- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-08
- Bylos Nr.
- N-556-220-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ch. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutarties J. Ch. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Švenčionių rajono policijos komisariato Švenčionėlių policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnas J. Ch. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2005 m. birželio 19 d. apie 12.00 val. Švenčionių raj., Švenčionėliuose, Švenčionių g. 40 namo kieme, J. Ch. priklausantis šuo, tigrinio bokserio veislės, įkando D. M. į kairės plaštakos 4 pirštą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. J. Ch. neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nesužeistų žmonių. Tuo pažeidė Švenčionių rajono tarybos 1999 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 48 patvirtintų Šunų, kačių auginimo ir laikymo Švenčionių rajone taisyklių 11 punktą. J. Ch. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Institucijos 2005 m. liepos 12 d. nutarime konstatuota, kad J. Ch. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, už kurį jai paskirta 750 Lt bauda. J. Ch. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas, kadangi šuo priklauso jos sutuoktiniui S. Ch. Paaiškino, kad šunį nuolat laiko bute. 2005 m. birželio 19 d. šuo nebuvo išvestas į kiemą ar pabėgęs. Šį faktą gali patvirtinti jos dukra Ingrida Paršuto. 2005 m. birželio 19 d. vidudienį su kaimyne D. M. ginčijosi kieme, tačiau vyrui priklausančio šuns kieme nebuvo ir jis nesukandžiojo minėtos kaimynės. Pareiškėjos manymu, rankos pirštą D. M. galėjo susižaloti dirbdama ūkio darbus, o pranešdama policijai nurodė išgalvotas aplinkybes, nes nori atkeršyti jų šeimai. Be to, nurodė, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ji buvo informuota apie tuoj pat įvyksiantį bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybių pasikviesti advokato ir liudytojų bei pateikti kitų svarbių įrodymų. Tuo buvo pažeistos jos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ir vienpusiškai išnagrinėta byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 10 d. nutartimi J. Ch. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. liepos 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas nenustatė, jog atsakomybės pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį subjektu gali būti tik gyvūno savininkas. Švenčionių rajono tarybos 1999 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 48 patvirtintos Šunų, kačių auginimo ir laikymo Švenčionių rajone taisyklės gyvūnų savininkams priskiria ne tik gyvūnų dokumentuose įrašytus fizinius bei juridinius asmenis, kieno vardu gyvūnai registruoti klubuose, organizacijose, seniūnijose, bet ir tuos asmenis, kurie suteikia gyvūnams pastovią gyvenamąją vietą, prižiūri. Teismas nustatė, kad D. M. sužalojęs šuo yra prižiūrimas ir laikomas pareiškėjos šeimos bute. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiosios D. M. 2005 m. birželio 19 d., 2005 m. birželio 20 d. pareiškimais, 2005 m. birželio 19 d. Švenčionėlių policijos nuovados tyrėjo paimtu jos paaiškinimu bei liudytojo A. S. teisme duotais parodymais, kurie patvirtina, jog 2005 m. birželio 19 d. apie 12.00 Švenčionių raj., Švenčionėliuose, Švenčionių g. 40 namo kieme, J. Ch. šeimai priklausantis šuo užpuolė D. M. ir įkando jai į kairę koją. Minėto teisės pažeidimo faktą taip pat patvirtina aplinkybės, kad nukentėjusioji nedelsdama po šio įvykio kreipėsi į Švenčionėlių policijos nuovadą ir visą laiką davė nuoseklius paaiškinimus, taip pat kreipėsi į Švenčionių rajono ligoninę, kur buvo konstatuota, jog kairėje plaštakoje 4 piršte yra 0,3 cm žaizdelė nuo šuns įkandimo. Kreipimosi dėl pasiutligės kortelėje nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir pranešime policijai. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2005 m. birželio 21 d. išvada Nr. G 3584/05(01) paneigia pareiškėjos argumentus, kad D. M. galėjo susižaloti dirbdama ūkio darbus. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nurodytu laiku J. Ch. šeimai priklausantis šuo buvo Švenčionių g. 40 namo kieme prižiūrimas šios šeimos narės J. Ch., konstatavo, jog būtent ji tuo metu privalėjo užtikrinti, kad jos šeimai priklausantis gyvūnas nesužeistų kitų žmonių. Teismas padarė išvadą, kad J. Ch. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nebuvo pažeistos.
