklausyti pokalbiai telefonais, jokie kiti duomenys, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais. Nors Senato 11 punkto išaiškinimas neišvardija visų galimų narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo būdų, tačiau tas būdas, kuriuo amfetaminą įgijo išteisintasis G. Š. , V. A. , R. B. , kuriems baudžiamasis procesas nutrauktas, įgijimu pagal šio punkto išaiškinimą nelaikytinas, nes G. Š. , kaip ir kiti du paminėti asmenys, jokių teisių į amfetaminą neįgijo, savo lėšų, kitokio turto ar paslaugų jam gauti nepanaudojo. Nėra byloje duomenų ir apie tai, kad iš surastų V. A. automobilyje miltelių kiekio G. Š. , V. A. , R. B. iš anksto galėjo suprasti, jog surastas psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis. Kad surasti V. A. automobilyje 1021,87 g svorio milteliai nėra vien sacharozė, kad 6 procentai to svorio (64,477 g) yra amfetaminas, o ne koks nors narkotikas ar kitokia psichotropinė medžiaga, buvo sužinota tik gavus specialistų išvadas (t. 1, b. l. 14, 18). Neturint specialių žinių, iš anksto nežinant, kas ir kokiomis proporcijomis sumaišė sacharozę su metamfetaminu, neturėjus reikalų su panašaus turinio mišiniu, neišmanant narkotikų, psichotropinių medžiagų gamybos ir platinimo būdų, nebandžius pačiam jų pirkti ar vartoti, nustatyti, ar sacharozėje yra psichotropinės medžiagos ir kokia jos koncentracija (ar didelis kiekis), neįmanoma. Neturėdamas patyrimo ir specialių žinių, G. Š. pagal sumokėtų pinigų sumą (7000 litų) negalėjo žinoti, koks metamfetamino kiekis yra vežamų miltelių sudėtyje, byloje turėtų būti duomenų, kurie patvirtintų, kad G. Š. žinojo bent apie psichotropinių medžiagų (konkrečiai ir metamfetamino) kainas, bet tokių duomenų nėra. Išteisintasis G. Š. neigė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą. G. Š. parodė, kad nežinojo, kas turėjo būti siuntinyje, kurį paimti ir parvežti iš Klaipėdos, paskambinęs telefonu iš Anglijos, paprašė V. D. , su kuriuo G. Š. buvo susipažinęs Anglijoje ir iš kurio kokios nors pagalbos, nuvykęs į šią šalį, ateityje taip pat tikėjosi. Kai siuntinys Klaipėdoje buvo paduotas į V. A. automobilį, G. Š. siuntinio nelietė, nes maišelį į rankas paėmė ir automobilio gale padėjo V. A. , R. B. (t. 3, b. l. 79-80, t. 1, b. l. 83). Kad maišelį paėmė ne G. Š. , liudytojas V. A. patvirtino teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 83). Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas ištardytas V. D. parodė, kad G. Š. dėl pinigų perdavimo ir siuntinio paėmimo iš M. D. skambino iš Anglijos. Kas bus tame siuntinyje, G. Š. nesakė. Anksčiau V. D. G. Š. ne kartą prašė, kad šis V. D. į Angliją atsiųstų maisto ir detalių (t. 4, b. l. 7-10).

T. M. ir M. D. pokalbių pasiklausymo telefonais metu nustatyta, kad pirmą kartą M. D. G. Š. paskambimo 2004-08-16, apie 15 val. 16 min. Iš pokalbio turinio matyti, kad abu asmenys nėra geri pažįstami, bet abu pažįsta V. D. , tariasi susitikti Klaipėdoje kitą dieną, bet nemini, kokiu tikslu (t. 1, b. l. 32). Tą pačią dieną, apie 18 val. 59 min., G. Š. paskambino M. D. ir paklausė, ar negalėtų atvykti po valandos laiko, nelaukiant rytdienos, nes šį vakarą išvažiuoja angliška mašina ir G. Š. į ją galėtų įdėti. Apie kokį nors konkretų daiktą nei M. D. , nei G. Š. nekalbėjo (t. 1, b. l. 32). Po keleto minučių M. D. G. Š. pasiuntė žinutę, kad galės paduoti (nemini ką) rytoj (2004-08-17), tik po 11 val. Su tuo G. Š. sutiko (t. 1, b. l. 33). M. D. ir G. Š. pokalbį pratęsė 2004-08-17, apie 10 val. 34 min. Važiuodamas į Klaipėdą, G. Š. paklausė, ar M. D. dar neparuošė ( ko neparuošė, nemini). Išsiaiškinęs, kad G. Š. Klaipėdos gerai nepažįsta, M. D. pasiūlė susitikti Klaipėdoje, prie viešbučio „Vėtrungė“ (t. 1, b. l. 34). Šio pokalbio turinys taip pat patvirtina, kad M. D. ir G. Š. anksčiau susitikę nebuvo ir vienas kito nepažinojo. Tai patvirtina ir jų 2004-08-17, apie 11 val. 49 min., aptartas vienas kito atpažinimo būdas susitikimo Klaipėdoje metu (t. 1, b. l. 35). Jokių M. D. ir G. Š. pokalbių, kuriuose būtų nors kokių nors užuominų apie narkotines ar psichotropines medžiagas, neužfiksuota. Teisiamajame posėdyje liudytoja R. M. , gyvenanti Tauragėje, parodė, kad ji girdėjo G. Š. ir skambinusio iš Anglijos asmens pokalbį. Skambinusysis prašė G. Š. parvežti iš Klaipėdos krepšį ir perduoti jį kažkam, kuris nuveš krepšį į Angliją. Skambinusysis užtikrino, kad jokio kriminalo nebus. G. Š. norėjo į Klaipėdą važiuoti tą pačią dieną su R. M. , bet jam paskambino ir pranešė, kad važiuoti reikės kitą dieną (t. 3, b. l. 124-125).

