Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-19-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-12Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-19Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
2S-19-280/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01710-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
Panevėžio apygardos
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Papartis“, A. R.
Trečiasis asmuo
R. Ž., Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-19-280/2012

teisėjas Vygintas Mažuika Proceso Nr. 2-08-3-01710-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.3;122.3;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Papartis“, A. R. , tretiesiems asmenims R. Ž. , Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š. , Panevėžio miesto 5 –ojo notarų biuro notarei V. J. dėl Panevėžio apskrities viršininko 2006-09-18 įsakymo Nr. Ž-3336 panaikinimo, 2006-10-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. Ž2-101, ir 2006-10-10 priėmimo-perdavimo akto Nr. 101, 2006-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9105, 2007-04-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2483 pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2009-04-14 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Panevėžio apskrities viršininko 2006-09-18 įsakymo Nr. Ž-3336 panaikinimo, 2006-10-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. Ž2-101, ir 2006-10-10 priėmimo-perdavimo akto Nr. 101, 2006-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9105, 2007-04-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2483 pripažinimo negaliojančiomis. 2009 -04- 16 teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas, išsiųstas atsakovams ir kt. byloje dalyvaujantiems asmenims, nurodyta pateikti atsiliepimus į ieškinį. Gauti atsiliepimai į ieškinį, paskirtas parengiamasis posėdis 2009 m.birželio 18 d. Po to 2009-06-18 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje kur tretieji asmenys, dalyvavę formuojant atsakovei A. R. parduotą žemės sklypą, kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Nuosprendis priimtas 2010-07-28. Jis įsiteisėjo, konstatuotas nusikaltimo faktas. Panevėžio m. apylinkės teismas 2011-09-14 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2011-09-30 ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad žemės sklypas civiliniu teisių objektu yra tik tuo atveju, jei jis yra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka bei gali būti identifikuotas. Ieškovo pareikštas reikalavimas suformuluotas netinkamai, nes jis pareikštas dėl objekto, kuris pagal įstatymą negali būti pripažintas civiliniu teisių objektu. Todėl teismo sprendimo nebus įmanoma įgyvendinti, kadangi nebus aišku, koks objektas, jo dalis iš kokio asmens grąžinama ir kt. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinačių, jog teisėtas 27 kv/m žemės sklypo savininkas yra valstybė. Be to, ieškinyje ieškovas nenurodo kiekvieno iš reikalavimų faktinio pagrindo, nėra aišku, kodėl teismas turi panaikinti ginčijamus bendrijos valdybos sprendimus, administracinį aktą, kiekvieną atskirai iš ieškinyje nurodytų sandorių. Nurodė, kad ieškovas turi aiškiai įvardinti, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškiamas viešasis interesas, kieno interesus ieškovas gina, kuo konkrečiai pasireiškiančių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Nurodė, kad bet kokie reikalavimai dėl žemės sklypo, t.y. jo išreikalavimo, atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir kt., gali būti reiškiami tik žemės sklypui esant įstatymų nustatyta tvarka suformuotam ir įregistruotam, taip pat esant sudarytam jo planui, atitinkančiam teisės aktų reikalavimus. Ieškovas reikalauja grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo tokį sklypą, kuris nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka (nėra nustatytos jo ribų koordinatės, sklypo konfigūracija, išsidėstymas ir kt., nesudaryti teisės aktų reikalavimus atitinkantys jo planas, žemėtvarkos projektas, patvirtinantys, kad toks sklypas apskritai iki ginčijamų administracinio akto, sandorių sudarymo egzistavo natūroje, byloje esantys duomenys apie sklypo plotą prieštaringi (nurodomas 27, 35 kv. m. plotas). Todėl darė išvadą, kad ieškovo nurodytas sklypas nėra ir negali būti civilinių teisių objektas. Teigia, kad patenkinus ieškovo reikalavimą tokį, koks jis suformuluotas ieškinyje (grąžinti 27 kv. m. žemės, kuri yra sklype, unikalus Nr. 6626-0005-0358), jo nebus įmanoma įgyvendinti, kadangi nebus aišku, koks konkrečiai objektas ar jo dalis, kurie būtent 27 kv. m. iš viso minėto sklypo iš kokio konkrečiai asmens yra grąžinami ir kt. Kadangi byloje esantys viešo registro duomenys patvirtina, kad visą sklypą, unikalus Nr. 6626-0005-0358, tiek bendrosios dalinės nuosavybės tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo iš viso keturi asmenys, realiosios jų valdomo sklypo, kaip ir reikalaujamos sklypo dalies, dalys nėra nustatytos, apie jas jokie įrodymai nepateikti. Ieškovas nenurodė ir konkrečių asmenų (ar P. S. ir R. S. , ar V. P. ir A. P. , ar jie visi kartu ar kuris vienas iš jų), kurie šiuo metu valdo būtent jo reikalaujamą sklypo dalį ir turėtų atsakyti pagal jo pateiktą materialinį teisinį reikalavimą dėl vindikacijos taikymo, ir kurių sąžiningumas, sklypo dalies įgijimo būdas, atlygintinumas turi būti vertinami, sprendžiant dėl nurodyto reikalavimo. Dėl šių trūkumų teismas negali išspręsti ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl vindikacijos taikymo.

