- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- II-608-903/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00950-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., gimusio 2001 m. spalio 21 d., gyvenančio S. B. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuojančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 90-ANR_N-257-2021 (ROIK: 21129917569) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2021 m. kovo 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-9255-2021 su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2021 m. balandžio 6 d. savanoriškai sumokėti 250 Eur baudą, J. K. už tai, kad jis 2021 m. kovo 22 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vyko iš Klaipėdos miesto savivaldybės į Neringos miesto savivaldybę ir tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-257-2021 J. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu J. K. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, motyvuodamas tuo, kad G. V. įmonei „G. V. personali įmonė (duomenys neskelbtini) priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdomi kapitalinio remonto darbai. Kontroliuoti darbų vykdymo kokybės vykdavo ir jis (pagalbinis darbininkas), V. V., kartais (retai dėl didelio užimtumo) pats G. V.. Kartais, jei prisireikdavo pagalbos kurių nors darbų atlikimui, kartu vykdavo kuris nors įmonės darbuotojas - specialistas. Po Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 paskelbimo, kelionės tikslai ir tvarka nepakito. Š. m. kovo mėnesį G. V. paprašė jo nuvykti apžiūrėti, kaip vyksta remonto darbai iš techninės pusės. Kartu vyko ir V. V. kaip būsima dizainerė, įvertinti baigiamų darbų atitikimą siekiamiems tikslams. Darbdaviui G. V. paaiškino, kad, greičiausiai, galėtų jo prašymą įvykdyti, jei dirbtų jo įmonėje. Tikrai žino, kad G. V. priėmė jį laikinam darbui (duomenys neskelbtini) (SODRAI apie priėmimą į darbą pranešta), parengė komandiruotės pažymėjimą. 2021 m. kovo 22 d. maždaug 16.50 val. su kolege V. V. privažiavo prie (duomenys neskelbtini) posto. Tik privažiavus prie budelės, prisistatė pareigūnas A. V. ir paklausė, kokiu tikslu važiuoja į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, liepė parodyti dokumentus patvirtinančius, kad turi leidimą atvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, nesukeliant pavojaus išplisti COVID-19. Pateikė pareigūnui savo asmens dokumentus bei dokumentą, patvirtinantį, kad važiuoja dėl nekilnojamo turto, priklausančio V. V. tėčiui, jo darbdaviui G. V. priklausančios įmonės „G. V. personali įmonė (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), remonto. Kelionės priežastis - dirbti, padėti statybose, kurios šiuo metu vyksta nurodytu adresu. Pareigūnas A. V. ir pareigūnas I. B. grąžindami visus dokumentus, pasakė, jog nuosavybė priklauso ne G. V., o įmonei, dėl to nepravažiuos. Nors pareigūnams parodė (duomenys neskelbtini) darbuotojų pažymėjimus, komandiruotės įsakymą, to nepakako, nes “nepateikiate darbo sutarties”. Jo prašymu jam el. paštu (mob. telefonu) buvo atsiųsta papildomų dokumentų: darbo pažymėjimai, darbo sutartys, išrašai dėl Sodros registravimo, nekilnojamo turto nuosavybės dokumentai, rangos sutartys, komandiruotės įsakymai. Bet šie dokumentai irgi netiko. Pasikeitus policijos pamainai pateikė visus tuos pačius dokumentus. Nauji pareigūnai nufotografavo dokumentus. To užteko leidimui įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritoriją. Jo atveju, mano, liko nesurinkti ar nevertinti visi įrodymai dėl nusižengimo padarymo\nepadarymo, neprijungti antrojo policijos ekipažo priimti jo pateikti dokumentai, nevertintas faktas, kad tų pačių dokumentų pagrindu į (duomenys neskelbtini) buvo visgi įleistas. Mano, kad administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, jog su J. K. skundu nesutinka. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiais patrulis A. V. 2021 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2021 m. kovo 22 d. dirbant (duomenys neskelbtini) kontrolės poste, (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiuoju patruliu I. B., apie 17.00 val., patikrino automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su tikslu nustatyti, ar automobiliu vykstantys asmenys laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių. Minėtu automobiliu vyko V. V. ir J. K.. V. V. pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro, paaiškindama, kad su draugu vyksta į tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). V. V. pateiktame nekilnojamojo turto registro išraše buvo matyti, kad vienas iš daugelio nekilnojamojo turto dalies (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, savininkų yra G. V. įmonė (duomenys neskelbtini). V. V. ir J. K. buvo paaiškinta, kad jei jie negyvena kartu su tėvu, tai jų patekimas į (duomenys neskelbtini) savivaldybę yra neteisėtas. V. V. pradėjo skambinti mobiliuoju telefonu (galimai savo tėvui) ir policijos pareigūnų reikalavo pakalbėti. V. V. buvo paaiškinta, kad su jokiais asmenimis telefonu pareigūnas nekalbės bei paprašė patraukti automobilį, kad netrukdytų kitų transporto priemonių eismui. Asmenys tvirtino, kad gyvena kartu su tėvais, tačiau kilus įtarimui, kad asmenys galimai meluoja ir neveda bendro ūkio su tėvais, naudojantis Polis II informacine sistema nustatyta, kad abu asmenys, tai yra V. V. ir J. K., yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o V. V. tėvas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nei V. V., nei J. K. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad gyvena ir veda bendrą ūkį su V. V. tėvu. Priėjus prie minėto automobilio, V. V. ir J. K. buvo paaiškinta, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", 2.1.7 papunktyje numatytu pagrindu vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, galima tik vieno namų ūkio nariams, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos narių nuosavybės teise. Kadangi asmenys, jokiais įrodymais, nepagrindė bendro namų ūkio buvimą, priimtas sprendimas, į (duomenys neskelbtini) savivaldybę atvykusius asmenimis įspėti dėl galimos atsakomybės, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalyje, bei apgręžti abu asmenis atgal į namus.
Minėti asmenys po kelių minučių pajudėjo iš stovėjimo aikštelės, bet nuvažiavę tik apie dešimt metrų, grįžo atgal. V. V., priėjusi prie policijos pareigūnų, pradėjo elgtis neadekvačiai, primygtinai reikalavo kalbėti su kažkokiu asmeniu (galimai su V. V. tėvu), nors jai aiškiai buvo pasakyta, kad jos mobiliuoju telefonu policijos pareigūnas su niekuo nekalbės. Mergina nuolatos kišo savo mobilųjį telefoną policijos pareigūnui prie veido ir įjungusi garsiakalbį bandė priversti bendrauti, galimai su jos tėvu. Telefonu buvo girdimas vyriškio pakelto tono balsas, kuris stengėsi daryti poveikį policijos pareigūnams sakydamas, kad yra dirbęs sistemoje (kaip suprato policijoje ar kitoje teisėsaugos srityje), kelis kartus pakartodamas, kad turi daug pažįstamų ministerijoje (kaip suprantama