Prokuroro apeliaciniame skunde tvirtinama, kad G. Š. negalėjo nesuprasti, kokį siuntinį už 7000 litų įsigijo iš M. D. , laikydamasis visų konspiracijos taisyklių, ir V. A. bei R. B. V. A. automobilyje garsiai pasakius apie maišelio turinį. Prokuroro nuomone, G. Š. galėjo ir turėjo suvokti, kad įgijo psichotropinę medžiagą, nes joks kilogramas miltelių negalėjo taip brangiai kainuoti. G. Š. tai turėjo suprasti ir todėl, kad tai suprato liudytojas V. A. , įtarimas dėl narkotikų pirkimo kilo R. B. , jog siuntinį turėjęs iš G. Š. gauti V. D. patvirtino, kad už 7000 litų G. Š. turėjo jam nupirkti tabako, o tabakas taip brangiai nekainuoja. Apeliacinio skundo argumentams dėl tabako pirkimo, dėl G. Š. konspiracijos taisyklių laikymosi prieštarauja telefoninių pokalbių pasiklausymo duomenys. Nėra duomenų, kad G. Š. žinojo ar suprato, kokių konspiracijos taisyklių laikėsi V. D. su psichotropinių medžiagų tiekėjais. Kokių konspiracijos taisyklių laikėsi pats G. Š. , nenustatyta ir skunde tai nekonkretizuota. Atvirkščiai, G. Š. veiksmai, susiję su pinigų - 7000 litų – perdavimu, maišelio su psichotropine medžiaga įgijimu ir laikymu V. A. automobilyje iki sulaikymo, labai akivaizdūs ir neatsargūs. Permatomas maišelis su jame rastu metamfetaminu buvo įdėtas į nepermatomą maišelį ir ne paslėptas, o padėtas už automobilio priekinės keleivio sėdynės, ant grindų. Šią aplinkybę patvirtino policijos pareigūnai R. S. , R. K. , kurie sulaikė automobilį prie Jakų žiedo (t. 1, b. l. 8, t. 3, b. l. 81). Nėra duomenų, išskyrus V. D. parodymus, kad V. D. prašė, kaip rašoma skunde, G. Š. iš Klaipėdos parvežti tabako. Automobilyje sėdėjęs liudytojas V. A. , gavęs iš M. D. maišelį, apčiuopęs maišelyje kažkokią birią medžiagą, įtarė kažką negero, nes buvo matęs per televizorių rodant miltelius, kurie buvo vadinami narkotikais, tačiau kad M. D. padavė narkotikus, tokio žodžio V. A. garsiai nepasakė (t. 3, b. l. 83, t. 4, b. l. 96, t. 1, b. l. 144-145). Liudytojo G. B. ne dėl nuo teismo priklausančių aplinkybių apklausti nepavyko (t. 3, b. l. 90-101, 143-144, t. 4, b. l. 10, 11, 14, 25, 32, 33, 35, 41, 43). Teisiamajame posėdyje G. Š. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 80, t. 1, b. l. 83-84), kad R. B. dedant maišelį po sėdyne, kilo įtarimas, kad maišelyje galėjo būti narkotikai, „nes kainavo 7000 litų ir ilgai truko, kol juos paėmė“, tačiau vėlesniuose parodymuose G. Š. to nebetvirtino. G. Š. parodė, kad siuntinio gauto iš M. D. į rankas neėmė, jo neapžiūrėjo ir neslėpė, nes vairavo automobilį. Vadovaujantis Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6. punktu įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam. Prokuroro apeliaciniame skunde paminėti argumentai, galintys patvirtinti G. Š. kaltę, kad jis suprato, jog įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą – yra labai paviršutiniški, be gilesnės analizės, prieštaringi konkretiems skunde paminėtų asmenų parodymams ir paties prokuroro priimtam nutarimui dėl R. B. bei V. A. (t., b. l. 141). Apeliacinio skundo argumentų G. Š. tiesioginei tyčiai patvirtinti nepakanka. Prokuroro apeliaciniame skunde išsakytus įtarimus ir prielaidas būtų galima papildyti ir tuo, kad G. Š. į Klaipėdą siuntinio vyko ne vienas, o su draugais, kurie galėjo atlikti apsaugos vaidmenį, važiavo ne savo, o V. A. automobiliu. Tauragėje 7000 litų G. Š. iš nepažįstamo asmens gavo ir Klaipėdoje nepažįstamiems asmenims perdavė be rašytinių pinigų gavimo - perdavimo faktų patvirtinimo, kas paliudija, kad G. Š. ir asmenis, su kuriais jis susitiko, siejo