Pažymėjo, kad ieškinyje suformuluoti reikalavimai prieštaringi. Ieškovas, reikalauja panaikinti 2006-09-18 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tačiau būtent šiuo administraciniu aktu jis grindžia savo vindikacinį reikalavimą dėl daikto išreikalavimo, nurodydamas, kad grąžintina valstybei sklypo dalis, yra sklype, suformuotame būtent ginčijamu aktu, kuris ieškovo teigimu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akivaizdu, kad, panaikinus nurodytą administracinį aktą, nebeegzistuos daiktas (517 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. 6626-0005-0358), kuriame, ieškovo teigimu, yra jo reikalaujamas objektas (ieškovo nurodyti 27 kv. m. sklypo), dėl kurio grąžinimo keliamas kitas reikalavimas (vindikacinis) ir vėlgi šio vindikacinio reikalavimo nebus galima išspręsti.

Ieškovas nenurodė kiekvieno iš reikalavimų faktinio pagrindo, t.y. iš ieškinio nėra aišku, koks ginčijamo 2007-04-02 sandorio negaliojimo faktinis pagrindas, kokioms imperatyvioms normoms sandoris prieštarauja, ar būtent šiuo sandoriu buvo perleista ieškovo reikalaujama 27 kv. m. sklypo dalis, kuo remdamasis, ieškovas daro tokią išvadą, kai iš 2007-04-02 sandorio turinio akivaizdu, kad buvo perleista ne realioji (kadangi naudojimosi daiktu tvarka nenustatyta), o idealioji žemės sklypo dalis, t.y. dalis nuosavybės teisėje.

Be to, ieškinyje keliami reikalavimai, kurie, teismo vertinimu, neįeina į teismo kompetenciją - panaikinti tam tikrų asmenų (tame tarpe ir A. R. ) nuosavybės teisių teisinę registraciją – akivaizdu, jog tai kadastro-registro tvarkytojo funkcija, kuri yra išvestinis veiksmas ir kurią šis subjektas įgyvendina įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (tame tarpe ir teismo sprendimo), be to A. R. nuosavybės teisės į ieškovo nurodytą objektą šiuo metu net neįregistruotos.

Nurodė, kad iš ieškinio nėra aišku, kuo konkrečiai byloje pasireiškia viešasis interesas, kieno interesus (valstybės, R. Ž. , kt. asmenų) ieškovas gina, kuo konkrečiai pasireiškia ieškovo ginamų valstybės ar kt. asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Panevėžio apygardos prokuroras, prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinio faktinis pagrindas susijęs su baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00406-08 (teismo Nr. 1-49-591/2010) nustatytomis aplinkybėmis, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. K. ir D. R. savo veiksmais pažeidė LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 5 d. Nekilnojamo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija), 13p., 21p., LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybines žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje" 5 p., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 55 p., reikalavimus. Šių asmenų neteisėtų veiksmų pasekmė - Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2006-09-18 įsakymu Nr. Ž-3336 patvirtintas 517 kv.m sodų paskirties žemės sklypas Nr. 358 (kadastrinis Nr.6626/0005:358), o jame įregistruotas patikėjimo teise valdomas 27 kv.m. žemės sklypas, kuris vėliau buvo parduotas. Dėl neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų, šis žemės sklypas, kaip atskiras objektas, nebuvo suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Iki ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo žemės sklypo Nr. 358 plotas (490kv.m) ir ribos yra aiškios. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai - Sodininkų bendrijos „Papartis" generalinis planas ( b.b. 2t, b.l. 85-87), žemės sklypo planas. Nors 27 kv.m. žemės sklypas nėra suformuotas kaip atskiras objektas, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų šioje byloje galima nustatyti, koks žemės sklypas lieka panaikinus ginčijamus administracinį aktą ir pirkimo-pardavimo sandorius. Teigia, kad patikslintu ieškiniu, šalinant teismo 2011-09-14 nutartyje nustatytus trūkumus, prašoma teismo panaikinti administracinį aktą ir pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti vindikaciją. Ieškiniu siekiama atstatyti buvusią faktinę padėtį iki padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu suformuotas žemės sklypas buvo parduotas, reiškiami reikalavimai panaikinti 2006-12-20 ir 2007-04-02 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Panaikinus administracinį aktą bei 2006-10-10 žemės pardavimo sutartį, nelieka 2006-12-20 ir 2007-04-02 sutarčių objekto, todėl teismo reikalavimas nurodyti, kuriam konkrečiai asmeniui priklauso 27kv.m., nepagrįstas. Nurodo, kad pareikštas reikalavimas panaikinti atsakovų V. P. , A. P. , R. S. , P. S. , A. R. nuosavybės teisių į 0,0517 ha žemės sklypą kurio kadastrinis Nr.6626/0005:358. Karsakiškio k.v., unikalus Nr. 6626-0005-0358, Naujikų k., teisinę registraciją gali būti vertinamas pertekliniu, tačiau konstatuoti tai kaip ieškinio trūkumą pagrindo nėra. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Civilinė byla inicijuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius netinkamą valstybės institucijų ir neteisėtą valstybės tarnautojų funkcijų vykdymą bei imperatyvių įstatymų normų pažeidimus, valstybės turto praradimą dėl nusikalstamos veikos. Jeigu teismas mano, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą turėtų tai įvertinti priimdamas procesinį sprendimą netaikydamas trūkumų šalinimo instituto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu, spręsdamas, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų.

