- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2-70-921/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00668-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Čiginskaitė
- Ieškovas
- P. V.
- Atsakovas
- J. K., K. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovui P. V., jo atstovui advokatui V. G., atsakovams J. K. ir K. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui L. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Atspindys“ atstovui V. Ž., I. V. nedalyvaujant (apie teismo posėdį pranešta),
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J. K. ir K. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Atspindys“, I. V. dėl žemės sklypo plano panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo panaikinti atsakovų J. K. ir K. D. bendrai valdomo žemės sklypo Nr. 4/112, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, sudarytą 2008-12-05, ir šio sklypo ribų 2009-10-02 registraciją VĮ Registrų centre bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas jam ir valstybei.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-12-05 UAB „Atspindys“ išmatavo ir sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams J. K. ir K. D., planą. Atsakovų žemės sklypo ribos, pažymėtos minėtame plane riboženkliais „3“, „4“ ir „5“ ribojasi su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Teigia, jog atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai. Atsakovams priklausanti žemės sklypo riba eina per jam nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, t.y. dalis jam priklausančio žemės sklypo pateko į atsakovų sklypo teritoriją. Teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės nesutinka tik su vienu riboženkliu, atsakovų žemės sklypo plane pažymėtu „3“.
Ieškovui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko sprendimu 2001-07-30. Šio sklypo ribų matavimai buvo atlikti dar 2000-10-11. Žemės sklypo ribų matavimus atliko UAB „Panevėžio hidroprojektas“. Žemės sklypo ribų pažymėjimas buvo įtrauktas į kadastro žemėlapius, suformuotos žemės sklypo ribos buvo suderintos Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje, atitiko faktinę padėtį. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypo planas buvo sudarytas 2008-12-05. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2009-10-02. Šios ribos nustatytos neteisingai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nesant besiribojančių žemės sklypų savininkų bendro sutarimo, žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos. Kadangi iki šiol ginčo su atsakovais nepavyko taikiai išspręsti, nėra atstatyti riboženkliai, pataisytas, pakeistas ar sudarytas naujas žemės sklypo planas, kuris nepažeistų jo teisių, dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, jog jo sklypo ribos yra aiškios, todėl nėra pagrindo jas teismui nustatinėti, o atsakovai visus pažeidimus turėtų pašalinti savo lėšomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, sudarytą UAB „Atspindys“, panaikinti ir panaikinti šio sklypo teisinę registraciją VĮ Registrų centre.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu jo atstovas L. K. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog P. V. ir I. V. priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal preliminarius matavimus. Su šiuo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams J. K. ir K. D.. Šis žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei pažymėtas kadastro žemėlapyje, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, t.y. pagal kadastrinius matavimus. 2000-10-11 UAB „Panevėžio hidroprojektas“ inžinierius J. T. atliko žemės sklypo preliminarius matavimus ir vietovėje paženklino P. V. tuo metu perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui. UAB „Atspindys“ 2008-11-13, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, kadastriniais matavimais nustatė perkamo iš valstybės žemės sklypo ribas ir parengė žemės sklypo ribų planą. Perkamo iš valstybės žemės sklypo ribų ženklinimo metu dalyvavo žemės sklypo būsimi savininkai J. K. ir K. D. bei kiti asmenys, iš kurių vienas buvo P. V.. P. V. su paženklintomis ribomis sutiko, jas suderino savo parašu 2008-11-13 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte. Ieškovas jokių pastabų ar pretenzijų sklypo ribų ženklinimo metu nepareiškė ir nepateikė. Kita žemės sklypo bendraturtė I. V. žemės sklypo ribų matavimuose nedalyvavo. Utenos apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymu Nr. 14-1867 Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone buvo patvirtinti perkamo iš valstybės žemės sklypo kadastro duomenys bei ribos ir minėtas žemės sklypas nekilnojamojo turto registre ir kadastre, nepažeidžiant nekilnojamojo turto kadastro nuostatose nurodytų procedūrų ir tvarkos, buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, suteikiant kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-22 įsakymu J. K. ir K. D. leista pirkti iš valstybės žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties projektą. 2010-11-09 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis buvo patvirtinta notarų biure ir pasirašytas valstybinės žemės sklypo perdavimo priėmimo aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės perėjo K. D. ir J. K.. Pripažįsta, jog UAB „Atspindys“, atlikdamas ginčijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus nesilaikė P. V. žemės sklypo matavimo dokumentuose nurodytų atstumų tarp žemės sklypo riboženklių, tačiau taip pat nurodo, jog atliekant žemės sklypo, priklausančio K. D. ir J. K. kadastrinius matavimus buvo laikomasi teisės aktuose nustatytos tvarkos bei joje reglamentuotų procedūrų, nepažeisti teisės aktų reikalavimai.
Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovas 2008-11-13 dalyvavo matuojant ir paženklinant jos žemės sklypo ribas, ieškovas su paženklintomis ribomis sutiko, pretenzijų nereiškė. Vėliau šį žemės sklypą, paruošus planus, įregistravus, ji kartu su atsakovu K. D. įsigijo iš valstybės. Pakeitus nustatytas ribas būtų pažeistos jos teisės, nes negalėtų tinkamai naudotis savo daržine, negalėtų nei įvažiuoti per esamas duris, nei atidaryti savo daržinės durų.
Atsakovas K. D. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Žemės sklypą, dėl kurio ribų kyla ginčas, atsakovas pirko kartu su J. K.. Nepamena ar dalyvavo matuojant žemės sklypą. Šiuo metu ieškovas P. V. užsitvėręs tvorą pagal savo pirminį preliminarų planą. J. K. negali privažiuot prie daržinės su traktorium dabar, todėl ir kyla ginčai.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Atspindys“ savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu jo atstovas direktorius V. Ž. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. UAB „Atspindys“ matininkė O. V. 2008-11-13 paženklino žemės sklypo ribas suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2003-11-07 įsakymu. Į žemės sklypo ženklinimą ir matavimus buvo kviesti registruotais laiškais žemės sklypo būsimi savininkai J. K. ir K. D. bei gretimų sklypų savininkai P. V., I. V., E. M. ir kviestiniai asmenys. Paženklinimo metu dalyvaujant kviestiniams asmenims laikini riboženkliai buvo pakeisti nuolatiniais ir atstatyti sunaikinti gretimų žemės sklypų riboženkliai. Kviestiniai asmenys dalyvaujantys žemės sklypo ribų paženklinime sutiko su paženklintomis žemės sklypo ribomis. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte 4 punkte sutikimą su paženklintomis žemės sklypo ribomis patvirtino dalyvaujantys kviestiniai asmenys, tame tarpe ir P. V.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinį prašo atmesti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V. būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byloje dalyvaujančių asmenų sutikimu, byla nagrinėjama neatvykus trečiajam asmeniui (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Civilinėje byloje bei ieškovo P. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-07-30 sprendimu Nr. 55571-40-11396 ieškovui P. V. atkurtos nuosavybės teisės į 3,14 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2000-10-11 minėto žemės sklypo preliminarius matavimus atliko ir vietovėje paženklino UAB „Panevėžio hidroprojektas“. Ieškovas P. V. dalyvavo atliekant matavimus ir pasirašė 2000-10-11 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte. Šiuo metu minėtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise registruotas ieškovo P. V. ir trečiojo asmens I. V. vardu (162-163 b.l.). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog iki šiol šiam žemės sklypui kadastriniai matavimai neatlikti, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Aplinkybės, jog iki šiol nėra atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, neginčijo bylos nagrinėjimo metu ir pats ieškovas. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio P. V. žemės sklypo ribų nustatymo brėžinio (abriso) bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovo žemės sklypas su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ribojasi dvejose ribose, t.y. riba, pažymėta riboženkliais „1“ ir „2“, kurios ilgis yra 63 m., ir riba, pažymėta riboženkliais, „2“ ir „3“, kurios ilgis yra 34 m.
