Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., V. B., ir VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 str. 1 – 5 d.). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str. 1 d.).

Kaip matyti iš santuokos liudijimo (b. l. 8), J. P. nuo 1963 m. rugsėjo 7 d. buvo pareiškėjos sutuoktinis. Jis mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). Pareiškėja ir J. P. susilaukė dviejų vaikų: J. M. ir V. B. (b. l. 11, 12). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo du traktorius, registruotus J. P. vardu (b. l. 13,14), bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-19). Alytaus rajono I notaro biuro notarės B. Z. liudijimu nustatyta, kad po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo užvesta paveldėjimo byla (b. l. 20). Testamentų registro duomenimis J. P. testamento nebuvo sudaręs, taip pat testamentų registre nėra įregistruotų duomenų dėl palikėjo palikimo priėmimo faktų (b. l 37). Liudytojai S. Z. ir Z. I. patvirtino, kad po J. P. mirties jų kaimynė G. O. P. liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno su J. P., toliau rūpinasi ūkiu, dirbama žeme. Ji gyvena viena, pati moka mokesčius.

Taigi byloje surinki ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja G. O. P. po sutuoktinio J. P. mirties liko gyventi jiems priklausančiame name, rūpinosi santuokos metu įgytu turtu: mokėjo mokesčius, prižiūrėjo dirbamą žemę, remontavo gyvenamąjį namą. Pareiškėjos G. O. P., suinteresuotų asmenų J. M. ir V. B. paaiškinimai, liudytojų S. Z. ir Z. I. parodymai leidžia pripažinti, jog pareiškėjos aktyvūs veiksmai, toliau valdant, naudojant ir prižiūrint visą sutuoktinių įgytą turtą, atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Pareiškėja turi teisę pagal įstatymą paveldėti po J. P. mirties atsiradusį palikimą, kadangi buvo jo sutuoktinė, kas jai pagal įstatymą suteikia teisę paveldėti kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios eilės J. P. įpėdiniai - J. M. ir V. B. teisių į palikimą nereiškia, byloje nėra duomenų, kad jos faktiškai naudojosi po tėvo mirties likusiu turtu, šį turtą prižiūrėjo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad pareiškėja priėmė po jos vyro J. P. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).

G. O. P. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2016 m. spalio 10 d.) jo sutuoktinė G. O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.