galimai VRM). Vyriškis telefonu minėjo, jog abu jaunuoliai esą yra jo įmonės darbuotojai, tačiau „Sodros“ duomenys esamuoju laiku, pildant protokolą, rodė, kad V. V. niekur nedirba, o J. K. dirba (duomenys neskelbtini). Nei V. V., nei J. K. nepateikė jokios darbo ar paslaugų teikimo sutarties. V. V. prašymu jai buvo pateiktas tarnybinis pažymėjimas su ženklu, kuri telefonu pašnekovui perdavė pareigūno A. V. duomenis - vardą ir pavardę, galimai tikėdamasi padaryti kažkokį įspūdį ar įtaką administracinės nusižengimo bylos baigčiai. Po to savo pažymėjimą V. V. pateikė ir jai prisistatė policijos pareigūnas I. B.. Pildant protokolą, V. V. elgėsi neadekvačiai, t. y. nuolatos trukdė darbą, daužė įėjimo duris, bendravo nepagarbiai ir pakeltu balso tonu, tokiu būdu bandydama provokuoti konfliktą. Kadangi asmenys neturėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo kirsti savivaldybės ribas. Tokiais savo veiksmais, nesilaikydami reikalavimo be pagrindo nekirsti savivaldybės, kurioje gyvena ribų, asmenys sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl asmenims, už veiką, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys pažeidimą neigė, protokole pasirašė. Asmenims, jų prašymu, dar kartą buvo paaiškinta kokį teisės aktą pažeidė. Įteikus protokolą, asmenys išvažiavo minėtu automobiliu link Klaipėdos, tačiau po kurio laiko, apie 18.40 val., vėl grįžo prie posto telefono ekrane rodydami esą darbo pažymėjimą. Dar sykį jaunuoliams buvo paaiškinta, kad darbo pažymėjimas (šiuo atveju darbo pažymėjimo atvaizdas) nesuteikia teisėto pagrindo patekti į kitą, t. y. Neringos savivaldybę ir dėl to gali būti pradėta dar viena administracinio nusižengimo byla. Išvažiuojant V. V. pro atvirą automobilio langą pasakė kad maždaug už pusvalandžio vėl grįš, bet šįsyk su darbo sutartimi. Vėliau, baigus darbą, apie 19.53 val. buvo gauta informacija, kad tie patys asmenys, vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) kontrolės postą ir pateikė darbo sutarties atvaizdą mobiliajame telefone, kuriame matyti, esą abu jaunuoliai yra įdarbinti įmonėje (duomenys neskelbtini). Sutarties atvaizde matyti tik vieno iš sutarties šalių, tai (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. V. parašas, tačiau nurodytų, galimai įdarbintų asmenų parašų nėra. Visa tai sudaro prielaidą, kad sutartis yra niekinė, t. y. darbo santykiai tarp tariamo darbdavio ir tariamų darbuotojų įforminti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir „Body“ kamera filmuotos vaizdinės medžiagos matyti, jog pirmą kartą pareigūnams sustabdžius ir prisistačius, V. V. pateikė tik savo asmens dokumentą ir Registrų centro nekilnojamojo turto išrašą. Kitaip tariant, darbo sutartis ir darbuotojo pažymėjimai buvo pateikti parodant per telefoną V. V. ir J. K. grįžus į kontrolės postą 3 kartą (žiūrėti vaizdinėje medžiagoje „2021 0322 185011 014“). Kaip minėjo policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime, minėtos darbo sutartys buvo pasirašytos tik įmonės vadovo, be darbuotojų parašų (t. y. V. V. ir J. K.). Būtent šis faktas patvirtina apie tai, kad savo skunde V. V. klaidina teismą teigdama, jog iš pat pradžių policijos pareigūnui A. V. priėjus prie jų automobilio pateikė visus dokumentus (asmens dokumentus, Registrų centro nekilnojamojo turto nuosavybės išrašą adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojų pažymėjimus ir komandiruotės įsakymą...) Taigi, aukščiau minėti faktai patvirtina apie tai, kad policijos pareigūnui pagrįstai