pasitikėjimas. Kyla įtarimų ir dėl to, kad liudytoja R. M. girdėjo pokalbį apie krepšio perdavimą, bet buvo perduotas maišelis, V. D. parodė, kad G. Š. Klaipėdoje turėjo gauti tabaką, o G. Š. kalba apie atsargines automobilių detales, V. D. parodė, kad pinigus G. Š. perdavė svainis V. L. , o G. Š. tvirtino, kad pinigus gavo iš V. D. sesers. Tai, kad gavęs maišelį G. Š. į jį nepažiūrėjo, nepasidomėjo, ar jame yra automobilio detalės, maišelį gavo miesto gatvės akligatvyje, kelia įtarimų, kad G. Š. dar vykdamas į Klaipėdą žinojo, su kuo ir į ką iškeis 7000 litų, tačiau V. D. , kaip matyti iš telefoninių pokalbių, prašydamas nuvykti į Klaipėdą, M. D. ar kito su juo susijusio asmens vardo, telefono numerio G. Š. nepasakė. Abejones ir įtarimus galėtų padėti paneigti ar patvirtinti V. D. ir G. Š. pokalbiai telefonu, bet tokie pokalbiai neužfiksuoti, todėl jų byloje nėra. Abejonių bei įtarimų byloje ištardyti asmenys išsklaidyti taip pat negali. Todėl su apylinkės teismo nuomone, jog išteisintasis net bendrais bruožais nesuvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję G. Š. veiksmai, yra psichotropinės ir koks jų kiekis, ir todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nesutikti nėra pagrindo. Tam, kad būtų galima įvertinti padėtį po amfetamino atsiradimo automobilyje, suvokti kaltintojo inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius ir priimti kokį nors teisingą įstatymams neprieštaraujantį sprendimą, G. Š. , kaip ir V. A. , G. B. tiesioginės tyčios susiformavimui reikėjo kur kas daugiau laiko, negu truko kelionė nuo Danės gatvės (Klaipėdoje) pabaigos iki netoli esančio Jakų žiedo, kur šie asmenys buvo sulaikyti. Priimta laikyti, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau, G. Š. įsitikinimu, jis psichotropinių medžiagų neįgijo, 7000 litų jam nepriklausė, o psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo, platinimo sąvokų supratimas Baudžiamojo kodekso ir A. T. senato išaiškinimų lygmenyje G. Š. mažiau suvokiamas, todėl įstatymų nežinojimas, vertinant amfetamino laikymo, gabenimo veiksmus tiesioginės tyčios požiūriu, šiai tyčiai (veikos subjektyvinei pusei), valingoms pastangoms susiformuoti ar nesusiformuoti įtakos turėjo. Galima daryti prielaidą, kad tai nėra taip aktualu netiesioginės tyčios susiformavimo procesui. Įstatymo nežinojimo, neteisingo įstatymo interpretavimo kaip tiesioginės tyčios formavimosi proceso dalies atmesti negalima, nes baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnį atsirasti vien objektyviosios veikos pusės nustatymo (objektyvaus pakaltinimo) nepakanka. Tuo vadovaudamasis apeliacinį skundą rašęs prokuroras 2004 m. lapkričio 22 d. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą V. A. ir R. B. (t. 1, b. l. 141). Nutarimo turinys patvirtina, kad prokuroras, įvertinęs šių asmenų parodymus, sutiko su tuo, kad nei vienas, nei kitas nesuprato, kas buvo gautame iš M. D. polietileniniame maišelyje, nors, siekiant apkaltinti G. Š. , apeliaciniame skunde teigiama priešingai (t. 4, b. l. 71). Toks dviprasmiškas tų pačių įrodymų vertinimas rodo, kad G. Š. kaltumu abejoja ir bylą tyręs bei teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Nesuprasdami, kad maišelyje yra psichotropinė medžiaga (pagal nutarimo turinį), nei R. B. , nei V. A. apie tokios medžiagos atsiradimą automobilyje G. Š. pasakyti negalėjo. Nesant neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, kad G. Š. turėjo tiesioginę tyčią įgyti, laikyti, gabenti didelį kiekį psichotropinių medžiagų siekdamas jas parduoti ar kitaip platinti, apylinkės teismas G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, išteisino pagrįstai. Dėl nuteistojo T. M. ir jo gynėjo skundų

