Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-643-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-02
Bylos Nr.
1S-643-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66662-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-643-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66662-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. (D. P.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2019 m. liepos 15 d. priimtą nutarimą Nr. LK-80 taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 6 (šešeri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 15 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-80 nutarta taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti, D. P. pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu bei statybininko-apdailininko specialybes, išėjęs į laisvę, jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, yra gauta tai patvirtinanti pažyma. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos planą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, kurie įvykdyti neišnykus teistumui už anksčiau padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. D. P. anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau probacija reikiamų rezultatų nedavė, nes nuteistasis vėl nusikalto. Šiuo metu likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, todėl lygtinio paleidimo taikymas pažeistų visuomenės interesus ir teisingumo principo reikalavimus.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, taip pat teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta. Nuteistojo vertinimu, atsiliepimą pateikęs prokuroras jame pateikė savo asmeninę, subjektyvią nuomonę, be to, naudojo demagogiją, kuria teismas neturėjo vadovautis. D. P. skunde pažymi, kad apylinkės teismas, vertinęs, ne tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą, taip pat vertinęs įstatyme nenumatytus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, veikė ultra vires, t y. viršydamas turimus įgaliojimus.

5.2. Skundo autorius teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip piliečio, teisės į teisingą teismą. Šiuo metu jis priklauso žemos rizikos nuteistųjų grupei, kas savaime yra pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas yra patvirtinęs daug Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra dvigubai ar net trigubai didesnė nei nustatyta jam. Todėl jis yra atvirai diskriminuojamas, nors diskriminaciją draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktas.

5.3. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo netaikymo kriterijų, kaip to reikalauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22. Padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo metu, taip pat ir po jos atlikimo, todėl veikų pavojingumas, kaip ir ankstesnių teistumų skaičius, negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis pažymi, kad drausminių nuobaudų neturi, yra vienuolika kartų skatintas, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą vadovautis progresyvaus bausmės atlikimo principu, t. y. atsisakymą patvirtinti teisėtą ir pagrįstą Komisijos nutarimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju D. P. minėtą formalųjį kriterijų tenkina, tačiau to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi būtina nustatyti ir svarią pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, taip pat apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Tokią galimybę apsprendžia nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, požiūris į padarytą nusikaltimą ir paskirtą bausmę, asmenybės ypatumai. Nors pastaruoju metu D. P. elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, gerėja ir jis yra pataisos namų administracijos vertinamas teigiamai, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistajam yra būdingas nusikalstamas modelis, t. y. yra daromos tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis lyginant su ankstesniais nusikaltimais, kas rodo, jog švelnus baudžiamumas neskatina D. P. keisti turimų nusikalstamų įpročių. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatytos sąlygos buvo pažeistos. Tai, jog D. P. teigia pripažįstantis kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, kadangi kaltės jis iš esmės neneigė ir ankstesnius kartus, tačiau vis tiek pakartotinai nusikalto. Be to, ir Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nors nuteistasis apskritai supranta ir gerbia įstatymo normas, tačiau iškraipo ir sumenkina informaciją apie savo nusikaltimus. D. P. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Taigi, nuteistojo padarytų nusikaltimų analizė yra paviršutiniška, kas neleidžia teigti, jog jis pilnai suvokia savo priešingų teisei veikų pavojingumą visuomenei.