kilo įtarimas apie siekį neteisėtai patekti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, nes V. V. ir J. K. iš pradžių paaiškino, kad važiuoja į V. V. tėčiui priklausantį nekilnojamąjį turtą ilsėtis, o policijos pareigūnui atliekant kontrolę ir tikrinant teisėto patekimo sąlygas, nustačius sąlygų neatitikimus, kurie tolygūs karantino ribojimo sąlygų pažeidimui, ir geranoriškai pasiūlius V. V. bei J. K. grįžti į savo gyvenamąją vietą negaunant jokių administracinio nusižengimo protokolų ir baudų, pastarieji asmenys grįždavo ir pateikdavo vis kitus naujus neoriginalius dokumentus, jų skaitmenines nepatvirtintas kopijas bei darė psichologinį spaudimą policijos pareigūnui tikslu priversti priimti V. V. ir J. K. palankų sprendimą, t. y. šiuo atveju neteisėtai įleisti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę pagal vis naujai pateiktą dokumentą, neva pagrindžiantį teisėtą patekimą į (duomenys neskelbtini) savivaldybę ir patekimo priežastį, kuri buvo sugalvota „čia ir dabar“ tikslu atitikti patekimo į (duomenys neskelbtini) savivaldybę sąlygas. Tokį V. V. ir J. K. motyvą patvirtina vaizdo įrašas „2021_0322_164700_005“ (įrašo laikas nuo 00:16 iki 01:09), kuriame matyti, kad pirmą kartą priėjęs policijos pareigūnas paaiškino neįleidimo į (duomenys neskelbtini) savivaldybę priežastį. V. V. sutiko su ja ir nepateikė jokių kitų argumentų. Tiesiog paklausė pareigūno „...ar galima dar kažką padaryti?...paskambinti tėčiui ar kažką?“ (įrašo laikas 01:15-01:24). Po to pradedamas daryti psichologinis spaudimas policijos pareigūnams V. V. bandant pasinaudoti savo tėčio ankščiau užimamomis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų viceministro pareigomis. Tai patvirtina vaizdo įrašas „2021_0322_170141_009“ (įrašo laikas nuo 02:30 iki 03:05), kuriame matomas daromas V. V. ir jos tėčio siekis priversti policijos pareigūną pasielgti subjektyviai, t. y. priversti V. V. ir J. K. įleisti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę sakant žodžius „Kokios Jūsų pareigos?“, „Kadangi aš sistemą pakankamai neblogai žinau... dirbau eilę metų vidaus reikalų ministerijoje... puikiai žinau sistemą...“, ir prisistatė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministru. Taip pat vaizdo įraše „2021_0322_170512_010“ (įrašo laikas nuo 00:31 iki 01:32) V. V. tėtis aiškina policijos pareigūnams „...parengtas yra dokumentas jau ant rankų yra...“, „...Privalo įleisti...“, V. V. taip pat policijos pareigūnui aiškina, kad „...Mano personali įmonė...“, o V. V. tėtis aiškina „...Man nereikia.... Aš vidaus reikalų viceministras...“. Vaizdo įraše „2021 0322_ 175238 012“ (įrašo laikas nuo 00:28 iki 01:15) matyti, kaip V. V. toliau daro policijos pareigūnams psichologinį spaudimą, vėl reikalauja jų prisistatyti nurodant vardą, pavardę ir pareigas, kitu atveju ji skambins „...Ar man jau dabar paskambinti?...“. Atkreipia dėmesį į tai, kad tik grįžusi 3 kartą V. V. kartu su J. K. pateikė darbuotojų pažymėjimus ir darbo sutartis patvirtina vaizdo įrašas „2021_0322_185011 014“, kuriame matyti, kaip V. V. vėl grįžta prie kontrolės posto ir priėjusiam kitam policijos pareigūnui pateikia darbo pažymėjimą ir sako „Šiandien Sodroje dirbam, bet dar nerodo... nuo šiandien įsidarbinom...“, o policijos pareigūnui paaiškinus, kad duomenų bazėje iš „Sodro“s informacijos apie tai, kad V. V. ir J. K. dirba minėtoje įmonėje, nėra, V. V. paaiškino, kad neprivalo pranešti „Sodrai“ „nebūtina yra rodyti „Sodroje“, nėra privaloma, pasiskaitykite...