Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-02 · Administracinė byla Nr. A-146-277-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
A-146-277-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00139-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui
Kategorijos
  • 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-277/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00139-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1; 6.2.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Živilei Karčiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir Fondo valdyba) Mažeikių skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Mažeikių skyrius, atsakovas) 2011 m. sausio 20 d. sprendimus Nr. SP-813 ir Nr. SP-814 Nr. SPN-3 ir 2011 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. SPN-5.

Pareiškėja paaiškino, kad 2010 m. balandžio 10 d. ji buvo sužalota eismo įvykyje. Fondo valdybos Mažeikių skyrius paskyrė jai ligos pašalpą už visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki 2010 m.birželio 7 d., kurį patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos jai išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai. Po to, skundžiamais 2011 m. sausio 20 d. sprendimais Nr. SP-813 ir Nr. SP-814 atsakovas nusprendė neskirti jai ligos pašalpos už laikotarpius nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. ir už 2010 m. gegužės 18 d., motyvuodamas tuo, kad apdraustoji pažeidė gydytojo nustatytą režimą - tomis dienomis dirbo. 2011 m. sausio 20 d. ir 21 d. sprendimais Nr. SPN-3, Nr. SPN-5 atsakovas nusprendė, kad už minėtas dienas yra susidariusi 244,15 Lt ligos pašalpos permoka.

Pareiškėja paaiškino nesutinkanti su atsakovo sprendimais Nr. SPN-3, Nr. SPN-5, Nr. SP-813 ir Nr. SP-814, kadangi vykdė visus ją gydžiusių gydytojų nurodymus ir nustatyto režimo