Šalies argumentai
J. Ch. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neįvertino fakto, jog Institucija per mėnesį nesugebėjo išsiaiškinti, jog tigrinio bokserio veislės šuo priklauso jos sutuoktiniui S. Ch., o ji šuns neprižiūri. Pastarasis į teismo posėdį atvyko, tačiau apklaustas nebuvo, kadangi tariamo įvykio dieną dirbo statybose. Teigia, kad 2005 m. birželio 19 d. ji dirbo darže, o vyrui priklausantis šuo po kiemą nelakstė. Teismas klaidingai pažymėjo, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalis neapriboja rato asmenų, kuriems gali būti taikoma sankcija pagal šį straipsnį. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios D. M. parodymais dėl šuns įkandimo į ranką, tačiau ją galėjo susižaloti dirbdama ūkinius darbus arba įkandus vienam iš dviejų kieme pririštų šunų. Abu šunys, pririšti bendrame kieme, priklauso jos draugei ir kaimynei S. K., kurios parodymus teismas laikė nepatikimais.
Atsiliepimas
Švenčionių rajono policijos komisariato Švenčionėlių policijos nuovada atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutarties nurodo keletą argumentų dėl ko toks teismo sprendimas negalėjo būti priimtas.
Visų pirma nesutinkama su faktinėmis įvykio aplinkybėmis, nurodytomis tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime. Neigiamas J. Ch. paleisto šuns įkandimo nukentėjusiajai D. M. faktas, tačiau neigimas bei iškelta versija nemotyvuoti. Administracinėje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad D. M. galėjo susižaloti dirbdama ūkio darbus arba įkandus vienam iš dviejų kieme pririštų šunų. Tuo tarpu nukentėjusiosios paaiškinimais dėl 2005 m. birželio 19 d. įvykio neleidžia abejoti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2005 m. liepos 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. M. 2005 m. birželio 19-20 pareiškimai, jos 2005 m. birželio 19 d. paaiškinimas, liudytojo A. S. parodymai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2005 m. birželio 21 d. išvada, pažyminti, jog nežymus D. M. sveikatos sutrikdymas galimai padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Visi šie objektyvūs ir subjektyvūs įrodymai šalina bet kokius dvejojimus ir patvirtina padarytą išvadą: 2005 m. birželio 19 d. apie 12 val. Švenčionių rajone, Švenčionėlių mieste, Švenčionių gatvės namo Nr. 40 kieme, šuo, laikomas J. ir S . Ch. bute, įkando D. M. į kairės plaštakos 4 pirštą (b.l. 11-12, 15, 18-19, 34-37).
Kitas apeliacinio skundo argumentas – J. Ch. netinkamas jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas.
Tam, kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu būtina nustatyti atitinkamų teisinių pareigų pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje apibrėžta administracinė atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Nei vienoje iš aptariamo straipsnio dalių esančiose sankcijose neakcentuota, jog už vienų ar kitų taisyklių nepaisymą administracinėn atsakomybėn traukiamas tik gyvūno savininkas. ATPK 110 straipsnis blanketinė teisės norma, šiuo konkrečiu atveju nukreipianti į Švenčionių rajono tarybos 1999 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 48 patvirtintas „Šunų, kačių auginimo ir laikymo Švenčionių rajone taisykles“, o būtent į 11 punktą. Pastarojoje teisės normoje įtvirtinta gyvūnų savininkų pareiga užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, bet vartojama sąvoka „savininkas“ (nuosavybės turėtojas) nėra aiškintina vien siaurąja prasme. Nėra ginčo, jog J. ir S. Ch. sutuoktiniai. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, jog J. ir S. Ch. bute laikomas tigrinio bokserio veislės šuo asmeninė S. Ch. nuosavybė nėra. Taigi pareiga rūpintis augintiniu, užkirsti kelią negatyvių padarinių atsiradimui tenka ir J. Ch., kuri 2005 m. birželio 19 d. buvo atsakinga už lauke esančio šuns ALF veiksmus.
Tokiu būdu patikrinus nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas būtų naikintinas ar keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. Ch. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.