“. Pareigūnui paklausus apie tai ar turi pasirašę darbo sutartį V. V. nurodė, kad „...Jo turiu. Tik tai reikia... Po pusvalandžio jinai bus...“. Tačiau policijos pareigūnui pareikalavus pateikti pasirašytas originalias darbo sutarties kopijas ir darbo pažymėjimus V. V. pateikti negalėjo. Paaiškino, kad „...Ne, nėra būtina... Ne, tiesiog baigiam, neinam jau toliau...“. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais siekia policijos pareigūną priversti įleisti V. V. ir J. K. į (duomenys neskelbtini) savivaldybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. K. palaikė skundo argumentus, paaiškino, kad su drauge atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę turėdami pagrindą, t. y. jos draugės tėvas turi nekilnojamo turto bei atlikti smulkius remonto darbus. Atvažiavus jie policijos pareigūnams parodė turimus dokumentus, tačiau jie netiko. Jis liepė jiems nuvažiuoti į parkavimo vietą ir nuėjo išrašyti baudos. Jie nuvažiavo kelis kilometrus ir tada gavo reikiamus dokumentus, t. y. jog yra įdarbinti bei juos pateikė kitam ekipažui. Juos tada praleido. Jis žino karantino reikalavimus ir kada galima judėti. Jis važiavo todėl, kad turėjo darbinę komandiruotę. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas dieną prieš. Darbo sutartį pasirašė tą pačią dieną prieš važiuojant. Sutartį pasirašė elektroniniu būdu, per programą, tačiau kada tiksliai ją pasirašė, nepamena. Darbo sutarties antrą egzempliorių gavo. Su savimi darbo sutarties originalo neturėjo, jis liko (duomenys neskelbtini) pas jos draugę. Sutartį turėjo telefone. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 14 val. ir be sustojimo važiavo į (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą atvažiavę prie posto, jie parodė nekilnojamo turto išrašą, jį vežėsi būtent, kad parodyti pareigūnams. Pareigūnams jis netiko, tada jie nuvažiavo. Jie paprašė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, kad atsiųstų įdarbinimo dokumentus (komandiruotės įsakymą, darbo sutartį). Pro postą jie bandė važiuoti kelis kartus, tačiau pareigūnai nenorėjo žiūrėti jų turimų kitų dokumentų. Nežino, kodėl jis pareigūnui (atvažiavęs trečią kartą) parodė telefone darbo sutartį be savo parašo. Ant tos sutarties buvo tik vadovo parašas. Jis nepagalvojo, kad pareigūnui reikia pateikti darbo sutartį su jo parašu. Nei jis, nei jo tėvai (duomenys neskelbtini) neturi nekilnojamojo turto ir jis neturėjo tokio pagrindo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tačiau automobilyje galima buvo važiuoti po vieną žmogų iš skirtingų šeimos ūkių. Jo draugė pakeliui jį paėmė iš namų ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo ir dirbo savaitę baigiamuosius darbus. Visi įrankiai ir medžiagos buvo vietoje.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad J. K. ir V. V. pareigūnams pradžioje nurodė, kad važiuoja į V. V. tėčio turimą nekilnojamą turtą. Pareigūnas jiems paaiškino, kad jie negali vykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę ir geranoriškai buvo apsukti. V. V. teiravosi, ką gar galima padaryti. Jie nuvažiavo, tačiau po kurio laiko jie vėl atvažiavo ir V. V. įsijungusi garsą telefone darė psichologinį spaudimą pareigūnui. Tada pareigūnas ir surašė protokolą. Tada asmenys grįžo trečią kartą ir pareigūnui pateikė telefone neoriginalias darbo sutartis ir darbo pažymėjimus. Pareigūnas jiems nurodė, kad jie „Sodros“ duomenų bazėje nemato, kad jie dirba ir jų vėl neįleido į (duomenys neskelbtini) savivaldybę. Dar po