Byloje nustatyta, kad vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, ieškovas 2011 m. spalio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (2 t. b.l. 6-14). Pirmosios instancijos teismo nuomone, patikslinto ieškinio pateikimu šio procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti, todėl 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Šioje byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, siekdamas grąžinti valstybei 27 kv.m. žemės sklypą, kurį neteisėtai įgijo A. R. , vėliau- A. P. , V. P. iš P. S. , R. S. , kuriems žemę pardavė A. R. . Ieškovas, pareikšdamas ieškinį pagal jame nurodomas faktines aplinkybes , kad A. R. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į tariamai laisvą, nors iki minėtų matavimų faktiškai valdytą R. Ž. , 27 kv.m. žemės sklypą, pareiškė reikalavimus dviem teisiniais būdais atkurti padėtį, buvusią iki pažeidimo – pripažinti sprendimus ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiais bei žemės sklypą išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų ir grąžinti juos natūra valstybei (vindikacija). Taigi, reikšdamas reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovas ginčijo aplinkybes, kurių pagrindu buvo neteisėtai A. R. parduotas jai nesuteiktas 27 kv.m. ploto žemės sklypas, o vindikacinį reikalavimą grindė nurodydamas daikto valdymo teisės praradimą ir tai patvirtinančias aplinkybes, taip pat aplinkybes, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovai.

Pirmosios instancijos teismas kaip nepašalintą ieškinio trūkumą įvardino tai, kad nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 27 kv.m žemės sklypą šiuo metu neteisėtai valdo atsakovai. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima pareiškimo palikti nenagrinėto dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 181, 226 straipsniai, 230 straipsnio 1 dalis, 251 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį, prašė prijungti baudžiamąją bylą Nr. 07-1-406-08 (teismo Nr. I-49-591/2010), kadangi aplinkybės, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus ir tai patvirtinantys įrodymai yra baudžiamojoje byloje (2t. 6-14)

Teismas taip pat laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo nurodytą skundžiamoje nutartyje ieškinio trūkumą dėl atsakovų bei trečiųjų asmenų patikslinimo. CPK 45 straipsnis reglamentuoja netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarką. Pagal šio straipsnio nuostatas pakeisti netinkamą šalį galima nagrinėjant bylą iš esmės ar parengiamajame teismo posėdyje, be to, netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu gali būti inicijuotas vienos iš šalių arba bylą nagrinėjančio teismo, tačiau pakeitimas gali vykti tik sutinkant ieškovui.

CPK 47 straipsnis reglamentuoja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimą iš bylos. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

Teismas taip pat laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo nurodytą skundžiamoje nutartyje ieškinio trūkumą, kad ieškovas nenurodė faktinio pagrindo, t.y. nėra aišku, kodėl teismas turi panaikinti ginčijamus bendrijos valdybos sprendimą, administracinį aktą, kiekvieną atskirai iš ieškinyje nurodytų sandorių. CPK 135 str. nustato ieškinio turinį: nurodyti faktines aplinkybes ir jas patvirtinanačius įrodymus, suformuoti reikalavimus. Pateiktas ieškinys formaliai šiuos reikalavimus atitinka, nes ieškinio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstyta kokiu būdu A. R. neteisėtai įgijo 27 kv.m. ploto žemės sklypą ir kokiomis aplinkybėmis jį perleido kitiems asmenims. Taigi faktinės aplinkybės išdėtytos, nurodyti ir įrodymai, jas patvirtinantys. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą po dviejų metų, be pagrindo sugrįžo į ieškinio priėmimo stadiją ir vertino įrodymus ir ieškinio pagrįstumą, ko nenumato nei CPK 137 tr., nei CPk 138 str. bei CPK 115 str., nei CPK 296 str. 1 d. 11 p., todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareikštą ir priimtą Panevėžio apygardos prokuroro ieškinį grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė