- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-19
- Bylos Nr.
- N-575-2303-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. sausio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Ž. dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. sausio 12 d., apie 20 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Lesiškių k., vairavo automobilį Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, automobilis įstatymų nustatyta tvarka neapdraustas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 275 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. nutarimu nutarė R. Ž. pripažinti kaltu padarius ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 15 parų administracinio arešto. Teismas nustatė, kad R. Ž. 2008 m. sausio 12 d., apie 20 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Lesiškių k., vairavo A. S. automobilį Audi 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 68, 275 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. Teismas nurodė, kad R. Ž. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad R. Ž. veika atitinka ATPK 128 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, kadangi jis vairavo automobilį ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl pažeidimo esmei esant įrodytai, nuoroda į šio kodekso straipsnį keistina (ATPK 284 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Vilniaus rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai kvalifikavo pažeidėjo veiką. Teisinga veikos kvalifikacija būtų pagal ATPK 129 str. Pažeidėjas liko nenubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, kad automobilis nebuvo apdraustas nustatyta tvarka. Remiantis ABTĮ 17 str. 1 d., jeigu sujungiami kartu tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskiriami teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl pirmosios instancijos teismo galimybės savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant sunkesnius ATPK straipsnius, kai to neprašo institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad R. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, vairavo automobilį įstatymų nustatyta tvarka neapsidraudus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, kad teisingas šios veikos kvalifikavimas būtų veiką kvalifikuojant pagal ATPK 129 str. ir ATPK 123 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad policijos institucija klaidingai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos institucija protokole nurodė objektyviąsias aplinkybes, kad R. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, vairavo automobilį įstatymų nustatyta tvarka neapsidraudus, bet protokole R. Ž. veiką kvalifikavo tik pagal ATPK 126 str. 4 d. Šis pažeidimas neapima galimai padarytos R. Ž. veikos, kad jis automobilį vairavo ir neturėdamas teisės vairuoti, bei kad vairavo automobilį įstatymų nustatyta tvarka neapsidraudus. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikos kvalifikavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Teismas R. Ž. veiką kvalifikavo ir nuobaudą skyrė pagal ATPK 128 str. 1 d. Ši teisės norma nustato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Taigi, policijos institucija teisingai nurodo, kad teismas klaidingai kvalifikavo pažeidėjo veiką, kad pažeidėjas liko nenubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, bei kad vairavo automobilį įstatymų nustatyta tvarka neapsidraudus. Tokiu būdu būtina bylą nagrinėti iš naujo ir teisingai kvalifikuoti asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas turi nuspręsti, ar skundžiamą nutarimą panaikinus, byla turi būti gražinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kad protokolas būtų surašytas laikantis įstatymo reikalavimų, ar iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Sulyginus ATPK 126 str. 4 d., ATPK 128 str. 1 d., ATPK 129 str. akivaizdu, kad ATPK 129 str. yra numatyta atsakomybė už sunkesnį administracinį teisės pažeidimą nei ATPK 126 str. 4 d., ATPK 128 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą protokolą surašiusios institucijos atstovas nedalyvavo. Galiojantys įstatymai ir teismų praktika nenumato pareigos dalyvauti šios institucijos atstovui nagrinėjant bylą teisme. Todėl negalima atmesti galimybės, kad bylą nagrinėjant iš naujo institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas į teismą neatvyks ir teismo neprašys veiką kvalifikuoti taikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką. Nepaisant to, teisingumo interesai reikalauja, kad teismas tinkamai taikytų įstatymus nustatančius administracinę atsakomybę ir priimtų teisingus sprendimus. Todėl kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turi galimybę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant sunkesnius ATPK straipsnius, jeigu to neprašys institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
ATPK 284 str. 2 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Panašus teisinis reguliavimas yra nustatytas BPK 256 str. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas BPK 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.
Šioje byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės perkvalifikuojant R. Ž. veiką pagal ATPK 129 str. ir ATPK 123 str. 5 d. nesikeičia. Šioje byloje esantys administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai gali būti pašalinti teismo iniciatyva, gali būti pašalinti teisme taikant ATPK 284 str. 2 d., nekliudo bylą nagrinėti teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 328-329, administracinės bylos Nr. N3-444-06, N3-802-2007). Todėl byla iš naujo nagrinėti perduodama pirmosios instancijos teismui.
Dėl pirmosios instancijos teismo galimybės šiuo atveju skirti nuobaudą už pažeidimo nenumatyto ATPK 224 str. padarymą.
Šioje byloje yra duomenų, kad R. Ž. ne tik galėjo vairuoti neblaivus, bet ir galėjo vairuoti transporto priemonę neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. T.y. jis galėjo padaryti ne tik pažeidimą numatytą ATPK 129 str., bet ir pažeidimą numatytą ATPK 123 str. 5 d. Atskirti šių pažeidimų laike neįmanoma, nes jie buvo daromi vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Tad šiuo atveju yra teisės pažeidimų, numatytų ATPK 129 str. ir ATPK 123 str. 5 d., idealioji sutaptis.
ATPK 224 str., nustatantis apylinkės teismo kompetenciją, nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 123 str. Sutinkamai su ATPK 225 str. šios kategorijos bylas nagrinėja policijos institucijos.
Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad „... Dėl to apylinkių teismai, nenustatę nelegalaus darbo įvykio ir sudėties, vadovaudamiesi ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, turėtų įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra kito – darbo įstatymų – pažeidimo požymių ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, šio asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7 psl. 279-280). Taigi, teismas savo praktikoje jau yra pripažinęs galimybę teismui skirti nuobaudą už pažeidimo nenumatyto ATPK 224 str. padarymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad akivaizdu, jog idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, t.y. iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Antra, tai turėtų neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas, pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų organų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintą nuobaudą pagal ATPK 33 str. 2 d. Trečia, nebūtų vienodos apeliacinės procedūros. Taigi, iš esmės vieno teisei priešingo poelgio, išskaidymo nagrinėjimui atskirose institucijose, pagal galimybes, turėtų būti vengiama, kaip neekonomiško, neprotingo.
Tad, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, specifines šios bylos aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jį surašęs policijos pareigūnas turėjo įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl visų nagrinėjamos bylos protokole nurodytų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.