T. M. kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. nuteistas pagrįstai. Nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad psichotropinių medžiagų realizavimą į Angliją M. D. pradėjo organizuoti jau 2004 m. birželio mėnesį, dar iki to laiko, kai M. D. buvo sulaikytas 2004 m. rugpjūčio 17 d. M. D. žinojo, kur galima gauti psichotropinių medžiagų, nes ir anksčiau buvo sulaikytas už narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą, jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Kai M. D. buvo sulaikytas 2004 m. birželio 17 d., jis norėjo pasislėpti nuo teisėsaugos organų, todėl davė tikrovės neatitinkančius parodymus, suklaidino tyrėjus ir buvo paleistas į laisvę, nors policijai buvo žinoma, kad M. D. ruošėsi bėgti į Angliją. Tai M. D. patvirtino akistatos su T. M. metu. Šiais apeliacinio skundo argumentais T. M. patvirtina, kad jam apie M. D. veiksmus, susijusius su psichotropinių, narkotinių medžiagų įgijimu ir platinimu, yra žinoma ne tik pareikštų kaltinimų apimtyje, tokiais argumentais apeliantas netiesiogiai patvirtina savo ir M. D. bendradarbiavimą psichotropinių medžiagų platinimo srityje, tą patvirtina byloje esantys slapta įrašyti telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 25-36). Nepaneigiama skundo dalis, kad M. D. davė save, G. Š. , V. D. ir T. M. kaltinančius parodymus todėl, kad norėjo, jog jam būtų skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės suvaržymais, o vėliau tuos parodymus akistatos su T. M. , pokalbio su liudytoja A. M. metu paneigė, tačiau paneigiami T. M. ir jo gynėjo skundų argumentai, kad iki akistatos su T. M. M. D. apie psichotropinių medžiagų platinimą davė melagingus parodymus, kad T. M. apkalbėjo sirgdamas psichine liga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje M. D. parodymus ištyrė ir įvertino teisingai. Kiek mažiau tirti telefoninių pokalbių įrašai. Apeliaciniame teismo posėdyje T. M. patvirtino, kad ištirtuose įrašuose įrašyti jo ir M. D. pokalbiai (t. 4, b. l. 96).

M. D. ir V. D. 2004-07-15 telefoninių pokalbių įrašai patvirtina V. D. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 8-9), ir T. M. apeliacinio skundo argumentus, kad M. D. jau tuo metu buvo susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu (t. 1, b. l. 25). T. M. , kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisingai pastebėjo, kad M. D. ir pokalbio su T. M. metu tiesiogiai apie jam rūpimus reikalus nekalbėdavo, kalbėdavo perkeltine prasme („D. kalbos buvo per aplinkui“)(t. 4, b. l. 96). Teismas teisingai suprato M. D. , V. D. , T. M. pokalbiuose vartoto žodžio „amfiteatras“ prasmę. Tai, kad šiuo žodžiu buvo vadinamas amfetaminas, patvirtino M. D. savo parodymuose, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo teisėjai ir kuriais patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2004-08-18 (t. 2, b. l. 1-2, t. 1, b. l. 196-199). Kad susitarus pirkti bilietą (kai kuriuose pokalbiuose – bilietus, didelį bilietą, ne vieną didelį, o nulis kablelis aštuonis) į „amfiteatrą“, buvo nupirktas ir parduotas amfetaminas, patvirtino baudžiamosios bylos medžiaga, specialisto išvados (t. 1, b. l. 14-18). Iš telefoninių pokalbių išklotinių turinio matyti, kad V. D. dėl amfetamino gavimo kreipėsi į M. D. , o šis dėl to paties – į T. M. . Iš pokalbių turinio matyti, kad T. M. ir M. D. dar iki 2004-08-17 G. Š. perduoto amfetamino turėjo reikalų su amfetamino pirkėjais ir pardavėjais Po to, kai M. D. dėl galimybių gauti amfetamino žmogeliui (V. D. ) iš salos (Anglijos) kreipėsi į T. M. 2004-07-15 18 val. 19 min., T. M. jau tą pačią dieną 20 val. 36 min. aptarė su M. D. amfetamino kainą, o M. D. apie kainą žinute informavo V. D. . Jau 2004-07-21 10 val. 25 min. M. D. su V. D. įgaliotu asmeniu aptarė susitikimo prie „Statoil“ degalinės aplinkybes, pažadėjo atvykti į susitikimą su juodos spalvos automobiliu „Audi 100“, kokiu važinėjo T. M. (t. 1, b. l. 25-26). Tuojau pat, po šio susitarimo, M. D. paskambino T. M. , informavo jį apie pokalbį ir susitikimo laiką (dešimtą valandą) su V. D. atstovu, susitarė su T. M. susitikti 2004-07-22 pusę dešimtos (t. 1, b. l. 27). Iš T. M. ir M. D. pokalbio 2004-07-22 9 val. 4 min. turinio matyti, kad T. M. pažadėjo atvažiuoti iki M. D. namų, kad važiuoti paimti sutartą daiktą ir „tą pavyzduką“ ruošiasi T. M. , kad tai užtruks dvi-tris valandas. Iš pokalbio turinio aišku ir tai, kad turintis atvykti į susitikimą V. D. asmuo Klaipėdos miesto gerai nepažįsta, apie tai, ko yra siunčiamas paimti, nieko nežino, pinigus atveš (t. 1, b. l. 27-28). Iš M. D. ir T. M. pokalbių 2004-07-22 11 val. 52 min., 12 val. 31 min., 12 val. 33 min., 13 val. 25 min. matyti, kad ir vienas, ir kitas yra pasirengęs ir laukia susitikimo, apie susitikimo vietas atvirai ir aiškai nekalba (t. 1, b. l. 28-30). 2004-07-22 14 val. 2 min. M. D. V. D. žinute informavo, kad svečius išleido, viskas tvarkoje (t. 1, b. l. 30).

2004-08-05 13 val. 23 min. V. D. kreipėsi žinute į M. D. vėl prašydamas bilieto į teatrą. 2004-08-12 10 val. 30 min. T. M. žinute į M. D. telefoną pasidomėjo: „jei ten koks judesys dėl 800 ar pas draugą, parašyk“ (t. 1, b. l. 31-32). 2004-08-13 11 val. 59 min. žinute M. D. V. D. paklausė: „gal jau aiškesnė situacija dėl bilietų“. 2004-08-16 15 val. 16 min. M. D. paskambino G. Š. , kuris, kaip teisiamajame posėdyje parodė V. D. , turėjo iš M. D. paimti V. D. skirtą siuntinį (t. 1, b. l. 32, t. 4, b. l. 8). M. D. ikiteisminio tyrimo teisėjai patvirtindamas savo parodymus patvirtino ir tai, kad G. Š. telefono numerį gavo iš V. D. , kad, tenkindamas V. D. prašymą gauti amfetamino, su tokiu prašymu kreipėsi į T. M. ir amfetamino gavo (t. 1, 196-199, t. 2, b. l. 1-2). Kaip ir 2004 m. liepos 22 d. atveju, G. Š. Klaipėdos miesto gerai nepažinojo, todėl M. D. pažadėjo G. Š. pasitikti prie įvažiavimo į miestą (t. 1, b. l. 32). Iš M. D. pokalbio su G. Š. 2004-08-16 18 val. 59 min., T. M. žinutės M. D. 2004-08-16 19 val. 6 min., M. D. žinutės G. Š. 2004-08-16 19 val. 8 min. matyti, kad M. D. G. Š. atvykimo laiką į Klaipėdą derino su T. M. (t. 1, b. l. 32-33). Iš T. M. žinutės M. D. 2004-08-17 9 val. 34 min. matyti, kad T. M. tikisi, jog susitikimas įvyks numatytu laiku. Iš M. D. žinutės T. M. 2004-08-17 9 val. 45 min. matyti, kad, atvykus žmogui, bus padaryta taip kaip praeitą kartą, o 2004-08-17 9 val. 57 min. siųsta žinute M. D. prašo T. M. pakalbėti (su kuo, nemini), kad „nebūtų skirtumo ant 60 punktų“ (t. 1, b. l. 33). Iš M. D. ir G. Š. pokalbio 2004-08-17 10 val. 35 min. matyti, kad M. D. G. Š. pasiūlė susitikti Klaipėdoje, prie viešbučio „Vėtrungė“, kur yra „Čilipica“. Iš G. Š. , V. A. parodymų žinoma, kad į sutartą vietą buvo nuvažiuota. M. D. šią susitikimo vietą paminėjo ikiteisminio tyrimo teisėjai, nurodė atvykusių asmenų skaičių. M. D. patvirtino parodymus, duotus 2004-08-18, kad iki „Vėtrungės“ jį savo juodos spalvos automobiliu „Audi 100“ nuvežė T. M. , o kai M. D. jam perdavė pinigus, pats M. D. persėdo į automobilį, kuriuo atvažiavo tauragiškiai (t. 2, b. l. 1, t. 1, b. l. 198). Tuoj pat po pokalbio su G. Š. , 2004-08-17 10 val. 39 min., M. D. žinute informavo T. M. , kad žmogelis jau netoli miesto, ir paprašė, kad T. M. M. D. nuvežtų iki susitikimo vietos. 