Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo N. Š. įstatyminės atstovės J. Š. (toliau – Pareiškėjos) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas patvirtino 2016-06-07 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės K. Ulienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant įtariamąjį S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-05-03 Rusijoje, pagal laidavimą N. Š. (N. S.) ir B. Š.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str. teismas paskyrė S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 3 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo N. Š..

Panevėžio apygardos teisme gautas nukentėjusiojo N. Š. įstatyminės atstovės J. Š. skundas, kuriuo Pareiškėja prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės 2016-06-22 nutartį ir S. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo N. Š. arba kitą teismo nuomone tinkamą, tačiau netrumpesnį nei 6 mėnesių terminą. Nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių skirdamas S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę ir dėl to, jos nuomone, nustatė per trumpą terminą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam S. Š. gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo N. Š.. J. Š. skunde pažymi, jog apylinkės teismas klausimą dėl prokurorės 2016-06-07 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą minimo asmens atžvilgiu pagal laidavimą sprendė 2016-06-22 teismo posėdyje dalyvaujant visiems proceso dalyviams, išskyrus jai – nukentėjusiojo mamai ir įstatyminei atstovei. Pareiškėja tikina, jog nebuvo informuota apie 2016-06-22 teismo posėdį, todėl negalėjusi tinkamai apginti savo mažamečio sūnaus interesų. Be to, Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo smurtą vartojusiam asmeniui, neįvertino nukentėjusiojo N. Š. sveikatos būklės ir kokį tolesnį poveikį jo vystymuisi ir mokymuisi turės gyvenimas su prieš jį smurtavusiu tėvu. Pareiškėja teigia, jog jos mažamečiui sūnui yra nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, jam yra diagnozuoti kalbos sutrikimas ir mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir mokymosi ne gimtąja kalba bei nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. J. Š. atkreipia dėmesį, jog iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog jos sutuoktinis smurtą judviejų mažamečio sūnaus atžvilgiu vartojo būtent dėl neparuoštų namų darbų, t.y. būtent dėl to, jog jos sūnus dėl objektyvių priežasčių – savo sveikatos, negali jų padaryti kaip kiti jo amžiaus vaikai. S. P. akcentuoja, jog S. Š. prieš judviejų mažametį vaiką smurtavo pastarajai nesant namuose. Nurodo, jog sūnaus mokymosi sutrikimai yra nuolatiniai ir reikalaujantys daug pastangų, kantrybės ir ištvermės, todėl bijo, jog sutuoktinio S. Š. pavojingi smurtinio pobūdžio veiksmai prieš judviejų mažametį vaiką gali kartotis. J. Š. teigia, jog jos baimė yra reali, kadangi po apylinkės teismo 20169-06-22 nutarties priėmimo sutuoktinis nepasikeitė ir nėra kritiškas neteisėtų veiksmų, padarytų prieš jų mažametį sūnų, atžvilgiu. Pareiškėja pažymi, jog S. Š. pokalbių su sūnumi metu tiesiogiai bei netiesiogiai išsako mintis, jog būtent sūnus yra kaltas dėl to, jog jis turi gyventi skyrium nuo sūnaus. Analogiškas mintis, pasak J. Š., jis išsako ir judviejų devynmetei dukrai. Pareiškėja tikina, jog po tokių pokalbių su tėvu jos sūnus Nikita būna labai neramus, nusiminęs, ilgai verkia atkartodamas tėvo jam pasakytus neigiamus žodžius. S. P. pažymi, jog teismų praktikoje taikant numatytą baudžiamojo poveikio priemonę paprastai šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas sutampa su bausmės atlikimo su bausmės vykdymo laikotarpiu, remiantis tuo Pareiškėja mano, jog ir šiuo atveju baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas neturėtų būti pernelyg trumpas, o turėtų būti susietas su laidavimo terminu. Papildomai skunde pažymima, jog ji neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su sūnumi, tačiau tai galėtų daryti jų namuose būnant jai pačiai arba laiduotojams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nutartis yra teisėta ir BK 67 str. 2 d. 8 p numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo N. Š. terminas ( 3 mėnesiai) S. Š. nustatytas pagrįstai.

Pareiškėja skunde teigia, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo N. Š. sveikatos būklės ir kokį tolesnį poveikį jo vystymuisi ir mokymuisi turės gyvenimas su prieš jį smurtaujančiu tėvu. Teismas sutinka su tokia skunde išreikšta pozicija, jog bet koks smurtas artimoje aplinkoje, o ypač esant specialių poreikių turinčių asmenų, sukelia didelę, kartais net neatstatomą žalą smurtą patyrusiems asmenims, tačiau teigti, kad apylinkės teismas į minimas aplinkybes neatsižvelgė, nėra pagrindo. Teismas skundžiamoje nutartyje taikė BK 40 str. ir S. Š. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau kartu paskyrė jam ir baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 3 mėnesius (kiek ir buvo siūloma prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo N. Š.. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties tikslo, kurio siekiama ir bausme, t. y. nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo. Parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatydamas jos trukmę teismas įvertino visas reikšmingas šiam sprendimui bylos aplinkybes, tai yra padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, S. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis. Vertinant ginčijamą paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę atkreiptinas dėmesys ir į ne tik nurodomas aplinkybes, apeliantės interesus, tačiau ir į nukentėjusiojo interesus bei reiškiamą valią – norą bendrauti su tėvu, taip pat tą aplinkybę, kad S. Š. atskirai nuo nukentėjusiojo jau gyveno ženkliai ilgesnį laiko tarpą, nei teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, tai yra beveik penkis mėnesius. Skundo nagrinėjimo metu (nuo 2016-09-23) S. Š. vėl gyvena kartu su vaikais, taip pat ir N. Š., ir, kaip nurodoma Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, visi trys vaikai (N. Š., U. Š., S. Š.) gyvena su abiem tėvais, gerai sutaria su tėčiu, o Nikita nebeprisimena įvykio. Taigi, nurodomos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per trumpas ar neadekvatus.

Papildomai pažymėtina, jog remiantis teismų informacine sistema LITEKO matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 7 d. yra paskirtas parengiamasis posėdis civilinėje byloje Nr. e2-5411-956/2016 pagal ieškovės J. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui S. Š. bei tretiesiems asmenims. Ieškiniu J. Š., be kitų reikalavimų, prašo nustatyti teismo, jog atsakovas su savo vaikais gali bendrauti nekliudomai iš vakaro, prieš vieną dieną suderinęs laiką ir vietą su pastarąja. Remiantis šiais duomenis darytina išvada, jog tolimesnis nukentėjusiojo N. Š. ir jo tėčio S. Š. bendravimo tvarka bus išspręsta civilinio proceso tvarka, kam, kaip suprantama iš pateikto civilinio ieškinio, neprieštarauja ir J. Š..

Įvertinęs nukentėjusiojo N. Š. įstatyminės atstovės J. Š. skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo teisėjos nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nukentėjusiojo N. Š. įstatyminės atstovės J. Š. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.