2008-11-13 UAB „Atspindys“ kadastriniais matavimais nustatė perkamo iš valstybės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1978-5156, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ir parengė žemės sklypo ribų planą (79-86 b.l.). Iš byloje esančio 2008-11-13 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto (86 b.l.) bei kvietimų (90-95 b.l.). nustatyta, jog nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti ir dalyvavo žemės sklypo būsimi savininkai atsakovai K. D. ir J. K., taip pat kiti asmenys, tarp kurių buvo ir ieškovas P. V. (86 b.l.). Minėtame akte yra padarytas prierašas, jog atliekant žemės sklypo ribų nustatymą neatvyko ieškovo žemės sklypo bendrasavininkė trečiasis asmuo I. V. (86 b.l.). Priežasčių dėl ko I. V. neatvyko nustatant žemės sklypo ribas teismui byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, iš bylos duomenų nustatyta, jog I. V., kaip ir kitiems asmenims, buvo siųstas kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas ir atliekant kadastrinius matavimus (91, 95 b.l.). Atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas, pagal 2008-11-13 žemės sklypo paženklinimo parodymo aktą, buvo sudarytas 2008-12-05 (82-85 b.l.). 2010-11-09 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis su atsakovais K. D. ir J. K. (57-59 b.l.), pagal kurią atsakovai nuosavybės teise įsigijo 0,4893 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo taip pat nustatyta, jog žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (66 b.l.). Iš byloje esančio 2008-12-05 žemės sklypo plano bei dalyvaujančių asmenų parodymų nustatyta, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1978-5156, ribojas su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. 8264-0004-0112, dvejose ribose, t.y. riba, pažymėta riboženkliais „5“ ir „6“, kurios ilgis yra 61,16 m., ir riba, pažymėta riboženkliais „4“ ir „3“, kurios ilgis yra 38,41 m (82 b.l.).
Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8264-0004:0268, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, ir jo pagrindu atliktą teisinę šio sklypo registraciją VĮ Registrų centre, kadangi paaiškėjo, jog UAB „Atspindys“, 2008 m. atlikdamas atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesilaikė jo žemės sklypo ribų, nustatytų 2000 m. ribų nustatymo žemėlapyje (abrise), atstumų.
Kaip minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu dvejose ribose. P. V. 2000-10-11 ribų nustatymo brėžinyje (abrise) riba, pažymėta riboženkliais „1“ ir „2“, kurios ilgis yra 63 m., atitinka atsakovų 2008-12-05 žemės sklypo plane ribą, pažymėtą riboženkliais „5“ ir „6“, kurios ilgis yra 61,16 m. Šiuo atveju šios ribos ilgis P. V. žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje yra 1,84 m. ilgesnis, nei atsakovų žemės sklypo plane (63 m. – 61,16 m.). Taip pat ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi riba, kuri P. V. 2000-10-11 ribų nustatymo brėžinyje (abrise), pažymėta riboženkliais „2“ ir „3“, kurios ilgis yra 34 m., ši riba atitinka atsakovams priklausančiame 2008-12-05 žemės sklypo plane ribą, pažymėtą riboženkliais „3“ ir „4“, kurios ilgis yra 38,41 m. Ši riba atsakovų žemės sklypo plane yra 4,41 m. ilgesnė, nei P. V. pažymėta 2000-10-11 ribų nustatymo žemėlapyje (abrise) (38,41 m. – 34 m.).