10 val. 40 min.T. M. į pranešimą ir prašymą atsakė teigiamai (t. 1, b. l. 34). 2004-08-17 11 val. 19 min. G. Š. telefonu M. D. pranešė, kad jau laukia prie „Vėtrungės“. Liudytojas S. Š. patvirtino, kad matė, jog M. D. ir T. M. prie „Vėtrungės“ atvažiavo automobiliu „Audi 100“, matė, kaip M. D. nuėjo prie picerijos ir laukė, matė, kaip M. D. ir G. Š. susitiko (t. 3, b. l. 82-83). Liudytojas S. L. parodė, kad G. Š. atvykimo į Klaipėdą dieną T. M. buvo sekamas. Kai iš pokalbių telefonu tapo žinoma, kad T. M. važiuos pas M. D. , o iš ten važiuos į susitikimą prie „Vėtrungės“, T. M. stebėjimą Liepų gatvėje nutraukė ir toliau stebėjo prieigas prie „Vėtrungės“. Prie „Vėtrungės“ automobiliu „Audi“ M. D. atvažiavo ne vienas. Kai M. D. persėdo į automobilį „Volvo“, „Audi“ nuvažiavo (t. 3, b. l. 147-149). Po susitikimo prie „Vėtrungės“, kai G. Š. , V. A. , M. D. parodymais jie buvo Melnragėje, 2004-08-17 12 val. 24 min. M. D. iš T. M. gavo žinutę, kad po 45 minučių būtų netoli T. M. namų (t. 1, b. l. 35). Iš G. Š. , V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad iš Melnragės pagal M. D. nurodymą buvo nuvažiuota iki Trilapio gatvės šešto namo, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena T. M. (t. 1, b. l. 90-91, 93, 135-136, 138). Sutartu laiku M. D. , G. Š. , V. A. , R. B. esant Trilapio gatvėje, T. M. 2004-08-17 13 val. 26 min. paskambino M. D. ir nurodė konkrečią susitikimo vietą (t. 1, b. l. 35). G. Š. , V. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad susitikimas, kurio metu buvo gautas polietileninis maišelis, įvyko šalia Fabrikų skersgatvio ir Danės gatvės sankryžos, akligatvyje, atitvertame šlagbaumu (t. 1, b. l. 90-91, 94, 95, 135-136, 139, 140). Šios susitikimo vietos neginčija ir pats T. M. . Jis patvirtina, kad į šią vietą M. D. atgabeno raudonos spalvos sportinę rankinę („tašę“), kurią iki to laiko laikė sandėlyje (t. 3, b. l. 80-81). G. Š. parodė, kad šioje vietoje siuntinį M. D. perdavė žmogus, turėjęs raudonos spalvos „tašę“ (t. 3, b. l. 80). Liudytojas V. A. taip pat patvirtino, kad M. D. polietileninį maišelį padavė raudonos spalvos sportinį krepšį turėjęs vyriškis. Maišelį T. M. ištraukė iš sportinio krepšio ir padavė M. D. . M. D. maišelį atnešė ir padavė V. A. (t. 1, b. l. 144-145, t. 3, b. l. 83). G. Š. , V. A. parodymus, kad M. D. polietileninį maišelį iš raudono sportinio krepšio padavė T. M. , patvirtino pats M. D. . Iš M. D. parodymų apie maišelio svorį ikiteisminio tyrimo teisėjai matyti, kad šio maišelio jis anksčiau nebuvo matęs (t. 2, b. l. 1-2, t. 1, b. l. 199). T. M. parodymai, T. M. gynėjo apeliacinio skundo motyvai, kad T. M. į susitikimą su M. D. prie šlagbaumo Danės gatvės pabaigoje vyko tam, kad perduotų sportinį krepšį, neatitinka tikrovės, nes krepšio niekam neperdavė. G. Š. nuvažiavus iš maišelio perdavimo vietos, M. D. ir T. M. liko vietoje ir iki T. M. namų Liepų gatvėje parėjo abu kartu. Į prekybos centrą „Senukai“, kur neva T. M. buvo susiruošęs vykti dviračiu pro tą vietą (t. 4, b. l. 96), kur nugabeno sportinį krepšį, nevyko. Iki prekybos centro „Senukai“ veda asfaltuota Liepų gatvė, todėl sukti apie 200 metrų į dešinę, į Danės gatvę, kuri šio prekybos centro nesiekia, sportiniam krepšiui, o ne amfetaminui perduoti, nebuvo reikalo. Nuo T. M. namų po polietileninio maišelio perdavimo T. M. M. D. savo automobiliu