kurio laiko, asmenys atvažiavo ketvirtą kartą, ir pasikeitus pareigūnų pamainai, pareigūnas nepatikrinęs „Sodros“ duomenų, juos įleido įvažiuoti. Iš susidariusios situacijos matyti, kad asmenys kas kartą atvažiuodavo su naujais dokumentais ir juos rodydavo. Nutarimą surašė vadovaudamasis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, „Body“ vaizdo įrašais, registro išrašais. Darbo sutartis pareigūnui pateikė po trečio atvažiavimo ir, jo nuomone, jos buvo sudarytos tik tam, kad asmenys galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę. „Sodrai“ pranešta apie darbo pabaigą balandžio mėnesį. Jis tik neužklausė „Sodros“, kada ji buvo sudaryta. Jo nuomone, darbo sutartis buvo sudaryta tik po protokolo surašymo. Darbo kodekse numatyta, kad apie darbo pradžią turi pranešti dieną prieš. Pareigūnai tikrino „Sodros“ duomenis, tačiau ten nebuvo duomenų apie jų įdarbinimą. Asmuo turėdamas teisėtą galimybę patekti į savivaldybę visada būna pasiruošęs reikiamus dokumentus, darbo sutartį, darbo pažymėjimą. Pareigūnas praleidęs J. K. neužfiksavo, kokią darbo sutartį jis pateikė. Duomenų bazę tikrina, jei kyla įtarimas dėl neteisėto bandymo patekti į savivaldybę.
Iš 2021 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie įvykdytą komandiruotės užduotį matyti, kad IĮ G. V. personaliai įmonei „(duomenys neskelbtini) priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio turto kapitalinį remontą rangos sutarties pagrindu atlieka UAB (duomenys neskelbtini). Numatytiems darbams 2021 m. kovo 21 d. į objektą buvo komandiruoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. V. ir J. K.. 2021 m. kovo 21 d., apie 17.00 val., paskambinusi V. V. informavo, kad dėl karantino jos ir J. K. į (duomenys neskelbtini) savivaldybę neįleidžia, nes nepateikti reikalingi dokumentai, t. y. rangos sutartis. Buvo nusiųsti skenuota rangos sutarties kopija, „Sodros“ pažyma apie tai, kad minėti asmenys yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. 2021 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., V. V. telefonu pranešė, kad jau yra objekte. Šių asmenų komandiruotė tęsėsi iki 2021 m. balandžio 2 d. ( 5 b. l.).
Iš 2021 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. V. įsakymo dėl komandiruotės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. ir J. K. išleisti į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. Komandiruotės tikslas – atlikti pagalbinius remonto darbus pagal rangos sutartį (6 b. l.).
Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad J. K. valstybinio socialinio draudimo pradžia 2021 m. kovo 22 d., o valstybinio socialinio draudimo pabaiga – 2021 m. balandžio 2 d. (7 b. l.).
Iš 2021 m. kovo 22 d. darbo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus G. V., su J. K. sudarė terminuotą darbo sutartį. J. K. darbo pradžia 2021 m. kovo 22 d., darbo sutarties terminas iki 2021 m. balandžio 2 d. (8 b. l.).
Iš 2021 m. kovo 18 d. statybos rangos sutarties matyti, kad IĮ „G. V. personali įmonė (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė statybos rangos sutartį dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Darbų pradžia 2021 m. kovo 22 d., pabaiga 2021 m. balandžio 2 d. (9-11 b. l.).
Iš 2021 m. balandžio 29 d. VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), 22/100 esantys statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, sandėlys, kiti inžineriniai pastatai – kiemo statiniai, priklauso IĮ „G. V. personaliai įmonei (duomenys neskelbtini) (12-15 b. l.).