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – nuostatai). Kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas buvo sudarytas 2008-11-13, žemės sklypo planas parengtas 2008-12-05, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi nuostatų redakcija galiojusia nuo 2005-07-01 iki 2008-12-07. Vadovaujantis minėtais nuostatais, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (32.1.1 p.). Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (32.1.1.2. p). 32.1.1.4. punkte numatyta, jog paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Tuo tarpu pagal 32.1.1.5. punktą kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ženklinant atsakovams K. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas dalyvavo kviestiniai asmenys, tarp kurių buvo ir ieškovas P. V. (86-87 b.l.).
Duomenų apie tai, kad ženklinant žemės sklypo ribas, ieškovas, ar kiti kviestiniai asmenys būtų pareiškę pastabas raštu ar žodžiu, teismui nepateikta. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą jis parodė UAB „Atspindys“ atstovei savo žemės sklypo ribas, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte ir nuėjo namo, nelaukdamas žemės sklypo ribų paženklinimo pabaigos. Tik vėliau sužinojo, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistos jo teisės ir šiuo metu jo dalis žemės sklypo patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ženklinant jos žemės sklypo ribas dalyvavo P. V.. Ženklinant ribas, P. V. kilo neaiškumų, tuomet matininkė dar kartą patikrino viską. P. V. tuomet nereiškė jokių pretenzijų. Šiuo atveju vertinant ieškovo veiksmus teismas taip pat vadovaujasi protingumo kriterijumi, t.y. asmens elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Šiuo atveju ieškovas, būdamas protingas ir rūpestingas bei atidus žmogus, turėjo įvertinti, kokios teisės ir pareigos atsiras jam pasirašius 2008-11-13 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte. Ieškovas apžiūrėjo ir aptarė su matininke žemės sklypo ribas, kuriose ribojasi jo ir atsakovų žemės sklypai, ir pasirašė jame. Šias aplinkybes teismas vertina, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes įsitikinti tuo, kokios jo žemės sklypo ribos yra nustatytos ir paženklintos atliekant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarant planą. Ieškovas taip pat neneigė fakto, jog žinojo, kokiu tikslu buvo kviečiamas ir ko buvo atvykusi UAB „Atspindys“ atstovė.
Bendroji įrodinėjimo pasiskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas savo veiksmais sutiko su tuo, jog atsakovų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, sudarytas 2008-12-05 UAB „Atspindys“, atitinka faktinę situaciją ir ieškovo valdomo žemės sklypo ribos yra pavaizduotos tinkamai.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią teismo išvadą, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus.
Teismas taip pat sprendžia, jog teismo posėdžio metu ieškovas neįrodė, jog atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistos jo teisės. Kaip minėta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu dvejose ribose.
P. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog neginčija ribos, jo žemės sklypo 2000-10-11 ribų nustatymo brėžinyje (abrise), pažymėtos riboženkliais „1“ ir „2“, kurios ilgis yra 63 m., ir kuri atitinka atsakovų 2008-12-05 žemės sklypo plane ribą, pažymėtą riboženkliais „5“ ir „6“, kurios ilgis yra 61,16 m., nors ši žemės sklypo riba taip pat skiriasi, t.y. ji yra 1,84 m. trumpesnė, nei ieškovo P. V. žemės sklypo abrise pažymėta.
Tuo tarpu ginčija riboženklį atsakovų 2008-12-05 žemės sklypo plane pažymėtą „3“. Šiuo atveju, kaip nurodo ieškovas, šis riboženklis yra pažymėtas netinkamai, nes jis turi būti patrauktas arčiau 2008-12-05 žemės sklypo plane „N“ raide pažymėto pastato. Šios ribos P. V. 2000-10-11 ribų nustatymo brėžinyje, pažymėtos riboženkliais „2“ ir „3“, ilgis yra 34 m., o atsakovams priklausančiame 2008-12-05 žemės sklypo plane ši riba atitinka ribą, pažymėtą riboženkliais „3“ ir „4“ ir yra 38,41 m. ilgio. Taigi, ši riba yra 4,41 m. (38,41 m. – 34 m.) ilgesnė, nei P. V. pažymėta 2000-10-11 ribų nustatymo žemėlapyje (abrise).