vežė į namus (t.1, b. l. 199, t. 2, b. l. 1). Tam, kad M. D. būtų perduotas sportinis krepšys, nebuvo būtina jį versti laukti Trilapio gatvėje, netoli T. M. namų, o vėliau pasiųsti M. D. į nuošalią vietą Danės gatvės pabaigoje, kur nėra pėsčiųjų ar automobilių judėjimui skirtos vietos, tėra tik geležinkelio atšaka į bendrovę „Klaipėdos energija“. Sportinį krepšį buvo galima perduoti prie T. M. namų Liepų gatvėje, iš kur T. M. pasiėmė dviratį, kur laikė krepšį ir iš kur nuvyko į sutartą vietą Danės gatvės pabaigoje. Kaip matyti iš M. D. žinutės V. D. , tuojau pat po amfetamino perdavimo G. Š. , V. A. , R. B. , 2004-08-17 13 val. 27 min., M. D. V. D. informavo, kad V. D. svečius išleido. 2004-08-17 13 val. 52 min. V. D. žinute telefonu M. D. padėkojo už vaišes (t. 1, b. l. 35-36). Nei T. M. , nei V. D. telefoninių pokalbių, žinučių buvimo fakto nepaneigė, tačiau jie parodė, kad tariamasi buvo ne dėl amfetamino, bet dėl tabako. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu G. Š. atpažino M. D. , kuriam perdavė 7000 litų ir kuris į automobilį padavė polietileninį maišelį (t. 1, b. l. 85-86). M. D. atpažino ir liudytojas V. A. (t. 1, b. l. 127-129). V. A. atpažino ir T. M. , kuris polietileninį maišelį su amfetaminu susitikimo metu perdavė M. D. (t. 1, b. l. 130-132). Kratos metu T. M. gyvenamojoje vietoje, bet ne M. D. bute, buvo surastas raudonos spalvos sportinis krepšys (t. 1, b. l. 185-186, t. 2, b. l. 63-64, 73-75). Byloje esantys slapta užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, žinutės patvirtina faktą, kad amfetamino gavimu ir pristatymu į perdavimo vietą 2004 m. rugpjūčio 17 d., taip pat kaip ir tų pačių metų liepos 22 d., pasirūpino T. M. . Kol tam T. M. gaišdavo apie tris valandas, tuo metu M. D. būdavo kartu su psichotropinės medžiagos pirkėjais. Kratų metu 7000 litų, kuriuos M. D. gavo iš G. Š. ir perdavė T. M. prie „Vėtrungės“, nerasta. Kokia dalis šių pinigų teko T. M. , o kokią dalį ir kam jis perdavė už amfetaminą iki sulaikymo, nenustatyta. Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad T. M. žinojo amfetamino kainas. Tą faktą patvirtina ir tai, kad už 7000 litų T. M. į susitikimą Danės gatvėje, prie šlagbaumo, atvežė 1021,87 gramus miltelių, kuriuose buvo 64,447 gramai amfetamino. T. M. žinios apie amfetamino kainas patvirtina tai, jog jis suprato, kad įgyja laikymui, gabenimui, pardavimui didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Dėl nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde keliamo klausimo, kodėl buvo sekamas tik M. D. , teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame teismo posėdyje paaiškino liudytojas S. Š. . S. Š. parodė, kad stebimos buvo prieigos ir prie namo, kuriame gyveno T. M. . Susekus telefoninį pokalbį, kad M. D. į susitikimą prie „Vėtrungės“ veš automobiliu T. M. , stebėjimas buvo nukreiptas į M. D. susitikimo vietą prie „Vėtrungės“. Ištisai, nepertraukiamai nei T. M. , nei M. D. veiksmai sekami nebuvo. Kad T. M. M. D. vežė į susitikimą prie „Vėtrungės“, patvirtina ne tik liudytojo S. Š. , M. D. parodymai, bet ir telefoniniai pokalbiai, kurių turinio T. M. nepaneigė. Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje atsakė ir į T. M. klausimą, kur T. M. prie namų laikė savo automobilį (t. 3, b. l. 83). Šis liudytojas paaiškino, kad pirminiuose parodymuose neteisingas sekimo prie vaistinės laikas apklausos protokole nurodytas klaidingai (t. 3, b. l. 8-10). Buvęs prieštaravimas dėl sekimo laiko, kuris paminėtas T. M. apeliaciniame skunde, aptartas ir apeliaciniame teismo posėdyje.