Iš 2021 m. kovo 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. kovo 22 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) kontrolės poste buvo patikrintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko V. V. ir J. K.. V. V. pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro, paaiškindama, kad su draugu vyksta į tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis, nustatyta, kad vieno iš nekilnojamojo turto dalies (duomenys neskelbtini) savivaldybėje savininkų yra G. V. personali įmonė (duomenys neskelbtini). V. V. paaiškinta, kad jei ji ir jos draugas negyvena kartu su tėvu, jų patekimas (duomenys neskelbtini) savivaldybę yra neteisėtas. Asmenys tvirtino, kad gyvena kartu su tėvais, tačiau kilus įtarimui, kad asmenys galimai meluoja ir neveda bendro ūkio su tėvais, naudojantis Polis II informacine sistema nustatyta, kad abu asmenys deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o V. V. tėvas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nei V. V., nei J. K. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad gyvena ir veda bendrą ūkį su V. V. tėvu. Kadangi asmenys jokiais įrodymais nepagrindė bendro namų ūkio buvimo, priimtas sprendimas į (duomenys neskelbtini) savivaldybę atvykusius asmenimis įspėti dėl galimos atsakomybės, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalyje, bei apgręžti abu asmenis vykti atgal į namus. Nors asmenys pajudėjo iš stovėjimo aikštelės, tačiau nuvažiavę apie dešimt metrų, grįžo atgal. V. V. priėjusi prie pareigūnų reikalavo telefonu pakalbėti su jos tėvu. Telefonu buvo girdimas vyriškas balsas, kuris tvirtino, kad abu jaunuoliai yra jo įmonės darbuotojai. Tačiau „Sodros“ duomenys, pildant protokolą, rodė, kad V. V. niekur nedirba, o J. K. dirba (duomenys neskelbtini). Nei vienas jų jokios darbo ar paslaugų teikimo sutarties nepateikė. Asmenims buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu. Įteikus protokolą, asmenys išvažiavo link Klaipėdos, tačiau po kurio laiko, apie 18.40 val., vėl grįžo prie posto, telefono ekrane rodydami darbo pažymėjimą. Dar sykį jaunuoliams paaiškinta, kad darbo pažymėjimas (šiuo atveju darbo pažymėjimo atvaizdas) nesuteikia teisėto pagrindo patekti į kitą, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybę ir dėl to gali būti pradėta dar viena administracinio nusižengimo byla. Išvažiuodama V. V. pro automobilio langą pasakė kad maždaug už pusvalandžio vėl grįš, bet šįsyk su darbo sutartimi. Vėliau, baigus darbą, apie 19.53 val., gauta informacija, kad tie patys asmenys vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) kontrolės postą ir pateikė darbo sutarties atvaizdą mobiliajame telefone, kuriame matyti, esą abu jaunuoliai yra įdarbinti įmonėje (duomenys neskelbtini). Sutarties atvaizde matyti tik vieno iš sutarties šalių, tai UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. V. parašas, tačiau nurodytų, galimai įdarbintų asmenų parašų nėra (21-25 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto Nr. (7.2E) DV_S-77519 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. kovo 22 d. 19.31 val. pateikė 1-SD pranešimą Nr. 150 apie apdraustojo J. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. kovo 22 d., pasirašytą bendrovės įgalioto asmens K. R. saugiu elektroniniu parašu. Pranešimo duomenys automatiniu būdu įrašyti į Registro duomenų bazę (57 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjo M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. kovo 22 d. jam dirbant naktinėje pamainoje (duomenys neskelbtini) poste ir atliekant eismo dalyvių kontrolę tarp savivaldybių karantino metu, patikrino transporto priemonę, kurios vairuotoja buvo V. V., o su ja vyko keleivis J. K.. Asmenys norėdami patekti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę pateikė darbo sutartis, kurias parodė telefono ekrane. Asmenys jam abejonių nesukėlė, todėl duomenų bazėje „Sodros“ duomenų netikrino. Atkreipė dėmesį į tai, kad ant sutarties nėra jokių įdabintų asmenų parašų, buvo tik vardai ir pavardės. Asmenys teigė, kad jie tikrai yra įdarbinti, todėl juos įleido į (duomenys neskelbtini) savivaldybę (63 b. l.).
