Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. K. kaltinamas tuo, jog jis, žinodamas, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei 2014-09-18 pasirašytinai susipažinęs su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis ir tvarka, probacijos tarnybos parinkta atlikimo vieta pagal įtariamojo P. K. gyvenamąją vietą, t.y. nusiunčiant jį į Birštono seniūniją neatlygintinai išdirbti 20 valandų nemokamų darbų, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos neatliko, t.y. nuo 2014-09-05 iki 2014-11-22, neišdirbo nei vienos valandos nemokamų darbų Birštono seniūnijoje.

Šiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kaltinamasis P. K. pareiškus jam įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 str. padarymo ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Su juo susiekė Savivaldybių probacijos skyrių darbuotojos ir suderino atvykimo į laiką. Jam atvykus į Savivaldybių probacijos skyrių, šio skyriaus darbuotojos pasiūlė atlikti nemokamus darbus pagal jo gyvenamąją vietą, o, jam sutikus, pasiuntė atlikti nemokamų darbų į Birštono seniūniją. Savivaldybių probacijos skyriuje P. K. pasirašytinai susipažino su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Jam buvo išaiškinta atsakomybė už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tačiau pasielgė lengvabūdiškai ir iš karto nenuėjo į Birštono seniūniją. Pamatęs, kad jo niekas neieško dėl nemokamų darbų atlikimo, jis pagalvojo, kad jų išvengs, o apsilankymas probacijos tarnyboje buvo tik kaip formalumas, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl tokio savo neatsakingo elgesio labai gailisi (b.l. 32)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. K. prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina liudytojos D. R. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš liudytojos D. R. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektore, atliekančia vyresniojo inspektoriaus pareigas. Vykdant 2014-08-11 Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, 2014-09-05 į Savivaldybių probacijos duomenų registrą įrašytas P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam nurodyta Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šis įpareigojimas turėjo būti įvykdytas per teismo nustatytus terminus., t.y. iki 2014-11-22. P. K. 2014-09-18 pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis ir tvarka, t.y., kad siunčiamas dirbti nemokamų darbų į Birštono seniūniją, jam išaiškinta atsakomybė už baudžiamosios priemonės nevykdymą. P. K. sutiko atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Savivaldybių probacijos skyrius nuolat tikrino ar jis vykdo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Paskambinus į Birštono seniūniją, 2014-11-04 buvo sužinota, kad P. K. nemokamų darbų nedirba, todėl tą pačią dieną apsilankyta jo namuose, tačiau P. K. namuose nerastas. Jo tėvui buvo įteiktas šaukimas, kuriuo P. K. buvo kviečiamas atvykti į Savivaldybių probacijos skyrių 2014-11-22, tačiau nurodytą dieną jis neatvyko, telefonu su probacijos skyriaus darbuotojais nesusisiekė. 2014-11-27 Birštono seniūno pavaduotojas telefonu patvirtino, kad P. K. nemokamų darbų seniūnijoje dirbti nepradėjo. P. K. turėjo galimybę atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, tačiau nuo 2014-09-18 į nemokamų darbų atlikimo vietą - Birštono seniūniją, nuvykęs nebuvo. P. K. buvo sudarytos visos sąlygos atlikti nemokamus darbus, nemokamų darbų atlikimo vieta parinkta pagal jo gyvenamąją vietą (b.l. 14)

P. K. taikomų priemonių planas patvirtina, kad P. K. 2014-09-18 pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis ir tvarka, jam išaiškinta atsakomybė už baudžiamosios priemonės nevykdymą bei kad jis sutiko sutiko atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus Birštono seniūnijoje (b.l. 6-9).

Savivaldybių probacijos skyriaus 2014-09-18 siuntimas patvirtina, kad P. K. pasirašytinai gavo siuntimą šdirbti 20 valandų nemokamų darbų į Birštono seniūnijoje (b.l. 10).

Šaukimo šaknelės patvirtina, kad P. K. 2014-11-14. 9.00 val. ir 2014-11-22 10.00 val. neatvyko kviečiamas Savivaldybių probacijos skyrių (b.l. 11).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma ir įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo P. K. kaltė dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra įrodyta. Jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už P. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis P. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies – arešto.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis P. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. K. praeityje neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, į psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, pajamų neturi, sutinka atlikti areštą, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, spręstina, kad prokuroro pasiūlyta bausmė - areštas - yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 49 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pripažinti P. K. kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str., ir nubausti 21 paros areštu, paskiriant jį atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. galutinę bausmę – 14 parų areštą, paskiriant jį atlikti areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. K. sulaikymo dienos.

Išaiškinti P. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.