Nuteistojo T. M. nepasitenkinimas tuo, kaip apylinkės teismas įvertino liudytojos L. G. parodymus, yra pagrįstas. Aptardamas liudytojos L. G. parodymus ir paminėdamas nuosprendyje, kad ši liudytoja parodė, jog T. M. iki 14 val. nebuvo išėjęs iš namų, teismas neįsigilino į visus šios liudytojos parodymus, duotus teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 125). Ši liudytoja parodė, kad iš ryto T. M. iš namų išėjęs buvo (pavedžiojo šunį). Šios liudytojos parodymais, T. M. prieš 14 valandą telefonu gavo žinutę, o tada išvažiavo dviračiu. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių suvestinės, T. M. dviračiu išvažiavo po to, kai 2004-08-17 13 val. 26 min. pranešė M. D. , kad tuoj bus sutartoje vietoje prie šlagbaumo (t. 1, b. l. 85). Prie šlagbaumo atvykusį dviračiu T. M. (pats T. M. taip pat patvirtino, kad važiavo dviračiu) pasitiko ne tik M. D. , bet ir G. Š. , V. A. , R. B. . Liudytojos L. G. parodymai patvirtina T. M. parodymus, kad jis prieš 14 valandą dviračiu išvyko į susitikimą su M. D. , patvirtina M. D. , liudytojų V. A. , išteisintojo G. Š. parodymus, kad sportiniame krepšyje į susitikimo vietą atvežė polietileninį maišelį, kuriame, kaip nustatė specialistai, buvo amfetaminas.

Nuosprendyje padaryta prielaida, jog tuo, kad M. D. , pasakydamas liudytojai A. M. , jog davė melagingus parodymus prieš T. M. , norėjo prieš T. M. žmoną pasiteisinti ar ją paguosti, nėra be pagrindo. Tokią prielaidą teismas padarė vertindamas pirminio parodymų šaltinio – M. D. - parodymus, lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais, aptardamas, ar negalėjo M. D. parodymams įtakos turėti vėliau nustatyta psichinė liga. Šios liudytojos parodymai T. M. padėties nei sunkina, nei lengvina.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, remdamasis ir ekspertės N. M. nuomone (t. 4, b. l. 25-27) padarė teisingą išvadą, kad M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tuojau pat po sulaikymo 2004-08-18 ir ikiteisminio tyrimo teisėjai 2004-08-19, vadovautis galima. Šiuose M. D. parodymuose nurodytus faktus patvirtina ištirtų telefoninių pokalbių ir žinučių turinys, išteisintojo G. Š. , liudytojų V. A. , S. Š. , L. G. , V. D. parodymai, daiktiniai įrodymai, specialistų išvados ir kiti įrodymai. M. D. veiksmais, elgesiu, organizaciniais sugebėjimais nesuabejojo nė pats T. M. , nors apeliaciniame skunde nuomonę dėl M. D. ligos įtakos parodymams išsakė.

Kaip matyti iš visos įvykių eigos, dėl M. D. veiksmų jokių nesklandumų, vykdant V. D. užsakymus amfetaminui gauti, suvedant šios prekės pirkėjus su T. M. , nebuvo. Dėl ko M. D. su T. M. , amfetamino pirkėjais sutarė, tas ir buvo padaryta. Net tai, kad M. D. davė parodymus arba atsisakė tai daryti atsižvelgdamas į savo ir bendrininkų interesus, kad pasisakė liudytojai A. M. , jog tyrėjams melavo, patvirtina, kad jis net 2004 m. rugpjūčio 30 d., akistatos su T. M. metu, buvo valingas, sugebėjo suprasti savo veiksmų esmę, tuos veiksmus vertinti ir priešingai negu bandoma įteigti nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, neduoti sau ir kitiems nenaudingus parodymus apsisprendė pats. Tai, kad M. D. , siekdamas švelnesnės kardomosios priemonės, davė save ir kitus kaltinančius parodymus, psichinės ligos ar sveikatos sutrikimo požymiu nelaikytina.

Kolegijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iš esmės padarė teisingas išvadas, priėmė teisingus sprendimus, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) nepadarė, todėl nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Dainiaus Motužio, nuteistojo T. M. ir jo gynėjo Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus atmesti.