Šią aplinkybę, t.y. kad ieškovas neginčija žemės sklypo ribos, pažymėtos 2000-10-11 ribų nustatymo brėžinyje (abrise) riboženkliais „1“ ir „2“, kurios ilgis yra 63 m., ir kuri skiriasi nuo atsakovų 2008-12-05 žemės sklypo plane žemės sklypo ribos, pažymėtos riboženkliais „5“ ir „6“, ilgio, teismas vertina, jog preliminarūs ieškovo žemės sklypo matavimai nebuvo tikslūs ir negali būti pagrindu pripažinti, kad ir atliekant tiksliuosius atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos turėjo atitikti abrise nurodytus žemės sklypo ribų ilgius.
Šiuo atveju, nesant ieškovo P. V. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, teismas netgi negali vertinti ar ieškovo žemės sklypo plotas esant tokiai situacijai (vienai žemės sklypo ribai sumažėjus, kitai padidėjus) padidėjo, ar sumažėjo. P. V. nurodė, jog jo žemės sklypas sumažėjo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, jog jo žemės sklypo ribos yra aiškios, todėl nėra pagrindo jas teismui nustatinėti. Šiuos savo ieškinyje nurodytus teiginius iš esmės pats paneigė teismo posėdžio metu, kaip minėta, patvirtindamas aplinkybę, jog neginčija atsakovų 2008-12-05 žemės sklypo plane žemės sklypo ribos, pažymėtos riboženkliais „5“ ir „6“, kuri yra 1,84 m. trumpesnė, nei ieškovo pateiktame 2000-10-11 ribų nustatymo žemėlapyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Šiuo atveju teismui taip pat nepateikti duomenys, kaip pasikeistų atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, panaikinus 2008-12-05 sudarytą žemės sklypo planą ir jo pagrindu atliktą žemės sklypo registraciją, o tokiu atveju, jeigu jis pasikeistų, turi būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo pardavimo sutartį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo, panaikinti 2008-12-05 UAB „Atspindys“ sudaryto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams J. K. ir K. D., planą ir šio plano pagrindu atliktą teisinę registraciją VĮ Registrų centre, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Šiuo atveju ieškovo ieškinį atmetus, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams iš ieškovo priteisimo bei jų dydžio pagrįstumo. Atsakovė J. K. prašo priteisti iš ieškovo 500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Iš pateikto kvito nustatyta, jog 500 Lt atsakovė yra sumokėjusi už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir patarimą (161 b.l.).
CPK 98 str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu.
Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismas vadovaujasi CPK 98 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos).
Atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtintu maksimaliu dydžiu bei vertinant bylos, paruošto atsiliepimo, sudėtingumą, pripažintina, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą turėjo 300 Lt pagrįstų ir būtinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (maksimalus dydis – 3MMA).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Atspindys“ prašo priteisti iš ieškovo turėtų 275,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pateiktame išlaidų paskaičiavime nurodo, jog jas sudaro kuro sąnaudos, dienpinigiai ir darbo užmokestis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Vadovaudamasis 88 str. 1 d. 9 p., teismas gali priteisti ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra būtinos ir pagrįstos. Kadangi trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, liudijančių kelionės į teismą išlaidų turėjimą, be to, nepateikė duomenų, jog dėl to, kad dalyvavo teismo posėdyje, negavo dalies savo įprastų pajamų, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš ieškovo atsakovei priteisia 300 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
CPK 96 str. 2 d. numato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Šiuo atveju iš pateikto Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (6 b.l.) nustatyta, jog ieškovas atleistas 50 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (sprendimo 4 p).
Kadangi ieškovas atleistas nuo dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistinos 48,49 Lt (96,98 Lt x 50 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str., 96 str.). Įrodymus, patvirtinančius išlaidų sumokėjimą, ieškovas privalo pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo P. V. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei J. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 48,49 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.