nepažeidė. Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimuose nurodytos aplinkybės, kad apdraustoji laikinojo nedarbingumo metu dirbo, pareiškėja paaiškino, kad ji dirba buhaltere penkiose įmonėse, tarp jų UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2009 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 451 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pakeitimo“ 1.8 punktu, visi draudėjai, turintys 10 ir daugiau apdraustųjų privalo teikti patvirtintas formas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS) ir šios formos turi būti pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) neturi įsigiję elektroninio parašo sertifikato. Šių įmonių elektroninių dokumentų formas Fondo valdybai ji tekdavo naudodamasi savo elektroniniu parašu. Jai susirgus šiose įmonėse niekas neturėjo elektroninio parašo teisės. Žinodama imperatyvią teisės aktų nustatytą prievolę dėl patvirtintų formų dokumentų perdavimo, būdama pareiginga ir siekdama nenuvilti savo darbdavių, 2011 m. balandžio 14 – 15 d. ji pasirašė savo elektroniniu parašu UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nustatytas elektroninių dokumentų formas ir išsiuntė jas savo kompiuteriu Fondo valdybai. Dokumentų formas buvo parengusi iš anksto. Analogiškai pasielgė ir 2011 m. gegužės 18 d. pasirašydama savo elektroniniu parašu ir persiųsdama UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių dokumentų formas. Iš darbdavių jokio atlygio negavo, nes dokumentus pasirašė ir perdavė sirgdama, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas šią situaciją nepagrįstai vertino kaip gydytojo nustatyto gydymosi režimo pažeidimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 156–157) paaiškino, kad pareiškėjos skundžiami Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011 m. sausio 20 d. sprendimai Nr. SP-813 ir Nr. SP-814 dėl ligos pašalpos neskyrimo bei 2011 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. SPN-3 ir 2011 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. SPN-5 dėl ligos pašalpos permokos yra teisėti, nes priimti kompetentingo subjekto, laikantis visų sprendimų priėmimo procedūrų bei taisyklių vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei Fondo valdybos rekomendacijomis. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSD įstatymas) 15 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir LMSDP nuostatai) 36 punktą ligos pašalpa nemokama pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo režimą. Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės), 51.5 punktu, elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba. Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. dirbo, parengė ir pasirašė, o 2010 m. gegužės 18 d. pasirašė elektroniniu parašu dokumentus, tiesiogiai susijusius su įmonėmis, kuriose dirba. Už tą patį laikotarpį pareiškėja, pateikusi nedarbingumo pažymėjimą, gavo ligos pašalpą iš Fondo biudžeto. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėja atliko savo tiesiogines pareigas: teikė ir pasirašinėjo elektroniniu parašu formas, kurios turi būti teikiamos Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Fondo valdybos Mažeikių skyrius šį faktą nustatė, atlikdamas patikrinimus UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimu ir 2010 m. sausio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius įgaliojimu pareiškėja įgaliota pasirašyti teikiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui formas (valstybinio socialinio draudimo pranešimus Nr.1) elektroniniu parašu. Šie įgaliojimai įrodo tiesiogines pareiškėjos darbo funkcijas, todėl pareiškėjos teiginiai, esą pateikdama šių dokumentų formas Fondo valdybos teritoriniam skyriui, ji neatliko savo darbinių funkcijų, neatitinka realios padėties. Pagal Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.5 punktą elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų laikytinas faktas, kad asmuo dirbo, todėl pareiškėjos teiginys, kad už pateiktų formų pasirašymą jai darbdaviai nesumokėjo, neturi reikšmės, kadangi faktas, jog sergantis asmuo yra laikytinas elgesio taisyklių laikinojo nedarbingumo metu pažeidimu. Kadangi pareiškėja savo veiksmais pažeidė elgesio taisykles laikinojo nedarbingumo metu, todėl Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsniu bei LMSDP nuostatų 70–71 punktais, 2011 m. sausio 24 d. pretenzija Nr. (4.19)1-613 pagrįstai pareikalavo grąžinti dėl pareiškėjos kaltės neteisėtai išmokėtą 244,15 Lt ligos pašalpą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 160–162) rėmėsi LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, LMSDP nuostatų 36 bei 71 punktais, Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu. Pagal Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktą elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą. Išduodant elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, kiekvienas laikinai nedarbingu pripažintas asmuo ar asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas sergančiam šeimos nariui slaugyti, privalo būti gydytojo pasirašytinai (asmens medicininiuose dokumentuose) supažindintas su „Elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu“, o vienu iš elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų laikoma tai, kad laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba (-o) (Taisyklių 51.5 p.). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, Valdybos teritoriniai skyriai yra Valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymas, užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į į šį fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Valdybos teritorinių skyrių skiriamos ligos pašalpos apdraustiesiems, kaip draudžiamosios pajamos, yra vertinamos skiriant tolimesnes išmokas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėja dėl 2010 m. balandžio 10 d. autoįvykyje patirtos traumos nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki gegužės 21 d. buvo pripažinta laikinai nedarbinga. Šio laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareiškėja rengė bei teikė darboviečių finansines ataskaitas per EDAS (2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 18 d. UAB (duomenys neskelbtini); 2010 m. balandžio 12 d., 2010 m. balandžio 14 d., 2010 m. gegužės 18 d. UAB (duomenys neskelbtini); 2010 balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 18 d. UAB (duomenys neskelbtini)), t. y. sistemingai atliko savo darbines funkcijas, už kurias turi būti mokamas atlyginimas. Pareiškėjos darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. 15-1 jos pareigos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu šioje įmonėje buvo pavestos atlikti kitam asmeniui. Darbuotojo darbinių funkcijų vykdymo klausimai jo laikinojo nedarbingumo metu turėtų būti sprendžiami įstaigos ar organizacijos darbo tvarkos taisyklėse (Darbo kodekso 229, 274 str.). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus priimti sprendimai, kuriuos skundžia pareiškėja, yra pagrįsti ir teisėti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu (b. l. 171–175) pareiškėjos skundą patenkino – Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011 m. sausio 20 d. ir 21 d. sprendimus Nr. SPN-3 ir Nr. SP-813 bei Nr. SPN-5 ir SP-814 panaikino.

Teismas nustatė, jog pareiškėja ginčija Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimus, kuriais atsakovas nustatė, kad ji nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. bei 2010 m. gegužės 18 d. pažeidė gydytojo nustatytą gydymosi režimą, t. y. nedarbingumo laikotarpiu dirbo – parengė ir pasirašė elektroniniu parašu dokumentus, tiesiogiai susijusius su įmonėmis, kuriose ji dirbo, ir atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus nusprendė neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. ir už 2010 m. gegužės 18 d.