Iš byloje esančių vaizdo įrašo turinio matyti, kad policijos pareigūnai išaiškina V. V., jog patikrinus duomenis, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o nekilnojamasis turtas priklauso individualiai įmonei, o ne fiziniam asmeniui, be to, ji ir jos tėvas nėra vienas ūkis (failas 2021_0322_164700_005). V. V. pateiktas administracinio nusižengimo protokolas, išaiškinama, kad dokumento, patvirtinančio leidimo patekti į savivaldybę nepateikė. Pareiškėja klausia, ar ji gali dabar pateikti dokumentą, suteikiantį leidimą patekti į savivaldybę, pareigūnas išaiškina, kad protokolas jau surašytas, jeigu ji nesutinka su nubaudimu, turės galimybę teikti skundą (2021_0322_175238_012). 18.50 val. užfiksuota, kad prie užkardos privažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivis telefono ekrane rodo dokumentą. Paklausti, ar „Sodra“ rodys, kad jie dirba, pareiškėja ir jos keleivis nurodo, kad tik šiandien pradėjo dirbti, todėl „Sodra“ nerodys ir tai nėra būtina. Policijos pareigūnas prašo darbo sutarties, tačiau minėti asmenys nurodo, kad darbo sutarties dar nėra ir ji taip pat nebūtina. Pareigūnai nurodo, kad negali pasitikėti vien pateiktu dokumentu, nes jis nepatikimas. Įdarbinimo faktas bus patvirtintas tada, kai tokie duomenys bus „Sodros“ (2021_0322_185011_014).
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimas po pertraukos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas 2021 m. rugsėjo 23 d. 13.30 val., tačiau į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, pateikė prašymus bylą baigti nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla baigta nagrinėti šalims nedalyvaujant.
ANK 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad atsakomybę užtraukia visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą numatyta sankcija – bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 14 d.) 2.1.7. papunktyje nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
J. K. versija, jog jis (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas dieną prieš įvykį, o darbo sutartį pasirašė tą pačią dieną prieš išvažiuojant į darbinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiems policijos pareigūnams pateikė visus šį įdarbinimą įrodančius dokumentus, teismo nuomone, yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad J. K. kartu su važiavusia V. V. pirmą kartą patekti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę bandė pateikdami policijos pareigūnams nekilnojamo turto registro duomenis apie V. V. tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tačiau policijos pareigūnams jų šiuo pagrindu teisėtai nepraleidus, vėl bandė patekti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę jau teigdami, kad vyksta darbo reikalais, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų, o policijos pareigūnai nustatė, kad apie jų įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) Sodros sistemoje duomenų nėra. Būtent tada J. K. ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina ir tai, kad vėliau, jau trečią kartą bandydamas pateikti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, J. K. pateikė darbo sutarties kopiją, tačiau joje jo parašo nebuvo, kas rodo, kad ši darbo sutartis buvo surašyta (duomenys neskelbtini) jau po to, kai J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jam būnant prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribos. Šią išvadą patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto turinys, jog (duomenys neskelbtini) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą apie J. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešė tik 2021 m. kovo 22 d. 19.31 val. Iš išdėstyto akivaizdu, kad J. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, t. y. 2021 m. kovo 22 d., 17.25 val., (duomenys neskelbtini) nedirbo, darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaręs ir apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kaip numato DK 42 straipsnio 2 dalis, nebuvo pranešta, pasak pačio J. K. nekilnojamo turto nei jis nei jo tėvai (duomenys neskelbtini) savivaldybėje neturi, todėl teisėto pagrindo vykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę pareiškėjas neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, J. K. vykimas 2021 m. kovo 22 d. iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės į (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritoriją neatitinka objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių kriterijaus, kai vykimas pripažįstamas neišvengiamu ir būtinu toje situacijoje.
Esant tokioms aplinkybėms, J. K. kaltė padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, todėl naikinti Institucijos 2021 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 90-ANR_N-257-2021 J. K. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 90-ANR_N-257-2021 nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.