11. Aukštesniajam teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. P. bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, yra ne kartą skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, įgijo statybininko-apdailininko bei suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes, lanko pozityvaus užimtumo programas. Taigi, nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatyto režimo reikalavimų, vis dėlto, tai nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, kadangi tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei D. P. nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl nekonfliktavimas su pataisos įstaigos administracija, reagavimas į taikomas poveikio priemones jam pačiam yra naudingas, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Vis dėlto, bausmės tęsimui nestruktūrizuotoje aplinkoje D. P. dar nėra pasiruošęs, tai patvirtina ir nuteistojo skundo teiginiai apie prokuratūros bei teismo vykdomą demagogiją, tuščiažodžiavimą, veikimą viršijant turimus įgaliojimus, diskriminaciją jo atžvilgiu ir kt. Akivaizdu, jog nuteistojo mąstysena nėra nukreipta į konkrečių ateities gyvenimo planų kūrimą bei jų įgyvendinimą, siekį legaliai bei sąžiningai užsidirbti pragyvenimui, rūpinimąsi šeimos nariais ir pan. Priešingai, D. P. skunde dėsto abstrakčius, deklaratyvius ir objektyviais duomenimis neparemtus samprotavimus apie neva pažeistas jo teises bei teisėtus lūkesčius. Vietoj to, kad nuosekliai bei argumentuotai, savais žodžiais išdėstytų, kodėl yra vertas probacijos, paaiškintų (pagrįstų), kodėl yra pagrindas tikėti jo teiginiu, kad daugiau nepažeis lygtinio paleidimo sąlygų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, nevartos narkotinių (psichotropinių) medžiagų pats ir neužsiims tokių medžiagų platinimu, nuteistasis padrikai cituoja įvairių teisės aktų nuostatas bei įžeidžiančiu tonu reiškia nepasitenkinimą jo lūkesčių neatitinkančiu teismo sprendimu. Tokia skundo autoriaus D. P. pozicija neleidžia teisėjų kolegijai pritarti Socialinio tyrimo išvados teiginiams, jog nuteistasis šiuo metu gerai atpažįsta savo problemas ir gali aiškiai pateikti jų pavyzdžius, turi konkrečius tikslus ir geba jų siekti. Nors išvados rengėjai nurodo, jog nuteistasis praeityje buvo linkęs pasielgti impulsyviai, tačiau teismui pateiktas skundas patvirtina, jog impulsyvumas bei emocionalumas šiuo metu D. P. taip pat yra būdingas.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nuteistasis praeityje yra vartojęs narkotines medžiagas – kokainą. Nors pataisos įstaigoje nėra fiksuota narkotinių medžiagų vartojimo fakto, o D. P. teigia tvirtai pasiryžęs daugiau šių medžiagų nebevartoti, tačiau vien tokių deklaratyvių teiginių nepakanka išvados darymui, jog nuteistasis neturi problemų dėl svaigiųjų medžiagų vartojimo. Pažymėtina, jog skundo autorius dalyvavo tik vienoje programoje – „Sugrįžimas“, kuri skirta nuteistiesiems, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir ją užbaigė, taip pat sudalyvavo viename užsėmime tema „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Gydymosi galimybės Lietuvoje“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, atsižvelgiant į jo elgesį ir gyvenimo būdą praeityje, turėtų sistemingai dalyvauti narkotinių medžiagų vartojimo (kartu ir tokių medžiagų platinimo) prevencijai skirtose programose, taip dėdamas pastangas keisti savo žalingus įpročius. Sudalyvavimas keliuose užsiėmimuose neleidžia spręsti apie teigiamus šių programų rezultatus, nusikalstamų nuostatų pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad D. P. iki nuteisimo turėjo darbą, gyveno faktinėje šeimoje, tačiau tai jo nesulaikė nuo narkotinių medžiagų vartojimo bei su šių medžiagų platinimu susijusių nusikalstamų veikų vykdymo. Todėl tai, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo turėtų pastovią gyvenamąją vietą, taip pat būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nesudaro pagrindo išvadai, jog D. P. pakartotinai nenusikals, t. y. sugebės savo asmeninius poreikius patenkinti iš gaunamo darbo užmokesčio ir nesieks nelegalių pajamų. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis turi skolinių įsipareigojimų bankui, pragyventi jam padeda artimieji, nes pataisos įstaigoje D. P. nedirba dėl laisvų darbo vietų stygiaus. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pajamos ir lėšų tvarkymas nuteistajam yra aktuali problema, kadangi šiuo metu pakankamai lėšų pragyvenimui jis neturi ir yra priklausomas nuo kitų asmenų.

13. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad teismas gali, o ne privalo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas reiškia, jog net ir esant jame numatytiems pagrindams, galima tik svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlygiškai jį taikyti, nevertinant kitų – materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas yra individualus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės skundo autoriui klausimą išnagrinėjo išsamiai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai D. P. charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Remiantis išdėstytu, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nors šiuo metu nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti), tačiau D. P. pažanga negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, neskatinant jam klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką formavimosi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. P. (D. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisAušra Vingilė