Teismas rėmėsi LMSD įstatymu, kuris nustato apdraustųjų teisę į ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. LMSD įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato ligos pašalpos skyrimo atvejus, tarp jų – atvejį, kad ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. LMSD įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sąlygas, kurioms esant teisę gauti ligos pašalpą šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi to paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys. LMSD įstatymo 15 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kada ligos pašalpa nemokama LMSDP nuostatų nustatyta tvarka, tarp jų – jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą. LMSDP nuostatuose įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant atsiranda teisinis pagrindas nemokėti ligos pašalpos - apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu faktiškai dirbo ir už tą darbą gavo darbo pajamas arba jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2010 m. balandžio 14 d. – 2010 m. balandžio 15 d. parengė ir pasirašė elektroniniu parašu dokumentus, o 2010 m. gegužės 18 d. pasirašė elektroniniu parašu dokumentus, tiesiogiai susijusius su įmonėmis, kuriose pareiškėja dirbo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad būtų nustatyta antra LMSDP nuostatuose įtvirtinta būtina sąlyga – kad pareiškėja už tą darbą gavo darbo pajamas arba savo veiksmais galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2010 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (1.5)I-10567 ir 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.5)I-145 informavo Fondo valdybą apie tai, kad pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos nedarbingumo laikotarpiu teiktų ataskaitų Fondo valdybos Mažeikių skyriui elektroniniu būdu informaciją, bei atsižvelgdamas į jos paaiškinimą, kuriuo ji informavo Fondo valdybos Mažeikių skyrių, kad teikė ataskaitas Valdybos teritoriniams skyriams bei pasirašinėjo elektroniniu parašu per savo kompiuterį, nenustatė A. M. elgesyje jokių elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų, kadangi savo veiksmais ligonė negalėjo pakenkti ar pabloginti savo sveikatos būklės, būdama nedarbinga prarado su darbu susijusias pajamas. Teismas vertino, kad atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė pakeisdamas savo anksčiau išdėstytą poziciją, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriais būtų pagrindęs, jog pareiškėja iš tiesų pažeidė gydytojo nustatytą gydymo režimą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė pakankamų neginčijamų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos skundžiamuose sprendimuose nurodytais laikotarpiais pareiškėja pažeidė gydytojo jai nustatytą gydymo režimą.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 181–183) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino skundžiamus Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimus.

Apeliantas, remdamasis LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, LMSDP nuostatų 36 bei 71 punktais ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2, 51.5 punktas. Nurodo, kad atsisakymas skirti pareiškėjai ligos pašalpą motyvuojamas tuo, kad ji pažeidė gydytojo nustatytą gydymo režimą, t. y. pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, o tai pagal minėtas tesiės aktų normas yra pagrindas neskirti ligos pašalpos. Fondo valdyboje 2010 m. spalio 8 d. buvo gautas autoįvykio, kuriame nukentėjo pareiškėja, kitos dalyvės pareiškimas dėl galimo neteisėto ligos pašalpos gavimo. Remiantis šiuo pareiškimu Fondo valdyboje išnagrinėjus pareiškėjos laikinojo nedarbingumo priežastis ir aplinkybes, buvo nustatyta, jog pareiškėja dėl 2010 m. balandžio 10 d. autoįvykyje patirtos traumos pasekmių buvo pripažinta laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki gegužės 21 d. ir šiuo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ji rengė bei teikė UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas per EDAS , t. y. sistemingai atliko savo darbingas funkcijas, už kurias turi būti mokamas atlyginimas. Pareiškėjos pareigos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjos pareigas UAB (duomenys neskelbtini) buvo pavesta atlikti šios įmonės buhalterei - kasininkei. Nustačius paminėtus pareiškėjos elgesio taisyklių laikinojo nedarbingumo metu pažeidimus, Fondo valdybos Mažeikių skyrius pagrįstai priėmė pareiškėjos skundžiamus sprendimus, kurie pagrįsti LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, LMSDP nuostatų 36 punktu ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.5 punktu. Pirmosios instancijos teismas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimus panaikino, atsižvelgdamas tik į LMSDP nuostatų 36 punkto normas, o Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.5 punkto, kuriuo vadovaujantis sprendimai taip pat buvo priimti, netaikė.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis šiais argumentais apeliantas teigia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes jis netinkamai pritaikė materialines teisės normas (ABTĮ 143 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 186–187) sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą apeliacinį skundą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į skundą.

Pareiškėja A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 189–191) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jos skunde. Papildomai pažymi, kad teismas priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, nurodydamas, jog ji negavo jokio atlyginimo iš savo darbdavių už elektroniniu būdu pateiktas ataskaitas Fondo valdymai, todėl, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais, priimtas sprendimas neturėtų būti naikinamas. Pareiškėjos nuomone, Fondo valdybos pateikiamas teisės normų aiškinimas yra netikslus, kadangi neatsižvelgiama į LMSDP nuostatų 36 punkto normas, kurios aiškiai reglamentuoja, kad siekiant nemokėti ligos pašalpos, reikalingos dvi faktinės aplinkybės: pirma, asmuo laikino nedarbingumo metu turi dirbti, ir antra, jis turi už tai gauti darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėja iškėlė dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011 m. sausio 20 d. sprendimų Nr. SP-813 ir Nr. SP-814, kuriais atsakovas pripažino negaliojančiomis savo anksčiau priimtų sprendimų (2010 m. gegužės 14 d. Nr. Nr.SP-5525 ir 2010 m. birželio 1 d. Nr.SP-6104) dalis dėl ligos pašalpos skyrimo A. M. ir nusprendė neskirti jai ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. ir už 2010 m. gegužės 18 d. Pareiškėja taip pat ginčija Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimus (2011 m. sausio 20 d. Nr. SPN-3 ir 2011 m. sausio 21 d. Nr. SPN-5), kuriais atsakovas nustatė už šiuos laikotarpius 244,15 Lt ligos pašalpos permoką.

Sprendimus neskirti pareiškėjai ligos pašalpos už nurodytas dienas ir nustatyti pašalpos permoką atsakovas priėmė vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 punktu. Motyvavo tuo, kad apdraustoji pažeidė gydytojo nustatytą gydymo režimą, t.y. sprendimuose nurodytomis laikinojo nedarbingumo dienomis dirbo – pasirašė elektroniniu parašu dokumentus, tiesiogiai susijusius su įmonėmis, kuriose dirba, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrinimo bylą pagal šiuos įstatymo reikalavimus.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio (bylai aktuali 2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr.X-1338 redakcija) 1 dalis nustato, atvejus, kuriais ligos pašalpa nemokama, t.y. jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad: 1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; 2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šio straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kuriais ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas. LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (bylai aktuali 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr.43 redakcija) 36 punkte detalizuojant LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip nustatyta teisės aktų, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o neatvykusiems pagal gydytojų siuntimą patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti. Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu šių Nuostatų 17.6 punkte, dirba ir dėl ligos, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros nepraranda darbo pajamų arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros trukmę, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija. Pagal minėtą įstatymu teisinį reguliavimą, ligos pašalpos neskiriama visais atvejais, kai yra nustatomos LMSD įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardytos aplinkybės dėl kurių asmuo tapo laikinai nedarbingas, tačiau šio straipsnio 2 dalis ir ją detalizuojantis LMSDP nuostatų 36 punktas suteikia Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriui (pavaduotojui, direktoriaus įgaliotam tarnautojui) diskreciją spręsti dėl ligos pašalpos skyrimo (neskyrimo, mokėjimo nutraukimo) atsižvelgiant į nustatyta tvarka atlikto patikrinimo dėl apdraustojo elgesio taisyklių laikinojo nedarbingumo metu galimo pažeidimo.

LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai (ši įstatymo nuostata pakartota LMSDP nuostatų 36 punkto 1 pastraipoje), kuriuos nustačius laikinai nedarbingiems apdraustiesiems ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, tarp jų atvejis - asmuo, pažeidžia gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą. Nei LMSD įstatyme, nei LMSDP nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra pateiktas gydymo režimo sąvokos apibrėžimas. Tačiau kiekvienas laikinai nedarbingu pripažintas asmuo ar asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis elgesio taisyklių nedarbingumo metu, kurios iki 2010 m. liepos 28 d. buvo nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei neštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių IX skyriuje „Elgesio taisyklės nedarbingumo metu“ (53-56 punktai). Nuo 2010 m. liepos 28 d. šias elgesio taisykles reglamentuoja Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653 /A1-356 VII skyrius „Elgesio taisyklės nedarbingumo metu“ (49-54 punktai), kurie nustato iš esmės analogiškas elgesio taisykles, kurios nurodytos Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių IX skyriuje. Nustatant, ar apdraustasis laikinojo nedarbingumo metu laikėsi nustatyto gydymo ar slaugos režimo, turi būti vadovaujamasi asmens laikinojo nedarbingumo metu galiojusio teisės akto normomis, kurios nustatė elgesio taisykles nedarbingumo metu, nagrinėjamo ginčo atveju Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių IX skyriaus 53 ir 54 punktais.

Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 53 punktas nustatė bendrąjį reikalavimą, kad laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos ar sergančio šeimos nario slaugos trukmės. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šių Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikomi šie laikinai nedarbingu pripažinto asmens elgesio atvejai: gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį (54.1p.); nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo (54.2 p.); neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų (54.3 p.); atvyksta pas gydytoją neblaivus (54.4 p.); dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo) (54.5 p.); vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas (54.6 p.); elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę (54.7 p.).

Pagal LMSDP nuostatų 36 punkto nuostatas ligos pašalpa gali būti nemokama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad apdraustasis nedarbingumo laikotarpiu pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą - dirbo ir dėl to neprarado darbo pajamų, arba elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros trukmę.

Atsakovui priimant pareiškėjos skundžiamus sprendimus galiojusių Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 54 punktas nustatė, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.

Nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, pagrįsti nustatė, kad pareiškėja pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą. Skundžiamuose sprendimuose Nr.SP-813, Nr.SP-814 panaikinti anksčiau priimtų sprendimų dalis dėl ligos pašalpos paskyrimo ir nusprendus neskirti pareiškėjai ligos pašalpos nuo 2010 m. balandžio 14 d.iki 2010 m. balandžio 15 d. bei 2010 m. gegužės 18 d. nurodyta tik tai, kad apdraustoji pažeidė gydytojo nustatytą gydymosi režimą, tačiau pažeidimo būdas nenurodytas. Sprendimuose Nr.SPN-3, Nr.SPN-5 dėl ligos pašalpos permokos dėl gydytojo nustatyto gydymosi režimo pažeidimo nurodyta, kad pareiškėja nedarbingumo laikotarpiu dirbo – parengė ir pasirašė elektroniniu parašu dokumentus, tiesiogiai susijusius su įmonėmis, kuriose apdraustoji dirba. Taigi nors Sprendimuose Nr.SPN-3, Nr.SPN-5 yra nurodyta, kad pareiškėja pažeidė gydytojo nustatytą gydymosi režimą - dirbo, tačiau šį motyvas nekonkretus, kadangi nenurodyta, ar tai sukėlė kokias nors pasekmes LMSDP nuostatų 36 punkto 2 pastraipos prasme.

Iš pateiktų į bylą įrodymų akivaizdu, kad atsakovo pozicija dėl gydytojo nustatyto pareiškėjai gydymo režimo pažeidimo yra prieštaringa. Fonfo valdybos Mažeikių skyriaus 2010 m. spalio 20 d. laikinojo nedarbingumo patikrinimo pažymose Nr.V-3595, Nr.V-3598, taip pat Fondo valdybos Plungės skyriaus 2010 m. spalio 21 d. rašte Nr.(1.11) V3-8786 nurodyta, kad pareiškėjos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėjos funkcijoms (vyr. finansininkės ar buhalterės) funkcijoms vykdyti buvo paskirti kiti šių įmonių darbuotojai ir nenustatyta, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareiškėja būtų atlikusi šias pareigas. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus vyriausiojo specialistė (nedarbingumo kontrolei) pagal kompetenciją (ENP išdavimo taisyklių 54 p.) atlikusi medicininių dokumentų dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pareiškėjai kontrolę, 2010 m. lapkričio 30 d. patikrinimo pažymoje Nr.DPP-53 pateikė išvadą, kad nedarbingumo pažymėjimas A. M. buvo išduotas ir tęstas pagrįstai. Patikrinimo pažymoje nenurodyta koks buvo nustatytas gydymo režimas, taip pat nenurodyta, kad medicininiuose dokumentuose gydytojas buvo įrašęs kokį nors gydymo režimo pažeidimą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė, remdamasi šia patikrinimo pažymą, du kartus (2010 m. gruodžio 2 d. raštas Nr.(1.5)I-10567 ir 2011 m. sausio 10 d. raštas Nr.(1.5)-I-145) informavo Fondo valdybą apie tai, kad Mažeikių skyrius, išnagrinėjęs A. M. nedarbingumo laikotarpiu teiktų Fondo valdybos Mažeikių skyriui ataskaitų su jos elektroniniu parašu informaciją, nenustatė jos elgesyje jokių elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų, kadangi savo veiksmais ligonė negalėjo pakenkti ar pabloginti savo sveikatos būklės, būdama nedarbinga prarado su darbu susijusias pajamas. Šių raštų turinys patvirtina, kad Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorė, turinti diskrecijos teisę, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, spręsti dėl ligos pašalpos skyrimo (LMSD įstatymo 15 str. 2 d., LMSDP nuostatų 36 p.), nusprendė, kad nėra jokių pirmiau minėtose teisės normose nustatytų aplinkybių, kurios būtų kliūtis skirti pareiškėjai ligos pašalpą.

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškėjos skundžiamus sprendimus Nr. SPN-3, Nr. SPN-5, Nr. SP-813 ir Nr. SP-814 priėmė vykdydamas Fondo valdybos pakartotinį pavedimą (2011 m. sausio 14 d. raštas Nr.(11.4)I-344) priimti sprendimą dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo bei permokėtos ligos pašalpos sumos išieškojimo iš A. M.. Prieš tai Fondo valdyba 2010 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (11.4) I-8389 buvo pavedusi teritoriniam Mažeikių skyriui pakartotinai įvertinti A. M. elgesio nedarbingumo metu pažeidimus ir priimti sprendimus dėl elgesio taisyklių pažeidimo, tačiau Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr.(1.5)-I-145) informavo Fondo valdybą apie tai, kad pakartotinai išnagrinėjęs A. M. nedarbingumo laikotarpiu teiktų Fondo valdybos Mažeikių skyriui ataskaitų informaciją, nenustatė jos elgesyje jokių elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų, kadangi savo veiksmais ligonė negalėjo pakenkti ar pabloginti savo sveikatos būklės, būdama nedarbinga prarado su darbu susijusias pajamas. Skundžiamus sprendimus Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė prieštaraudamas savo anksčiau surašytuose dokumentuose išreikštai pozicijai dėl pareiškėjos elgesio vertinimo laikinojo nedarbingumo metu nagrinėjamam ginčui aktualiomis dienomis (2010 m. balandžio 14 d. ir 15 d. bei 2010 m. gegužės 18 d.) ir neturėdamas jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad ankstesnė pozicija dėl pareiškėjos elgesio laikinojo nedarbingumo metu buvo klaidinga. Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 18 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitoje Nr.1A-18 (NK-8) dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo A. M. VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centre, be kita ko, nurodyta, kad dėl eismo įvykyje patirtos traumos ligonei buvo rekomenduotas tausojantis režimas, rekomenduotą vieną mėnesį nešioti kaklo įtvarą, vartoti atitinkamus vaistus. Gydymo eigoje pareiškėjai buvo paskirtos reabilitacinės procedūros. Minėtoje ataskaitoje jokių paskirto gydymo režimo pažeidimų nekonstatuota.

Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo sprendimai, priimti vadovaujantis LMSD įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir LMSDP nuostatų 36 punktu, neatitinka šiose teisės aktų normose nustatytų šių teisės normų taikymo sąlygų (apdraustasis nedarbingumo laikotarpiu dirbo ir dėl to neprarado darbo pajamų, arba elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros trukmę). Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundžiamus sprendimus panaikino pagrįstai ir teisėtai. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas