- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- A20.-673-540/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00709-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie LR VRM
- Kategorijos
nedalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės J. B. B. B. (toliau – pareiškėjos) skundą dėl 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S1523 ir Nr. 22S1650 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimus Nr. 22S1523 ir Nr. 22S1650, paliekant pareiškėjos J. B. B. B. ir jos nepilnametės dukters K. I. I. I. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, jog jai nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Jos manymu, nėra pagrindų riboti jos judėjimo galimybės.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundais ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. Šiuo atveju pareiškėja su nepilnamete dukra neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21M24308, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Nesutikdama su sprendimu pareiškėja teikė skundus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. galutine nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-662/2022 pareiškėjos skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėja su nepilnamete dukra MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja su dukra į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų. Be to, pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdama informaciją, kuri iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Įvertinus asmens pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja su dukra gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodydama, kad jau dvylika mėnesių su dukra yra Pabėgėlių centre ir negali laisvai judėti.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. B. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra K. I. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21M24308 nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. galutine nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-662/2022 pareiškėjos skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus įleisti pareiškėją ir jos nepilnametę dukrą į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti užsienietes Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamų Migracijos departamento sprendimų dalies, kuriais nuspręsta užsienietes laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, todėl net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsienietes Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Teismo vertinimu, tokia Migracijos departamento išvada padaryta nepagrįstai. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėja nebendradarbiavo, kadangi pagal pateiktą ir surinktą informaciją, nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog asmeniui kyla reali persekiojimo rizika, vis tik ši Migracijos departamento įvardinta aplinkybė negali būti vertintina kaip pareiškėjos nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietė nebendradarbiauja. Migracijos departamento nurodytos aplinkybės, kurias jis vertino kaip pareiškėjos nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjų atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022). Pažymėtina ir tai, kad užsienietės Lietuvos Respublikoje sulaikytos 2021 m. liepos 5 d., t. y. Lietuvoje yra laikomos beveik dvylika mėnesių, per šį laikotarpį užsienietės laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nėra padariusios jokių pažeidimų.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nurodo, kad sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimamas tik esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu kaip jau buvo minėta aukščiau tokių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, pareiškėja priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnametę dukrą. Esant nurodytoms aplinkybėms apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas užsienietės atžvilgiu, įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams – įvykdyti užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą – pasiekti, kadangi tinkamas nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jokių duomenų, jog pareiškėja keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra.
Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietės gali pabėgti ar pasislėpti Migracijos departamentas sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsienietėms taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, užsienietės skundas tenkintinas ir panaikintini Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimai 22S1523 ir Nr. 22S1650 dalyje dėl Irako Respublikos pilietės J. B. B. B. ir jos nepilnametės dukters K. I. I. I. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 1408 straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Irako Respublikos pilietės J. B. B. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1523 dalį dėl Irako Respublikos pilietei J. B. B. B. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo bei Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1650 dalį dėl Irako Respublikos pilietei K. I. I. I. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo ir joms palikti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.